Kas šiuo metu bepamena 2005-ųjų grūdų kainas? Jos užmarštyje, tačiau javus auginantys ūkininkai prisimena, kad situacija grūdų prekybos rinkoje, o po to – ir 2008-2012 metų ekonomikos krizė juos verste ėmė versti burtis į grupes.
„To reikėjo, kad vidutiniškai po 200-300 hektarų žemės javais apsėjantys ūkininkai galėtų kuo palankesnėmis kainomis parduoti grūdus bei įsigyti trąšų ir augalų apsaugos produktų. Taip apie 2007-uosius startavo kooperatyvas „Lietuviški javai“, netrukus po jo – ir „Joniškio aruodas“.
Šiuo metu tai vieni stipriausių kooperatyvų Lietuvoje, o iš jų sėkmės istorijų pasimokę susikūrė dar aštuoni grūdų augintojus suvieniję kooperatyvai.
Taigi 10 stiprių kooperatyvų, apimančių įvairius šalies regionus, užima net penktadalį Lietuvos grūdų rinkos. Didžiausias jų plėtros motyvas – visiems kartu galima sukaupti didelį grūdų kiekį ir parduoti už palankią kainą“, – sakė D.Kižauskas.
Prireikė ir reglamentavimo
Pasak D.Kižausko, kooperatyvai kaupė patirtį dirbdami, tad netruko paaiškėti, kad reikia ir juos vienijančios organizacijos.
Jos rūpestis turėjo būti teisinis žemės ūkio kooperatyvų veiklos reglamentavimas. Taip 2012-aisiais ir buvo įkurta Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija, o D.Kižauskas tapo jos vadovu.
„Nuo 2012-ųjų iki šiol galioja tvarka ir taisyklės, vedančios link kooperatyvų pripažinimo. Esame nutarę, kad tarp kooperuotų žemdirbių negali būti verslo grupių.
O mes stengiamės ūkininkų gyvenimą palengvinti iš teisinės pusės – pritaikyti europinę patirtį Lietuvoje, kad pažanga į mūsų kooperatyvus prasiskintų kelią“, – paaiškino D.Kižauskas.
Maždaug prieš pusantrų metų asociacijos nariai įsteigė dar vieną darinį – kooperatinę bendrovę, skirtą komerciniams klausimams spręsti. Ji užtikrina trąšų tiekimą, padeda parduoti grūdus, sertifikuotas sėklas, supirkti augalų apsaugos produktus.
Projektai baigti neseniai
Savo ruožtu kooperacija padėjo javus auginantiems smulkesniems ūkininkams įveikti rūpestį dėl saugyklų.
„Kiekvienas ūkis, ypač mažesnis, negali pats vienas įsigyti grūdams išvalyti, išdžiovinti, sandėliuoti skirtų įrenginių – neturi tiek pajamų. Užtat kooperatyvai ir praėjusiame ES finansiniame periode galėjo prašyti, ir šiuo metu prašo lėšų investicijoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemones.
„Paskutiniai du projektai pagal ankstesnio periodo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą buvo užbaigti prieš porą metų – elevatorius pabaigė statyti kooperatyvai „Šiaurės aruodai“ ir „Vilkaviškio grūdai“. Jie dar 2016-aisiais buvo laimėję konkursus ir gavo lėšų investicijoms“, – pasakojo D.Kižauskas.
Be minėtų kooperatyvų už Lietuvos kaimo plėtros 2007-2017 metų programos lėšas 20-45 tūkst. tonų grūdų talpinančius elevatorius yra pasistatę ir kooperatyvai „Joniškio aruodas“ bei „Šiaulių aruodas“. Pastarajame 2019-aisiais pradėjo veikti dar ir sertifikuotų sėklų ruošimo cechas.
