Lietuvių mokslininkų grupės, kuriai vadovauja prof.Arminas Ragauskas, sukurti ir patentuoti JAV, ES, Japonijoje ir kitur pirmieji pasaulyje neinvazinis galvospūdžio matuoklis, smegenų kraujotakos autoreguliacijos ir smegenų slankumo monitoriai yra radikalios inovacijos.
Apie tai, kuo skiriasi mokslas nuo inžinerinių sprendimų, kas yra naujovė ir kas – inovacija, kaip neteisingas mokslo suvokimas verslininkus gali privesti prie bankroto kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto direktoriumi, prof.A. Ragausku.
Vis girdime apie tai, kad jeigu Lietuvoje bus kuriamos inovacijos, mūsų šalyje gyventi bus geriau. Jūs esate minėjęs, kad sėkmės raktas yra ne kas kita, o būtent – radikalios inovacijas. Kas tai yra?
Įsivaizduojama, kad radikalios inovacijos, tai bet koks naujas daiktas, procesas ar paslauga. Žodis „naujas" turi dvi prasmes ekonomikoje. „Nauja“ – tai sėkmingai atnešti pelną. Ekonomikoje „nauja" taip pat gali reikšti ir geriausią būdą bankrutuoti. Jeigu yra „nauja“, tai nereiškia, kad nebuvo „seno“. Pats žodis „inovacija“ nukaltas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), o inovacijos apibrėžimas reiškia, kad sukurtas objektyviai efektyvesnis produktas, procesas arba paslauga, objektyviai geresnis verslo modelis, įranga ar kas tik norima, bet geriau. Ir kai tai sukuriate, pasekmė būna ta, kad turime naujovę, bet tai tik pasekmė, o ne inovacijos kūrimo tikslas.
Radikalios inovacijos atsiranda radikaliai pirmą kartą, o ne šiaip kaip patobulinta jau esamo patobulinimo. Kai tai atsitinka, atsiveria nauja rinkos niša, nes tokio dalyko nebuvo. Tad radikali inovacija – vienintelis raktas į naują ekonominę nišą globalioje ekonomikoje. Radikali inovacija užtikrina didžiausias įmanomas pajamas iš naujos rinkos nišos, nes novatorius tampa natūraliu monopolistu, tam tikrą laiką neturinčiu konkurentų. To nedraudžia jokia pasaulio teisinė sistema. Žmonės į tą nišą ateina pirkti geresnio dalyko, kokio nebuvo ir nišos kūrėjas yra legalus monopolistas, susirenkantis visas pajamas.
Ar lietuviai kuria radikalias inovacijas?
Aš dirbu KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto direktoriumi. Kaip aš orientuoju savo vadovaujamą institutą? Mano strategija – kurti vien radikalias inovacijas. Aš netobulinu senai išrastų dalykų, mes išrandame geresnius, patentuojame juos, einame į gamybą, rinką. Lietuvoje nelabai suprantama, kas yra inovacija. Inovacija turi būti reikalinga vartotojui, pirkėjui. Ta inovacija turi „klykti“ pirkėjui, kad ji yra geresnė, tenkinanti lūkesčius, išsprendžianti problemas.
Kaip vertinate lietuvių kuriamas inovacijas ir kokias perspektyvas matote medicinos inovacijų srityje?
Lietuvoje yra tikrai kuriamos radikalios inovacijos. Medicinos srityje veikiantys mokslininkai ir praktikai gydytojai dažnai yra avangardistai. Jeigu jie ir mes nebūtų tokie avangardistai genetikoje, neurochirurgijoje, kardiologijoje, biomedicinoje, negautume finansavimo tyrimams ir inovacijų kūrimui iš globalios rinkos dalyvių ir užsienio institucijų. Kitas reikalas, kaip tokius dalykus iš Lietuvos „ištransliuoti“ pasauliui, į globalią rinką. Nes Lietuva tai ne JAV, o Lietuvos universitetai vis dar ne Harvardas ir dėl savo vardo tarptautinėje arenoje reikia stipriai pakovoti.
Žmonėms jūsų pavardė ir išradimai asocijuojasi su NASA. Sakykite, ko lietuviai gali pasimokyti iš amerikiečių, kosminių, ir ne tik, inovacijų kūrėjų?
Geriausia mokytis iš tų, kurie patys moka, o ne iš tų, kurie pasakoja apie tuos, kurie moka. Europos Sąjunga (ES) mokosi taip tvarkyti ekonomiką kaip JAV. O Amerikai – visa planeta tarsi jų užpakalinis kiemas. Jų verslas ir filosofija nuo II Pasaulinio karo paremta mintimi, kad radikalios inovacijos yra teisingas kelias, geriausias būdas uždirbti. Jie atidarinėja naujas nišas. Kai kalbame apie aukštųjų technologijų nišas, į jas konkurentai „sukrenta“ labai greita, per kelis mėnesius. Kai taip atsitinka, amerikiečių verslas išeina iš tų nišų: parduoda kompanijas ar jas išskaido. Tuomet jie atidaro kitas naujas nišas. Taip yra elgiamasi nuo Didžiosios depresijos laikų. Netgi šiandien keliamas klausimas, kodėl JAV yra supervalstybė. Todėl, kad šitaip elgiasi. ES mokinasi. Europos Komisija labai aktyviai veikia, kad atsirastų mechanizmai, kurie skatina kurti inovacijas, kad stiprėtų valstybių paramos sistemos, kurios reikalingos inovacijoms išvesti į rinką.
Tad kur mūsų, lietuvių, vieta šioje sistemoje?
Mes esame ne tokia didžiulė valstybė, mūsų ne tiek daug. Tačiau mes labai kūrybiški. Tik pažiūrėkite, koks mūsų teatras, skulptūra, tapyba, grafika, architektūra, muzikinė kultūra. Mes galime kūrybiškai spręsti bet kurias problemas, mes galime mokytis, būti lankstūs bet kurioje veikloje. Ir mes tokie esame. Tik kad mūsų menai yra išreklamuoti, o kokius stebuklus darome mokslo laboratorijose, publika nemato, taip jau yra.
