Juk bendrovė gimė dar Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje. Tuomet galiojo maisto talonai, nebuvo karšto vandens, be finansavimo griuvo moksliniai institutai, o kultūra merdėjo.
Būtent tuometiniai nepritekliai mokslininkus Mariją Danilevičiūtę, Rimą Rašap, Gintarą Gavėną, Rimantą Petniūną bei Juozą Steponavičių ir pastūmėjo į verslą. Jiems nereikėjo, kad kas paaiškintų, kodėl mokslui ir verslui naudinga bendradarbiauti.
„Taip susiklostė natūralios aplinkybės: viskas vertėsi, daug mokslininkų liko be darbo, be pajamų, o pragyventi reikėjo“, – apie įmonės ištakas pasakoja įmonės rinkodaros vadovė Romualda Stragienė. – „Tiek mūsų įmonė, tiek kitos – „Valentis“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, susikūrė iš mokslo, jas įkūrė to paties mokslinio instituto bendradarbiai“.
„BIOK“ veido kremų idėja Nepriklausomybės priešaušriais atėjo tiesiog bandymų būdu. Tuo laikotarpiu kosmetikos produktų rinkoje trūko, o chemikai specialiomis priemonėmis gebėjo padaryti tai, ko buities sąlygomis padaryti neįmanoma – sumaišyti pagrindines kremo dalis: vandenį su riebalais.
„Mokslininkai galėjo rinktis, ir jie pasirinko verslą pagal savo domėjimosi sritį, kur reikėjo gamtos mokslų, chemijos išmanymo, – sako R.Stragienė. – Gal, jei aplinkybės būtų buvusios kitokios, tie žmonės ir būtų likę dirbti grynai mokslinio darbo, kas ten žino“.
Paklausta, ar stipriai skiriasi mokslas nuo verslo, rinkodaros vadovė teigiamai linkteli galva. „Dabar esame verslo įmonė ir tenka bendradarbiauti su mokslu. Versle didesnis greitis, viską darome vikriau, nes spaudžia laikas, turime tikslus, įsipareigojimus. Dėl konkurencijos versle reikalingas išgyvenimo instinktas, nes jeigu kažko nepadarysi, nesukursi geriau, tai įmonė gali išnykti ir nuo žemės paviršiaus“, – vertina moteris. Anot jos, grynasis mokslas, palyginus su verslu, stabilesnis, turinti labiau užtikrintą finansavimą, dėl ko mokslininkai gali jaustis ramiau. „Nėra tiek pokyčių, nes fundamentalios žinios taip greitai nesikeičia“, – vertina rinkodaros vadovė.
Stažuojasi Vakaruose
R.Stragienė neabejoja, kad kosmetikos versle be naujovių – neįmanoma. „Mes sakėme, kad prie nuolatinių inovacijų reikia priprasti ir nebesiskųsti, atseit, kiek galima galvoti kažką naujo, – kalba moteris. – Šiame sektoriuje yra labai arši konkurencija. Be to, patys pirkėjai nori naujienų, geresnių, gražesnių, pigesnių gaminių. Tad, kaip gamintojai, turime jiems tai pasiūlyti“.
„BIOK laboratorija“ išskirtinė tuo, kad savo produktų receptūras nuo pat pradžių kuria patys. „Mūsų verslo misijoje parašyta, kad esame kurianti laboratorija. Vienas mūsų tikslų – nepamesti savo krypties, daryti patobulinimus, kurti naujas receptūras“, – vardina R.Stragienė.
Kuriant naujus produktus vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su mokslininkais. „Kai trūksta patirties ir žinių, stengiamės į savo veiklą pritraukti daugiau mokslo žmonių. Jie padeda patarimais, testuoja gaminius. Gal to bendradarbiavimo kartais norėtųsi ir daugiau, bet ne visada mokslininkai būna motyvuoti rasti laiko, nes jie dirba pagal savo projektus“, – aiškina R.Stragienė.