O štai „Šiaurės aruodai“ 2018-aisiais investavo į elevatorių apie 5 mln. eurų, iš jų 2 mln. eurų – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Prireikė ir plėtros
Vienas seniausių – 2007-aisiais įkurtas kooperatyvas „Joniškio aruodas“ pastaruoju metu ėmėsi plėtros. Pasak jo vadovės Juritos Zubauskienės, yra įvykdyti trys projektai, kuriems naudotos paramos lėšos.
Ketvirtąjį projektą jis baigė šiemet ir jau Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikėme paraišką investicijoms kompensuoti.
Paraiška buvo pateikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
„Plėtėme pajėgumus – statėme sandėlius tam tikriems ūkininkų auginamiems nišiniams produktams: salykliniams miežiams, žirniams, pupoms“, – pasakojo J.Zubauskienė.
Ši moteris kooperatyvui vadovauja nuo 2009-ųjų, tad kartu su ūkininkais buvo kone per visą jo plėtros laiką.
„Mes buvome pirmasis kooperatyvas Lietuvoje, kurio nariai – pajininkai sujungė savo pajėgas ir įsigijo bendrą turtą – elevatorių.
Tai buvo įvairių baimių laikas. Niekas nežinojo, kaip valdyti bendrą turtą, kiti nesuprato, kaip tokį darinį vertinti, nepasitikėjo mumis. Teko įrodyti, kad esame atsakinga ūkininkų sukurta struktūra, galinti organizuotai ir pelningai dirbti“, – prisiminė J.Zubauskienė.
Dabar kooperatyve yra 93 nariai, kurie iš viso dirba apie 15,6 tūkst. hektarų žemės. Kooperatyve yra ir stambių – apie 1 tūkst. hektarų turinčių ūkių, ir smulkių – nesiekiančių nė 100 hektarų.
„Mūsų tikslas – kurti ūkiui pridėtinę vertę, o ne orientuotis į jo dydį, – užsiminė pašnekovė. – Paruošiame ūkininkų grūdus pardavimui, bet yra ir tokių narių, kurie turi savo gamybines bazes ir kuriems didysis elevatorius nereikalingas. Nėra privaloma nariams juo naudotis. Mūsų tikslas – per grūdų pardavimo apimtį gauti kuo didesnę pridedamąją vertę.“
Ruošia sertifikuotas sėklas
Svajūnas Bunga yra vienas tų ūkininkų, kurie dalyvavo kuriant „Joniškio aruodo“ kooperatyvą.
„Man nereikėjo papildomos motyvacijos – buvau prie ištakų. Tačiau nerimavau dėl to, kad mums gali nepavykti, nes nuolat buvo trukdoma. Tai darė ir konkurentai, kurie gebėjo pasiekti net valdžią. Bet mes tikėjome tuo, ką darome, ir mums pavyko“, – sakė ūkininkas.
S.Bunga elevatorių savo ūkyje pasistatė dar 2002-aisiais. Grūdams reikėjo džiovyklos, nes jis augino ir tebeaugina sertifikuotas sėklas, kurias tebetiekia įmonei „Dotnuva Baltic“.
„Tuomet, kai 2007-aisiais kooperatyvas pradėjo veiklą, mano džiovykla dirbo minimaliai – pagal poreikį. O vėliau neverta buvo jos modernizuoti. Investicijos nebūtų atsipirkę.
Tad man dabar keista, kai matau kai kuriuos ūkininkus statant elevatorius – jie neatsiperka. O jei esi kooperatyvo narys, jame ir reikia vykdyti savo veiklą – naudotis jo teikiamomis galimybės“, – svarstė pašnekovas.
Iš viso Svajūnas grūdais Joniškio rajone Kirnaičių kaime apsėja apie 460 ha žemės. Dalį grū9dų naudoja sėklai paruošti, visus kitus parduoda per kooperatyvą. „Asmeniškai juos pardavinėti būtų nemoralu. Esame nariai, kartu uždirbame ne kam svetimam – ne kokios nors įmonės savininkui, bet sau, dalinamės dividendais. Vadinasi, reikia laikytis ir tam tikrų įsipareigojimų“, – sakė S.Bunga.
