Mokykloje jau ilgą laiką siaučianti mokinių grupelė terorizuoja moksleivius, juos muša, šantažuoja, o neseniai socialiniuose tinkluose išplitęs itin žiaurus vaizdo įrašas galutinai perpildė tėvų kantrybės taurę.
Situaciją vienoje iš miesto progimnazijų jau atidžiai stebi ir policija – vien per tris dienas pareigūnai gavo šešis gyventojų pranešimus, vyksta apklausos ir aplinkybių tikslinimas. Dirba ir savivaldybė.
Savo ruožtu mokyklos vadovybė nuo komentarų susilaiko, bet pabrėžia, kad problemą sprendžia.
Negeria vandens, nes bijo smurtautojus sutikti tualete
Apie patyčias savo atžalų ugdymo įstaigoje portalui Lrytas antradienį papasakojo viena iš mamų. Ji kartu su kitais tėvais jau surinko daugiau nei 740 visaginiečių parašų, ir kartu su specialiu raštu kreipėsi į valstybės institucijas, ministerijas, kartu prašydami pagalbos.
Pasak moters, patyčių problema šioje mokykloje – jau įsisenėjęs reiškinys, bet dabar tai pasiekė aukščiausią tašką, o problemos niekas nesprendžia. Neramumus kelia kelių čia besimokančių jaunuolių grupė.
„Atėjo pasirašyti net seneliai, mokiniai, jau baigę tą mokyklą. Vis tiek atėjo ir pasirašė, nes žino, kad jau nuo senų laikų ten tokie dalykai vyksta“, – pasakojo visaginietė.
Neseniai socialiniuose tinkluose išplito ir vaizdo įrašas, kuriame grupelė mokinių žiauriai elgiasi su jaunesniu vaikinu, prieš jį smurtauja.
„Tai, kas jau čia konkrečiai įvyko, buvo tiesiog bomba, šokas visiems tėvams“, – aiškino mama.
Pasak jos, tarpusavyje bendravę tėvai pradėjo dalintis savo vaikų pasakojimais, istorijomis, o kai kurios iš jų – tiesiog sukrečiančios.
„Ko ten tik nebuvo – ir rankos sulaužytos, ir sumušimai, ir grasinimai. Dauguma tėvų pastebėjo, kad vaikai ryte negeria nei arbatos, nei vandens. Išsiaiškinome, kodėl – jie tiesiog bijo mokykloje eiti į tualetą. Viena mama rašė, kad vaikas grįžta namo šlapiomis trumpikėmis“, – pasakojo viena iš tėvų atstovių.
Paaiškėjo, kad smurtautojai vaikus gąsdina tualete, ten juos filmuoja, o vėliau su turima vaizdo medžiaga juos ir šantažuoja.
„Per pertraukas tualete rūkoma, jie laukia vaikų, filmuoja, lupasi į tualetų kabinas. Jei vaikai eina koridoriumi kažką nusipirkę valgykloje – viską atima. O kai nueina pasiskųsti socialinei pedagogei ar pas direktorę, gauna atsaką: „Nėra ten ko vaikščioti tais koridoriais“, – portalui Lrytas pasakojo visaginietė.
Moteris pripažįsta – patyčių greičiausiai yra kiekvienoje ugdymo įstaigoje, bet jos bent jau kažkaip kontroliuojamos. Iš mokyklos vadovybės tėvai pagalbos esą visiškai nesulaukia.
„Tėvai turi pareigą rūpintis vaikais, išleisti juos į mokyklą, pedagogų pareiga yra ugdyti mūsų vaikus, įdiegti žinias, o direktorė, socialinė pedagogė gal nepersiskaitė savo pareigybių aprašų?
Jos turi užtikrinti vaikams saugią aplinką, ramią atmosferą, o čia vaikams baisu eiti, išeiti iš mokyklos po vieną, jie eina grupelėmis, nes specialiai juos su dviračiais nudaužinėja, grasina, kad užmuš, o garsieji vaizdo įrašai tai išvis – ten jau vos ne seksualinio pobūdžio veiksmai atliekami su berniuku“, – stebėjosi mama.
