Siekiant sumažinti pandemijos sukeltas pasekmes, Vyriausybė kartu su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žemės ūkio sektoriaus atstovams siūlo įvairaus formato pagalbą, susijusią su kainų kritimo sukeltų finansinių nuostolių sušvelninimu. Pagrindinis valstybės pagalbos tikslas – sektoriaus subjektų likvidumo išsaugojimas ir sustiprinimas.
Blogiausio scenarijaus – išvengta
„Tai, ką mes įvertinome, kaip patį blogiausią scenarijų, neįvyko. Bet pandemija nesibaigė. Matome, kokia yra situacija Europoje ir pas mus, daug kur prasideda antroji banga ir iki metų pabaigos dar galime visko sulaukti“, – situaciją apibrėžė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Iš tiesų skaičiuojama, kad Lietuvos eksportas be naftos produktų krito vos 2,4 proc. O maisto produktų, gėrimų ir trąšų eksportas išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
Tačiau ŽŪM vadovas atkreipė dėmesį, kad, galvojant apie Lietuvos eksporto padėtį koronaviruso pandemijos metu, būtina atsižvelgti ne tik į eksporto mastus, bet ir į eksportuojamų produktų kainas.
„Reikėtų lyginti ir eksportuojamų produktų kainas. Nemaža dalis aukštos pridėtinės vertės produktų eksportavimo rinkų pandemijos laikotarpiu užsidarė, ypač nukentėjome su Šiaurės Italija, Jungtine Karalyste, kur paukštienos produktai, kiaušiniai ir mėsos produktai yra eksportuojami aukštos pridėtinės vertės būdu. Tos rinkos užsidarė.
Taip, smagu, kad perdirbimo sektorius susirado naujas rinkas. Bet kainomis jos toli gražu neatspindėjo tokių, kokios jos buvo. Kad nenukentėjome, tai negalėtume taip pasakyti“, – sakė A.Palionis.
Vyriausybė, siekdama sumažinti koronaviruso pasekmes, skyrė 165 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Parama buvo skaičiuota pagal sektorių gamybos pajėgumus, identifikuojant ir kainų kritimo lygį. O dabartinė paramos paklausa rodo realiai egzistuojantį valstybės pagalbos žemės ūkiui poreikį.
Labiausiai nukentėjo – gamintojai
Fiksuojama, kad per pandemiją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje didžiausią žalą patyrė gamintojai. Tai lėmė supirkimo kainų mažėjimas: gamintojai neturi derybinių galių, todėl jei pasiūloma mažesnė supirkimo kaina, gamintojas gali tiesiog priduoti arba nepriduoti gaminamo produkto. Nemaža dalis Lietuvos gamintojų siūlo greitos realizacijos produktus, kuriuos reikia greitai parduoti, pavyzdžiui, pieną.
Už balandį ir gegužę pieno gamintojams iš valstybės pagalbos lėšų jau sumokėta 18,5 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje pieno gamintojus turėtų pasiekti išmokos už vasaros mėnesius. Preliminari išmokų suma sieks 19,5 mln. eurų.
Paramos taip pat sulaukė ir galvijų laikytojai. Už galvijus, parduotus šių metų balandžio–birželio mėnesiais, buvo išmokėta beveik 2,5 mln. eurų. Paraiškos už kitus šios pagalbos teikimo laikotarpius bus renkamos spalio 1–15 d. (už antrąjį pagalbos teikimo laikotarpį) ir gruodžio 1–4 d. (už trečiąjį pagalbos teikimo laikotarpį).
Valstybės pagalba skiriama pieno ūkiams, galvijų augintojams, kiaušinių, vištienos, kiaulininkystės, daržininkystės ūkiams. Grūdinių kultūrų augintojai į pagalbos gavėjų sąrašą nepapuola. Paramos gavimo kriterijus vienodas visiems žemės ūkio subjektams – tai pajamų netekimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu per praėjusius trejus metus.