Persekiojo nuogąstavimai
Jauniausias kooperatyvas, suvienijęs Jonavos, Kaišiadorių bei Ukmergės regiono ūkininkus, yra prieš porą metų įsteigtas „Jukagros“.
Anot D.Kižausko, ūkininkams burtis į kooperatyvus ilgai neleido įvairūs nuogąstavimai – ūkininkai bijodavo būti apgauti.
„Apgavystės baimė yra sovietmečio palikimas. Esą, susijungus kažkas daugiau gaus naudos, gal nebus lygybės. Bet toks požiūris – jau praeitis.
Didieji Europos ar Skandinavijos kooperatyvai, jungiantys po 100 ar daugiau įmonių, daro milžinišką įtaką šalių ekonomikai. Tad ir Lietuvoje kelio atgal nebus – kooperatyvai tikrai stiprės“, – prognozavo D.Kižauskas.
Jo teigimu, ne šiaip sau pastaruoju metu visos asociacijos, o kartu – ir Žemės ūkio ministerijos specialistų mintys sukasi apie tai, kaip Lietuvoje – geriausioje iš Baltijos šalių grūdų eksportuotojoje – perdirbti kuo daugiau grūdų. Mat perdirbimas smarkiai padidintų kooperatyvų kuriamą pridėtinę vertę, o kartu – ir bendrąjį vidaus produktą.
Dalijimosi paslauga
Yra ir viena svarbi naujovė, kurią jau įsileido kooperatyvai. Tai dalijimosi paslauga. Jai atsiradus, ūkininkams nebereikia pavieniui pirkti specialios technikos. Ją nuperka kooperatyvas ir nariai ja naudojasi pagal poreikį.
Pavyzdžiui, Raseinių rajone esantis kooperatyvas „Viduklė“ yra įsigijęs mėšlo kratytuvą ir drenažo plovimo įrangą. O kooperatyvas „Radviliškio aruodas“ šį rudenį į laukus išvarė naują galingą traktorių bei sėjamąją.
Pasak pastarojo kooperatyvo vadovo Renato Lemežio, pirkiniu jie pasirinko pačią naujausią išmaniąją sėjamąją. Ji ne tik įterpia sėklas į žemę, bet tuo pačiu patręšia dirvožemį pagal tikslius žemės tyrimų brėžinius. Taip ūkininkai gauna trigubą naudą – įdirbama, pamaitinama ir apsėjama žemė tausojant gamtą bei trąšas.
„Vienam ūkiui, koks jis bebūtų stambus, tokia technika neatsipirktų. Mus tai nebuvo atsitiktinis pirkinys – skaičiavome ir analizavome rentabilumą, kol nusprendėme pirkti.
Ir štai šį rudenį žiemkenčiais planuojame apsėti apie 1800 hektarų žemės – kooperatyvo nariai iš viso jos turi apie 8,5 tūkst. hektarų“, – kalbėjo R.Lemežis
Jo teigimu, traktorių kooperatyvas pirko už savas lėšas – išsimokėtinai, o sėjamajai ketinama gauti lėšų pagal vieną iš Lietuvos kaimo plėtros 20014-2020 metų programos paramos priemonių.
Traktorių kooperatyvas pirko už savas lėšas – išsimokėtinai. Sėjamajai ketinama gauti lėšų pagal vieną iš Lietuvos kaimo plėtros 20014-2020 metų programą – priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Projektas buvo parašytas, o dabar ir mokėjimo prašymas yra pateiktas NMA. Tai bus parama, kuri teikiama naujai įsikūrusiems, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams“, – sakė 2017-aisiais įkurto ir 45 ūkininkus vienijančio kooperatyvo „Radviliškio aruodas“ vadovas.
