Vienintelis visame pasaulyje

Tvankią vidurvasario dieną Ventės rago ornitologijos stotyje esančiose tinklinėse paukščių gaudyklėse plazda šimtai tūkstančių laumžirgių.

Tačiau jau kitą dieną tinkluose – vos vienas kitas.

„Vadinasi, jie iš kažkur atskrenda ir nuskrenda. O kur? Tai aš ir noriu sužinoti“, – apie neįprastą veiklą sakė ornitologas Vytautas Jusys.

Čia jis ne tik žieduoja paukščius, bet ir, kaip pats sako, suteikia valstybinius numerius laumžirgiams.

Tačiau prieš kelerius metus ornitologas ėmėsi neįtikėto mokslinio tyrimo – laumžirgių „žiedavimo“. Tokį darbą jis kol kas atlieka vienintelis visame pasaulyje.

Aplinkiniai neretai nepatiki Vytautu: „Sako, kad makaronus ant ausų kabinu. Bet tik kol patys nepamato.“

Iki praėjusios vasaros vidurio valstybiniai numeriai buvo suteikti 25 tūkst. laumžirgių.

Tokio darbo tikslas – pažinti laumžirgius, jų elgseną ir pagal surinktą informaciją parengti mokslines publikacijas.

Tačiau kol kas Vytautas laukia ypatingo momento – pirmosios žinios apie pagautą ar pastebėtą pažymėtą laumžirgį.

„Šiandien pagavau ir paleidau Ventėje, bet nežinia, kur jis bus rytoj – prie Vilniaus, prie Talino ar kur nors Kaliningrade, mat kai kurie gali nuskristi tūkstančius kilometrų“, – svarstė ornitologas.

Tačiau net ir neaptikus nė vieno bus surinkta labai naudingos informacijos.

„Į gaudykles patenka įvairiausių laumžirgių. Net ir labai retų – jie įrašyti į Raudonąją knygą, o čia jų priskrenda tūkstančiai“, – stebėjosi ornitologas.

Lietuvoje registruotos 67 laumžirgių rūšys. Per stebėjimų laiką į Ventės rago gaudykles jau pateko 57, vieną naują rūšį mūsų šaliai aptiko ir pats Vytautas. Tai – blyškioji skėtė.

Į tinklus patenka ir kiti įspūdingi laumžirgiai – karališkieji, imperatoriškieji, mėlynakiai. Vieni dažniausių – kruvinosios, geltonosios, tinkliškosios skėtės.

Į paukščių gaudyklių tinklus pakliuvusius laumžirgius mokslininkas renka rankomis. Pateles ir patinėlius deda į atskirus skyrius specialioje dėžutėje su tinkleliu ir rankovėmis.

Parsinešęs į savo darbo kabinetą Vytautas kiekvieną iš jų užregistruoja, patikslina jo rūšį, lytį, išmatuoja kūno ilgį ir sparnų plotį. Ir, žinoma, ryškiaspalviu žymekliu ant sparnelio užrašo kodą.

8898 LT – toks valstybinis numeris suteikiamas vienam iš kelių šimtų surinktų laumžirgių, patekusių tądien į tinklus.

Skaičius ant permatomo sparnelio reiškia, kelintas iš eilės šis vabzdys šiemet yra pažymėtas, o raidės nurodo šalį.

Pasak ornitologo, užrašas lieka net ir po laumžirgio žūties, kai sparneliai nukrinta.

Ar laumžirgiui neskauda? Ar jis nesužalojamas? Su šiais trapiais padarėliais, kaip ir su paukščiais, Vytautas elgiasi labai švelniai. Tačiau atsakyti, ar jiems neskauda, mokslininkas negali.

Po procedūros pažymėtas laumžirgis kuo puikiausiai pats išskrenda pro atvirą darbo kabineto langą.

Lietuvoje gyvenantys laumžirgiai suaugėliais būna nuo savaitės iki 1,5 mėnesio. Vis dėlto didžiąją dalį gyvenimo praleidžia vandenyje – lervos stadijos. Tokios būsenos gali išbūti net iki 4 metų.

Suaugėlio stadiją pasiekę laumžirgiai susiporuoja, padeda kiaušinėlius ir jų gyvenimas baigiasi.

Laumžirgiai minta įvairiais vabzdžiais, bestuburiais, ypač – uodais.

Laumžirgiai itin gerai mato, jų reakcija – žaibiška, o gebėjimas keisti skrydžio trajektoriją – unikalus. Štai kodėl jie yra puikūs medžiotojai.

Jei kitą vasarą pamatysite laumžirgį, pažymėtą valstybiniu numeriu, būtinai apie tai praneškite Vytautui. Galbūt tai bus tas vienintelis aptiktas laumžirgis?