Įdomu, ar lietuviai kada nors galėtų gaminti tokiems super prietaisams detales ir produktus? Mat Lietuvos produktų automobiliams gamintojai taip pat ieško būdų, kaip sukurti inovatyvių gaminių ir išplėsti eksporto galimybes. Apie tai, kokių lietuviškų automobiliams skirtų produktų gamintojai turi perspektyvų plačiuosiuose verslo vandenyse kalbamės su Andriumi Rakicku, klasterio „Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos“ (LAuGEA) vadovu.
Ar Lietuvos įmonės suinteresuotos kurti naujus produktus?
Įmonės yra priverstos visą laiką jausti rinkos pulsą, pasiūlyti tai, ko reikia klientui. Nereagavimas į rinkos poreikius reikštų įmonės išnykimą. O nauji produktai yra neišvengiamybė, nes autodalių sritis yra labai plati ir konkurencinga. Juk vien automobilių detalių rinka apima tiek lengvuosius automobilius, tiek ir sunkiasvorius, o vien lengvųjų automobilių detalių pozicijų galima skaičiuoti dešimtimis tūkstančių. Tad įmonės nemažai ir atsiveža, dalį gamina ir Lietuvoje.
Kokios Lietuvoje automobilių sektoriaus sritys yra imlios inovacijoms ir perspektyvios ateityje?
Kiekvienoje automobilių srityje (plastiko, stiklo, metalo) galime atrasti inovatyvių sprendimų. Tačiau pagrindinis klausimas, kiek lėšų lietuviško kapitalo įmonė gali investuoti į gamybą, rinkų paiešką ir ypač į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą? Norint kurti inovacijas, tam reikalinga turėti laboratorijas, tyrimų centrus, o tai brangiai kainuoja.
Bet kuriuo atveju, galima išskirti pagrindines perspektyvias kryptis: saugumas (vairuotojo, keleivių, eismo dalyvių), IT produktų diegimas (pvz.: renkant ir apdorojant informaciją apie vairuotoją, jo vairavimo būdą), vairavimo automatizavimas, kuras, lengvesnės ir tvirtesnės medžiagos (pvz.: grafeno panaudojimas autodalių gamyboje). Tačiau vis tik manau, kad artimiausiu metu, šios inovacijos bus orientuotos į didelę perkamą galią turinčias rinkas.
Ar pasinaudodamos jūsų klasterio pagalba, įmonės kuria kažkokius naujus produktus?
Klasteryje įmonės tarpusavyje bendradarbiauja tik metus laiko, bet jau pradeda matyti viena kitos galimybes. Šie metai, tai buvo laikas, kai tarp klasterio įmonių atsirado pasitikėjimas vieni kitais, suprasta, kuriose kryptyse palanku bendradarbiauti. O dabar jau galvojama apie bendrus produktus, tad jų kūrimas yra kol kas pradinėje stadijoje.
Ką jums duoda šis vienijimasis?
Bendra veikla suteikia įmonėms konkurencinį pranašumą einant į užsienio rinkas: galima pateikti platų produktų spektrą, pasidalinti patirtimi ir klientais, galima sutaupyti apie 50% verslo misijų ar parodų kaštų. Taip pat galima organizuoti konsoliduotus pirkimus, bendradarbiauti atstovaujant interesus.
Taip pat, džiaugiamės, kad atsiranda bendradarbiavimas ne tik tarp verslo ir mokslo, bet ir institucijų (su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, „Verslia Lietuva“, Lietuvos verslo paramos agentūra), kurios padėjo klasteriui savo įžvalgomis, konsultacijomis bei patarimais.
Jūsų nuomone, ar verslo ir mokslo bendradarbiavimas atneša Lietuvos įmonėms naudos?
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas visokeriopai suteikia naudos Lietuvos įmonėms. Įmonės žino kokių produktų reikia dabartinei rinkai, mokslas padeda šiuos produktus tobulinti.
Vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių: šiais metais klasterio LAuGEA įmonėse Šiaulių universiteto mokslininkai atliko tiekimo grandinės procesų valdymo bei žmogiškojo kapitalo tyrimus pagal inočekių programą, teikiamą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros. Įmonėse buvo nustatytos stiprios ir silpnos sritys bei pateikti pasiūlymai problemų panaikinimui, kurie sėkmingai pritaikyti įmonių veikloje.
Ko stinga, kad šis bendradarbiavimas būtų efektyvesnis ar naudingesnis?
Yra tik vienetai įmonių, kurios turi savo laboratorijas ir gali išbandyti skirtingus produktus. Taip pat, mokslinių laboratorijų modernizavimas dar tik įsibėgėja, kas lemia, kad kai kuriuos tyrimus reikia užsakyti užsienio šalyse. Taip pat dar pasitaiko ir nesusikalbėjimo tarp verslo ir mokslo: vyrauja išankstinė nuostata, jog mokslininkai gyvena „danguje“, o verslininkai „žemėje“.