Pati ji savo atžalų į mokyklą neleido kelias dienas, o dalis tėvų esą net pervedė vaikus mokytis kitur. Visgi, pasak moters, problemos tai nesprendžia, kaip ir galimas nuotolinis mokymas.
„Problema augo augo ir įgavo tokį pagreitį, tokį baisų, kad tiesiog nepaaiškinama. Žiūrėkime tiesai į akis – Visaginas yra ne Vilnius ir ne Maskva, jei tu perkelsi vaiką į kitą mokyklą, tai tikrai problemos neišspręs, nes miestas mažas.
Jau girdėjau iš tėvų, kad ta gauja ateina iki kitų mokyklų ir žino, kad bus nenubausti – jie nebijo nieko.
Kai tėvai jau susirinko prie mokyklos, vienas iš tų smurtautojų per visą mokyklą pradėjo rėkti, kad dabar bus žvaigždė. Jis tuo didžiuojasi“, – pasakojo visaginietė.
Kalbėtis bandyta ir su smurtautojų tėvais, bet esą vieno iš jų mama pati pasiūlė, kad jos sūnui būtų „duota atgal“. Mokyklos direktorė savo ruožtu patvirtino, kad mokinių iš progimnazijos pašalinti negali, nes tam esą nėra pagrindo. Pasak moters, vaikai net yra išgirdę replikų, kad yra silpni ir negali apsiginti.
„Per tiek metų jos visiškas neveiksnumas, nieko nedarymas, manau, jau kalba pats už save. Jeigu tu matai, kad situacija išeina iš kontrolės, yra kitos įstaigos, yra meras, ministerija – rėk, šaukis pagalbos, kad skriaudžiami mūsų vaikai, bet ji nieko nedarė ir dar ne vos nuskriausto vaiko tėvus apkaltina“, – piktinosi tėvų atstovė.
Pasak mamos, dabar vienintelis tėvų noras – kad vaikai tiesiog ramiai eitų į mokyklą, o tėvai jų sulauktų sveikų „ir su normalia psichika“.
Institucijoms išsiųstame laiške reikalaujama užtikrinti vaikų saugumą, imtis griežčiausių priemonių dėl skriaudėjų, atlikti nepriklausomą progimnazijos išorės auditą, ištirti psichologinį klimatą mokykloje, įvertinti mokyklos vadovybės atsakomybę.
Jokių nerimo ženklų nebuvo
Su progimnazijos direktore Jolanta Bartkūniene portalui Lrytas susisiekti nepavyko – mokyklos atstovai nurodė, kad darbe jos nėra. Tuo metu direktorės pavaduotoja ugdymui Miglė Bulovienė informavo, kad detalios informacijos teikti šiuo metu negali.
„Šiuo metu tai, kas mums yra žinoma, yra perduota, bendradarbiaujame ir su policija, ir su vaiko teisėmis. Plačiau komentuoti situacijos aš tiesiog negaliu – vyksta tyrimas.
Situacija mokyklai yra žinoma, mes ją svarstėme Vaiko gerovės komisijoje, bendradarbiaujame, mokykla gauna psichologinę pagalbą, ir vaikams yra užtikrinta visa reikalinga pagalba.
Mokykla dirba ir daro tai, ką šiuo metu gali daryti“, – nurodė M.Bulovienė.
Visagino vicemerė Aleksandra Grigienė neslėpė, kad kilę neramumai ją nustebino – iki šiol savivaldybė nebuvo gavusi jokių signalų ar nusiskundimų dėl šios progimnazijos.
„Visi mes čia perkratėme savo prisiminimus, ar kas nors yra pasiskundęs – nebuvo jokių signalų į savivaldybę. Tikrai nebuvo tokio atvejo, kad va, atkreipkite dėmesį, kažkas slepiama ar kažko neleidžiama sakyti“, – portalui Lrytas aiškino A.Grigienė.
Savivaldybė, anot vicemerės, taip pat įsitraukusi į problemos sprendimą – jau sudaryta darbo grupė, kuri nagrinės, ar mokykla atliko visus veiksmus, reaguodama į smurtą ir patyčias. Į situaciją taip pat gilinasi atvejo vadybininkai, vaiko teisių gynėjai, teikiama pagalba tiek aukoms, tiek skriaudėjams.