Be to, įmonės darbuotojai: tiek iš mokslo srities, tiek vadybininkai, turi nuolat tobulinti savo žinias. Jie dažnai siunčiami atnaujinti informacijos į tiekėjų įmones arba į specialias konferencijas, kur vyksta technologiniai mokymai. „Pasaulyje nuolat kuriamos naujos priemonės, nuolat pristatomi nauji aparatų galimumai, tad važiuojame stažuotis į Vakarus, nes Lietuvoje nėra kur mokytis“, – teigia R.Stragienė.
Anot jos, įmonei inovacijos reikalingos ne tik iš mokslinės, bet ir iš vadybinės pusės. Bendrovės vadybininkai vyksta į parodas, stažuotes, konferencijas, kad galėtų kūrybiškiau žvelgti į savo darbą.
Konkuruoja su didžiausiais
Šiandien įmonė Lietuvos rinkoje konkuruoja su didžiausiais užsienio gamintojais. „Kadangi visą produktą kuriame ir gaminame patys, galime sugalvoti įdomesnių, drąsesnių, lietuviškesnių kosmetikos priemonių. Jeigu pirktume jau sukurtas formules, prarastume savo unikalumą, nes tai būtų visam pasauliui ar kitai rinkai sukurti produktai“, – teigia pašnekovė.
Ji kalba, kad darbuotojus ypač motyvuoja tai, kad jie patys gali įtakoti būsimos prekės atsiradimą, kaip ji atrodys ir kokia bus. „Mes įdedame labai daug savo asmeninio indėlio ir galime pamatyti savo darbo rezultatą“, – sako R.Stragienė.
Planuoja gamyklą
Nuo kelių darbuotojų įmonės pradžioje 1988 m. šiandien „BIOK laboratorija“ išaugo iki 55 žmonių kolektyvo. Gaminių sąrašas – nuo keturių kremų išsitęsė iki 180–ies įvairių gaminių. Pernai rinkai buvo pasiūlyta 40 naujų produktų. Panašiai tiek kosmetikos naujovių turėtų pasirodyti ir šiemet.
Nepaisant tokio didelio naujienų skaičiaus, R.Stragienė mano, kad sunkiausias buvo pirmojo kremo gimimas. Kodėl? Nes buvo sukurtas „nuo nulio“. Tai ir šiandien su nedideliais patobulinimais gaminamas „Margaritos“ veido kremas. Šis produktas gyvuoja jau beveik 20 metų.
O iš šiandieninių naujovių, R. Stragienė pamini lietuviškos dantų pastos atsiradimą. „Dantų pasta buvo tarsi ilgai nešiotas kūdikis. Užtruko labai daug valandų, kol buvo atidirbtos technologijos, buvo įdėta daug investicijų tiek laiko, tiek pinigų prasme“, – vardina pašnekovė.
Kalbėdama apie ateities planus, rinkodaros vadovė mini naują kosmetikos liniją, o taip pat ir naujos gamyklos statybą.
Rinkodaros vadovė apibendrina, kad nors inovacijos jų versle yra nuolatinės, tačiau visuomet būti priekyje yra sudėtingas darbas. Tenka nuolat, kiekvieną dieną, įdėti daug pastangų, kad inovacijos įmonėje būtų įdiegtos. „Inovacijos susiję ir su išlaidomis, ir su pokyčiais.
Darbuotojai taip pat ne visuomet lengvai priima pokyčius, mat tuomet jiems reikia išeiti iš vadinamosios komforto zonos. Dažnai yra rizika, kad nauji dalykai gali nepasiteisinti. Tad inovacijų diegimo sėkmė priklauso ir nuo vadovo požiūrio, ir nuo kolektyvo dvasios – kaip žiūrima į naujienas, jų būtinybę įmonėje. Kasdien reikia palaikyti tą inovacijų politiką, nes pačios savaime inovacijos versle neatsiranda“, – aiškina R.Stragienė.
