Atsukti nugarą įmonei jį privertė ūkį į dugną tempusios pieno supirkimo kainos. Tuo metu, 2008-aisiais, už pieno kilogramą buvo mokama vos 0,45 lito (0,13 euro) – kone tiek pat, kiek šiuo metu mokama smulkiesiems ūkiams.
Išsisuko nuo bankroto
„Tuo metu dirbau „Rokiškio sūrio“ įmonių grupėje – turėjau privatų pieno supirkimo punktą, o kartu ir savo ūkyje primelždavau daug pieno.
Tačiau prieš dešimtmetį užslinkusi pirmoji pieno krizė spaudė supirkimo kainas žemyn ir visus mus stūmė link bankroto. Reikėjo arba gelbėtis, arba paskersti karves ir atleisti dirbusius žmones“, – prisiminė J.Pažėra.
Tuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiek tiek atleido vadžias – sušvelnino smulkiems pieno perdirbėjams reikalavimus. Tai padėjo J.Pažėrai greičiau apsispręsti.
Kadangi pieno perdirbimo įrangai ūkis neturėjo pinigų, o laukti ES paramos nebuvo kada, beveik viską, ko reikia varškei spausti ar sūriams slėgti, jis pagamino savo rankomis.
Tačiau vienas pirkinys vis dėlto buvo būtinas – be separatoriaus grietinėlės iš pieno juk neįmanoma atskirti.
„Pradėjome perdirbti pieną ir net radome vietą, kur galima parduoti tai, ką pagaminome. Ir visam tam sugaišome vos mėnesį. O ir žmonės mūsų gaminius graibstyte išgraibstė“, – pasakojo Veiverių seniūnijoje ūkininkaujantis J.Pažėra.
Be abejo, iš pradžių visko buvo. Pats ūkininkas yra sakęs, kad sočiai varške palesino kaimynų vištas, kol perkrimto gamybos technologiją.
Apie kainas ir išeitį
Šiuo metu pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra žemiausia visoje Europos Sąjungoje (ES). Jos vidurkis rugpjūčio mėnesį siekė 25,78 euro už 100 kilogramų.
Tačiau Prienų rajone ūkininkaujantis Jurgis Pažėra teigia, kad kainos toli gražu nėra pagrindinė problema, su kuria susiduria ūkininkai, ir dalijasi alternatyva, padėjusia jo ūkiui įveikti pieno kainų krizę.
ES pieno kainų lyderės ir autsaiderės
Europos Komisijos duomenimis, panašia kaina kaip Lietuvoje pienas rugpjūčio mėnesį buvo superkamas tik Latvijoje –vidutinė kaina siekė 27,82 euro už 100 kilogramų.
Kitos ES pieno supirkimų kainų autsaiderės rugpjūtį buvo Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Čekija. Šiose šalyse 100 kilogramų pieno vidutiniškai buvo superkamas atitinkamai už 28,23 euro, 28,43 euro, 29,48 euro, 29,58 euro.
Vienvaldis rugpjūčio pieno supirkimo kainos lyderis ES – Kipras. Ten vidutinė pieno supirkimo kaina buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei Lietuvoje ir siekė 56,67 eurų už 100 kilogramų.
Rugpjūčio mėnesį pienas brangiai buvo superkamas Maltoje (51,57 eurų/100 kg, Graikijoje 39,60 euro/100 kg; Suomijoje 36,00 eurai/100 kg; Danijoje 35,81 euro/100 kg; Austrijoje 35,80 euro/100 kg.
Perdirbimas – kelias į stabilumą
Nepriklausomybės pradžioje ūkininkauti pradėjęs J. Pažėra nuosavą ūkį kurti pradėjo nuo vienos karvės. O šiandien kartu su sūnumi augina apie 70 karvių.
Šiuo metu J.Pažėros ūkyje gaminami 9 skirtingi pieno produktai: sviestas, pienas, varškės sūriai, džiovinti sūriai, fermentiniai sūriai, varškė, grietinė.
Ūkio produkcija realizuojama ūkininkų turgeliuose, įvairių mugių metu. Klientai ir užsakovai nusipirkti pieno produktų taip pat atvyksta į J.Pažėros ūkį.
Vartotojų yra, bet trūksta darbuotojų
„Žvelgiant į visą dešimties metų laikotarpį, pirkėjų kontingentas keičiasi ir auga sąmoningo vartojimo kultūra.
Šiandieninis žmogus pradėjo rinktis, jam patinka ne masinės gamybos, bet natūralus rankų darbo produktas. Su paklausa viskas yra gerai, nors ją nemaža dalimi lemia ir tai, kad siūlome konkurencingą kainą, gerą kokybės ir kainos santykį“, – teigė ūkininkas.
Pagrindinė problema, su kuria susiduria ne tik J.Pažėros ūkis, bet ir kiti regionuose ūkininkaujantys žmonės, yra darbo jėgos trūkumas.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad darbo yra, bet nebėra kam dirbti.
Kaimuose likę žmonės nebenori dirbti, jiems geriau gyventi iš pašalpų ir pildyti vietinės parduotuvės kasą, perkant svaigiuosius gėrimus. Prisikalbinti naujus darbuotojus labai sunku“, – sakė ūkininkas.
Jis yra pasakojęs, kad ir apylinkes, ir Prienus išmaišė, kol rado norinčių dirbti žmonių.
„Daugumai juk patinka gyventi iš pašalpų.
Laimei, grįžo kaimynė iš emigracijos, ir 2013-aisiais pradėjo dirbti ūkyje. Kitą moterį buvome pavilioję iš „Aibės“ prekybos tinklo – ir ji gamyboje sukosi.
Viena melžėja labai seniai pas mus darbuojasi, tikimės, kad liks ūkyje ir sulaukusi pensijos. O štai pardavimo vadybininku įdarbinau sūnėną. Jis baigė aukštąją mokslą, ir mums ypač tinka. Ūkyje dirba ir veterinarijos gydytojas. Ir be šėriko pagalbos neįmanoma išsiversti“, – yra sakęs J.Pažėra.
Taigi šiuo metu J.Pažėros ūkyje dirba 6 žmonės. Jie rūpinasi gyvulių priežiūra, pieno perdirbimu ir pieno produktų pardavimu.