Tiesa, yra signalų, kad ne visi skriaudėjai tą pagalbą priima.
Pasak A.Grigienės, vienas iš smurtautojų šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu, kitas – serga, tad neramumus kėlusi grupelė kol kas išsibarsčiusi. Koks likimas jų laukia, paaiškės vėliau.
„Manau, kad kalbėsime ir galvosime. Jeigu tai iš tikrųjų yra tokia susirinkusi kompanija, bandysime kalbėti su tėvais ir apie mokyklos keitimą kuriam nors iš jų. Manau, atvejo vadyba, darbas su socialiniais darbuotojais – to reikia.
Dabar deramės dėl mikroklimato tyrimo šioje mokykloje, svarstome, kokia įstaiga mums iš šalies galėtų tai nustatyti, (...) o dėl direktorės kompetencijos, tai 17 metų berods ji jau direktoriauja, ja neabejojome. Tai viena iš vyresnių mūsų mokyklų – pilietiška, daug renginių daranti. Viena iš geresnių“, – dalijosi Visagino vicemerė.
Pasak jos, patyčių sprendimo būdai ugdymo įstaigoje bus aptarti ir savivaldybės taryboje, netrukus vyks susitikimas ir su kitų Visagino mokyklų vadovais.
Domisi ir pareigūnai
Situacija mokykloje susidomėjo ir policija. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė portalui Lrytas nurodė, kad sausio 20–22 dienomis gauti 6 pranešimai iš Visagino miesto gyventojų dėl galimai vykstančių patyčių, pažeminimo ir viešosios tvarkos pažeidimo vienoje iš Visagino mokymo įstaigų.
„Remiantis šiais pranešimais, Utenos apskr. VPK Visagino PK pradėjo ikiteisminio tyrimo medžiagas, pagal kurias atliekami įvykių aplinkybių patikslinimai (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytą tvarką).
Šiuo metu atliekami visi procesiniai veiksmai, vykdomos apklausos, ir pagal surinktą informaciją bus priimtas procesinis sprendimas“, – informavo A.Šuminienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) portalui Lrytas pateiktame komentare tvirtino, jog situacija Visagino mokykloje reikalauja greitų ir apgalvotų sprendimų. Pasak ministerijos, kiekviena mokykla turi užtikrinti vaikams saugią aplinką.
„Deja, dėl kažkokių priežasčių smurtas ir patyčios Visagino mokykloje nebuvo suvaldyti, tai nebuvo pastebėta nuo pat pradžių. Kiekviena mokykla turi tam priemonių. Vadovaudamasi ministerijos parengtomis rekomendacijomis, kiekviena mokykla privalo būti pasirengusi reagavimo į smurto ir patyčių atvejus tvarką, numatančią konkrečius žingsnius, kurių turi būti imamasi iškart įvykus bet kokiam patyčių atvejui.
Šioje tvarkoje nustatoma visa detali procedūra: kokia forma, kam ir per kiek laiko apie smurtą ir patyčias praneša mokyklos bendruomenės nariai, kokia mokyklos darbuotojų veiksmų eiga ir pan.
Mokykla taip pat numato švietimo ar kitos reikalingos pagalbos (pvz., policijos) priemones. Su mokyklos nustatyta smurto ir patyčių prevencijos tvarka turi būti supažindinami visi mokyklos bendruomenės nariai, kad jie būtų pasirengę tinkamai reaguoti ir žinotų, kokius veiksmus atlikti“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Kaip teigiama komentare, bet kuris mokyklos darbuotojas, pastebėjęs ar gavęs informacijos apie galimą smurtą prieš vaiką, yra įpareigotas pranešti policijai arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Ragina netylėti
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė portalui Lrytas atsiųstame komentare teigė, kad apie mokykloje kylančias grėsmes vaiko teisių gynėjams raštu praėjusią savaitę pranešė savivaldybės atstovai ir pati ugdymo įstaiga.
