Apie tai, kaip gimė mintis gaminti inovatyvius produktus ir kaip sekasi naujoves diegti rinkoje kalbamės su bendrovės „ProBioSanus“ vadovu Tomu Andrejausku.
Kaip jūsų įmonėje prasidėjo verslo ir mokslo bendradarbiavimas?
Buvo tokia idėja, kad norime daryti naują, pažangų ir inovatyvų vartotojui skirtą produktą. Tuomet kilo mintis sujungti chemiją su mikrobiologija ir šias inovacijas panaudoti valymo bei asmens higienos priemonėse. Juk iki šiol buitinės ir asmens higienos priemonių sudėtyje dominuoja cheminės bazės. O mūsų idėja ir vizija buvo ta, kad minėtose priemonėse reikia panaudoti daugiau natūralių aktyviųjų medžiagų. Ši idėja materializavosi, nes atsirado investuotojai: Verslo angelų fondas, kiti privatūs investuotojai. Taip gimė startuolių įmonė, kurioje buvo apsibrėžta gaminti buities, valymo priemones su gerosiomis bakterijomis.
Ar lengvai jūsų naujoves priima vartotojai?
Reklamos „kala“ galvon mintį, kad valymo priemonės turi sunaikinti 99,9 proc. bakterijų. Tačiau per didelio sterilumo mūsų namuose neigiama pusė yra ta, kad dėl jo gali atsirasti tokie negalavimai kaip alergija ar astma. Sterilumas geras operacinėse, bet namuose iššaukia pasekmes.
Naujiena ta, kad mūsų sukurtos priemonės ne tik valo, bet ir natūraliai sukuria pozityvią mikroflorą aplinkoje, o tai yra sveikatinantis dalykas. Tokiu būdu mes einame prieš srovę, darome atvirkščiai nei teigiama didžiųjų kompanijų reklamose. Sakome, kad bakterijas reikia naikinti ne vien cheminėmis priemonėmis, bet geriau blogąsias bakterijas pakeisti gerosiomis. Todėl ir mūsų vartotojai kol kas yra ne plačioji visuomenė, bet naujovėms labiausiai imlūs žmonės. Kartu darome ir nemažai aiškinamojo darbo.
Kas skatina nuolat kurti novatoriškus produktus?
Mūsų įmonės strategija paremta tuo, kad mes norime konkuruoti savo kokybe ir inovacijomis. Šia prasme norime būti pirmi.
Mūsų įmonėje dirba 13 žmonių, iš kurių 5 – mokslininkai. Tad galima sakyti, kad laboratorijoje dirba apie 40 proc. darbuotojų, kurie vykdo mokslinius tiriamuosius projektus. Taip pat bendradarbiaujame su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto.
O visos šios investicijos į mokslą turi tikslą: investuojame vardan rezultato. Norime, kad inovacijos konvertuotųsi į pajamas, į pinigus. Mes atidarėme laboratoriją 2014 m. rugsėjo mėn. Per šį laikotarpį jau esame sukūrę 7 – 8 naujus produktus. Veikiame greitai. Greitį stengiamės išnaudoti kaip konkurencinį pranašumą. Esame nauja įmonė, kurianti naujoves, kurias reikia išpopuliarinti.
Ar nebijote, kad sukūrę inovatyvų produktą, greitai sulauksite šioje nišoje daugiau konkuretų?
Pasaulyje yra kelios kompanijos, kurios gamina panašius produktus, bet šios bendrovės yra mažos. Su inovacijomis yra taip, kad yra pionieriai ir yra pasekėjai. Mes esame pionieriai, esame nedidelė įmonė. Didelės bendrovės, kalbant apie inovacijas, paprastai yra pasekėjai. Didiesiems yra patogiau rasti tas mažas kompanijas, kurios prisiima rizikas, išpopuliarina produktą, ir tada jas nupirkti.
O kalbant konkrečiai apie mus, mes norime išvystyti švaros priemonių verslą, panaudodami naujas technologijas. Galima sakyti, kad šioje sferoje plyti nearti dirvonai. Yra galimybės plėstis ir į kitas produktų kategorijas.
Kaip manote, ar šiandien jauni Lietuvos mokslininkai turi tą vadinamą verslo gyslelę?
Jaunimas šiais laikais labai neapibrėžta sąvoka. Jeigu žmonės dirba akademinį darbą, yra labiau orientuoti į profesiją, gauna finansavimą, jie ir mąsto labiau akademiškai. Tuo tarpu versle reikia greičio, rezultato.
O kalbant apie tikrai labai jaunus žmones, manau, kad su tokiu jaunimu paprasčiau. Pas mus laboratorijoje dirba 4 jauni žmonės po universiteto. Su jais yra pakankamai paprasta dirbti, jie turi gerą išsilavinimą ir priėmęs į verslą gali juos nukreipti reikiama linkme. Tie žmonės mato formuluojamus tikslus, jie naudojasi gerąja laboratorine praktika, kur taip pat įdiegta ir vadybinė dalis.
Trumpiau tariant, viskas prasideda nuo tikslų. Jeigu kompanijos tikslai yra vystyti technologijas, kurios generuotų pajamas, tuomet turi daryti tokį mokslą, kuris ateityje atneštų finansinę naudą. Su jaunimu dirbti neblogai. Nors pažiūrėjus į mokslo ir studijų programas, reikėtų daugiau mokinti verslumo ir komercializavimo aspektų.
Kokius iššūkius artimiausiu metu jums teks spręsti?
Pradėję nuo nulio, plikame lauke, investavome į gamybą, laboratorijas. Apyvartos auga, rinkoje atsiranda nauji produktai, tad jau esame nebe startuoliai.
Iššūkiais taps bendrovės augimo valdymas. Tai viena rizikingiausių stadijų. Įmonė iki šiol investavo apie 30 proc. apyvartos į mokslinius tyrimus, todėl iššūkis kurti inovatyvius produktus taip pat išlieka.
O kalbant apie geografinę plėtrą, planuojame pirmas testines gaminių partijas jau kitą mėnesį išvežti į JAV. Taip pat dirbame su skandinavais, latviais, estais, yra plėtros planų į kitas Europos rinkas. O pradedame nuo tų šalių, kur žmonės ypatingai domisi inovatyviais produktais ir yra atviri naujovėms.