Vyriausybės kartu su ŽŪM suplanuota paramos suma buvo parengta blogiausiam scenarijui, todėl tikėtina, kad visos sumos, skirtos paramai, neprireiks. Žemės ūkio sektoriui pagelbėjo ir tai, kad perdirbimo sektorius pirmosios koronaviruso bangos metu atrado racionalius sprendimus ir puikiai susitvarkė su pandemijos iššūkiais bei išvengė viruso protrūkių įmonėse.
Svarbiu įrankiu tampa paskolos
Atkreiptinas dėmesys, kad ŽŪM šiuo metu susiduria su išskirtiniu ūkio subjektų poreikiu ūkių likvidumui išlaikyti. Todėl ūkiams siūlomos ir lengvatinės paskolos.
„Norint gauti lengvatinę paskolą, buvo atliktas vertinimas ir vertinimo metu nustatyta, kad yra nemažas poreikis lengvatinių paskolų. Šioms paskoloms numatyta 40 mln. eurų. Jomis gali pasinaudoti kaimo vietovėje veikiantys ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba, taip pat žemės ūkio kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei akvakultūros produktų gamintojai.
Pagrindinis kriterijus, norint gauti lengvatinę paskolą, tai, visų pirma, šitie subjektai praėjusių metų gruodžio 31 d. neturėtų būti laikomi sunkumų patiriančiais. Jeigu jų veikla praėjusiais metais nepatyrė sunkumų, o dėl pandemijos jų pajamos krito, jie susidūrė su likvidumo problemomis, tada jie gali kreiptis į mūsų šiuo metu atrenkamus finansų tarpininkus ir gauti lengvatinę paskolą iki milijono eurų. Reiktų pabrėžti, kad milijonas eurų yra maksimali galima suma, kurios gali tikėtis ūkio subjektas”, – lengvatinių paskolų mechanizmą aptarė Žemės ūkio paskolų garantijų fondo Finansinių priemonių ir informacinių sistemų skyriaus vadovas Aurimas Brazauskas.
ŽŪM duomenimis, atliekant vertinimą, ūkio subjektai nurodė, jog paskolos poreikis galėtų siekti 200 tūkst. eurų.
Kreipiantis dėl paskolos, ūkio subjektai turi užpildyti paraišką ir aiškiai nurodyti, kokioms reikmėms jie skolinasi, ar tai būtų darbo užmokesčio apmokėjimas, ar trumpalaikio turto įsigijimas, ar kitos apyvartinės lėšos. Paskolos yra lengvatinės, teikiamos iki trejų metų, o jų palūkanos – išties žemos: nuo 0,1 proc. vienerių metų laikotarpiui mažoms įmonėms ir iki 0,69 proc. trejiems metams didelėms įmonėms.
„Pirmi kreiptis suskubo švelniakailių žvėrelių augintojai, kurie dėl pandemijos susidūrė su išskirtine situacija. Užsidarius kailių aukcionams, jie susidūrė su didelėmis problemomis, apyvartinių lėšų trūkumu. Taip pat turime paraiškų iš žemės ūkio kooperatyvų, kurie kreipėsi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms“, – aiškino A.Brazauskas.
Papildomi pagalbos įrankiai ir mechanizmai
Lengvatinės paskolos ir finansinė parama valstybės pagalbos formatu – ne vieninteliai pandemijos pasekmių švelninimo žemės ūkio sektoriuje įrankiai.
„Tikrai daug lengvatų buvo ir administracine prasme – patikrų sumažinimas, projektai, kurie buvo baigti, pervedami buvo pinigai be fizinės patikros, ją atliksime vėliau. Taip pat avansiniai išmokėjimai buvo padidinti iki 80 proc. Lygiai taip pat buvo papildomi šaukimai ir kaimo plėtros programai, ir verslo pradžiai kaimo vietovėse.
Buvo papildomai šaukimas smulkių ūkių paramai, siekiančiai po 15 tūkst. eurų. Jaunųjų ūkininkų atskiras šaukimas buvo padarytas birželio mėnesį. Tai pagalba yra tikrai didelė“, – nurodė žemės ūkio ministras.
Pasinaudoti visomis pagalbos priemonėmis galima iki gruodžio 31 d.