„Vaiko teisių gynėjai buvo informuoti apie vienkartinį paauglių smurtą prieš vaiką ir apie paauglių padarytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti šie veiksmai. Gavę informaciją apie paauglių smurtą prieš vaiką, nedelsiant reagavome, vaikui buvo inicijuota psichologo pagalba.
Skriaudą patyręs vaikas šiuo metu yra saugus, juo rūpinasi artimieji. Pirmadienį vaiko teisių gynėjus pasiekė papildoma informacija iš policijos apie tai, kad tiriama ir daugiau panašių smurto atvejų, susijusių su nepilnamečiais. Tad vaiko teisių gynėjai toliau aiškinasi įvykio aplinkybes ir veikia pagal naujai gautą informaciją. Šiuo atveju mokykla bendradarbiauja, teikia reikalingą informaciją“, – komentavo I.Gaigalienė.
Ji patikino, kad vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas, jog situacija būtų kuo greičiau išspręsta.
„Tiek visuomenę, tiek vaiko teisių gynėjus ar pagalbą teikiančius darbuotojus neramina pasitaikantys atvejai, kai vaikai patiria smurtą ir patyčias mokykloje, kur turėtų jaustis visiškai saugūs tiek fiziškai, tiek ir emociškai.
Visų pirma – siekiame identifikuoti visus nukentėjusius vaikus, mačiusius smurto veiksmą ar veiksmus ir galimai smurtavusius paauglius. Bendrausime su visais, bet kaip su įvykiais susijusiais vaikais, vertinsime jų situaciją šeimoje bei spręsime dėl reikalingos pagalbos jiems inicijavimo. Šią pagalbą teikia socialiniai partneriai“, – tvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
I.Gaigalienė pabrėžė, kad pagalba yra svarbi ne tik nukentėjusiems, bet ir smurtavusiems asmenims, nors kai kuriems žmonėms tai ir gali sukelti nuostabą.
„Kalbant apie destruktyvų paauglių elgesį, visų pirma svarbu suprasti, kas jį nulėmė – tik taip galime jį sustabdyti. Pasitaiko, kad smurtaujantis paauglys pats matė smurtinio elgesio modelį ir jį atkartoja. Smurtiniam elgesiui gali būti ir ne viena priežastis, o kiekvienas vaikas ir kiekviena situacija yra labai individuali. Be kita ko, labai svarbu, kad smurto scenų įrašas ar įrašai neišplistų ir taip nepadarytų dar didesnės žalos vaikams.
Problema, kai vaikai ar paaugliai patys pasidalina nederamu turiniu, pavyzdžiui, smurtiniais vaizdais, tikrai egzistuoja. Tad jeigu nutinka taip, kad vaikas užfiksuoja tokį vaizdą, pirmiausia apie tai vertėtų pasikalbėti su suaugusiu žmogumi arba perduoti įrodymus teisėsaugai, bet jokiu būdu nesidalinti socialiniuose tinkluose ar įvairiose grupėse“, – aiškino Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Pasak specialistės, kiekvienos ugdymo įstaigos uždavinys – apsaugoti vaikus nuo smurto, stabdyti netinkamą elgesį, inicijuoti pagalbos vaikams ir jų tėvams teikimą, pavyzdžiui, mokyklos vaiko gerovės komisijos metu identifikavus iššūkius, sunkumus, atitinkamai sudaromas pagalbos vaikui planas.
„Jei reikalingos paslaugos, kurių mokykla negali suteikti, gali būti organizuojama savivaldybės vaiko gerovės komisija ir joje sudaromas kitų paslaugų planas. Jei neturi pakankamai resursų, mokykla gali kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą ir pasitelkti jos specialistus sprendžiant patyčių problemą.
O jeigu atsitiko taip, kad tėvai pasigedo mokyklos bendruomenės reakcijos ir tam tikras situacijas, susidūrė su ugdymo įstaigos atstovų nepakankamu ar netinkamu veikimu, turėtų kreiptis į ugdymo įtaigos steigėją, paprastai tai švietimo skyriai savivaldybėse, informuojant apie situaciją, prašant imtis veiksmų bei apie juos informuoti, pavyzdžiui, raštu“, – aiškino I.Gaigalienė.
