Žemaitijos nacionaliniame parke, Visvainių kaime, kiek atokiau nuo poilsiautojų itin mėgiamo Platelių ežero, yra įsikūręs nedidelis šeimos verslas – ekologinis – biodinaminis ūkis „Miško sodai“. Čia ekologiškus produktus augina Vaiva Jundulaitė ir Giedrius Kosai.

Jie nuolat bendradarbiauja su greta esančiu Vaivos sesers Nijolės Makiejevienės ūkiu bei kaiminystėje įsikūrusiu bitynu „Medaus klėtelė“.

„Ateities planuose turime viziją plėsti bendradarbiavimą, tačiau mes savo partnerius labai kruopščiai atsirenkame. Norime, kad produktai būtų kokybiški, sveiki, sukaupę daug naudingų mineralų ir vitaminų, užauginti ekologiškai. Juk viskas persiduoda mums, žmonėms“, – sakė „Miško sodų“ įkūrėja Vaiva Jundulaitė-Kosienė.

Seserų Vaivos ir Nijolės ūkiai prekiauja įvairiais žolynų produktais, arbatomis, prieskoniais, taip pat – daržovėmis, drauge su kaiminystėje esančiu bitynu rengia edukacijas, siūlo bendrus gaminius. Autentiškiems gaminiams suteiktas Saugomų teritorijų produkto ženklas.

Pabėgo iš miesto

Nedidelį verslą nuo žolynų rinkimo ir auginimo pradėjo iš miesto į kaimą persikėlusi viena iš seserų – V.Jundulaitė-Kosienė. Ji sako gyvenanti savo vaikystės svajonėje – šalia Platelių ežero, miške, tarp gausybės žalumynų ir augalų. Vaiva juokiasi dovanų dar gavusi ir pelkę.

„Mano dabartinis gyvenimas susidėliojo iš mylimiausių vaikystės objektų. Kai augau Plateliuose labai mėgdavau maudytis ežere. Taip pat vis ištaikiusi progą keliaudavau tyrinėti Platelių parko, kuris buvo toks apaugęs, nesutvarkytas. Aš įlįsdavau kur nors tarp krūmų ir tokių gražių vietų rasdavau tame sąžalyne! Daug laiko ten praleisdavau. Sakoma, kad į savo svajonę reikia eiti. Tai aš ir ėjau, o gyvenimas pats kažkaip susidėliojo“, – prisimena moteris.

Vėliau sesės pėdomis pasekė ir mieste kepėja dirbusi N.Makiejevienė. Ji kaime ieškojo vietos šeimos poilsiui ir atrado naujus namus.

„Kaime apsigyventi nusprendėm vaikų dėka. Vaikai pasakė, kad čia yra namai, kad ten tik butas, o čia – namai ir gyventi reikia namuose, o ne kažkur dėžutėje“, – prisiminė N.Makiejevienė.

Būdas dirvožemiui gerinti

Biodinaminiu ūkininkavimu V.Jundulaitė-Kosienė teigia susidomėjusi, kai į ūkį atsikėlė jos vyras Giedrius Kosas. Pora ieškojo būdo, kaip padidinti dirvožemio derlingumą.

„Čia vyrauja lengva žemė – žvyras, priesmėlis. Joje sunku ką nors užauginti. Pradėjome domėtis ir atradome biodinaminį ūkininkavimą. Naudojant augalinės ir gyvūlinės kilmės preparatus, kurie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žemės paviršiuje pavyko dirvožemį praturtinti. Dabar užauginam net labai reiklius dirvai augalus, tokius kaip kopūstai“, – apie ūkininkavimo praktiką pasakoja V.Jundulaitė-Kosienė

Ji paaiškina, kad bakterijos dirvai reikalingos, kad vyktų gerieji procesai žemės paviršiuje, kad augalas augtų, pasisavintų kompostą ir kitas reikalingas medžiagas: „Čia kaip pas žmogų: jeigu žarnyne trūksta gerųjų bakterijų, virškinimas stoja. Taip pat ir su žeme: jeigu paviršiuje trūksta kažkokių bakterijų, jos dėl kažkokių sąlygų negali išgyventi, augalas negali jų pasisavinti. Tada augalai nesukaupia tų maistingų medžiagų tiek, kiek jų gali sukaupti“.

Žinių semiasi iš eksperimentų

Vaiva ir Giedrius žinių apie augalus, jų savybes, įvairius preparatus semiasi dalyvaudami įvairiuose biodinaminių ūkių seminaruose, taip pat – iš įvairios literatūros internete. Šeima nebijo eksperimentuoti.

„Pasiskaitom, pabandom. Verdam kokią arbatą ar užraugiame kokius augalus, jais laistome, purškiame. Kažkas netinka – atmetame. Nuolat bandome, nes vieną kartą atrastas receptas ne visą laiką suveikia“, – sako G.Kosas.

Vyras pasakoja, kad savo mėgstamiausias daržoves – pomidorus – nuo maro saugo pasitelkdamas pieną, jodą: „Užneši pieno bakteriją ir kitas grybas nebegali užaugti, nes tu jau pieno bakteriją ten apgyvendinai.“

Kaimynų draugystė

„Miško sodai“ su kaimynystėje esančiu bitynu „Medaus klėtelė“, taip pat turinčiu Saugomų teritorijų produkto ženklą, yra parengę specialią edukaciją apie augalų ir bičių draugystę. Ji prasideda biodinaminio ūkio darže ir baigiasi netoli esančiame bityne.

„Pirmiausia supažindiname su augalais, aiškiname, kaip augalai auga, ieškome darže kitų gyvybės formų, kurie lanko daržą, ten maitinasi. Taip susipažįstame su bitėmis, išsiaiškiname, kad jos labai svarbios, ir keliaujame pas bitininką Donatą jų žiūrėti. Ten detaliau tyrinėjame bičių gyvenimą, ragaujame bičių produktų“, – pasakojo V.Jundulaitė-Kosienė.

Bitininkas Donatas Abrutis duoda pačiupinėti bičių tranus – bites, kurios nekanda ir kurias galima laikyti ant rankos.