Kai kurioms mokykloms iš tėvų bendruomenės gauta finansinė parama būdavo tiesiog aukso vertės – per metus į bendrus ugdymo įstaigų biudžetus prikapsėdavo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
Portalo Lrytas kalbinti mokyklų vadovai neslepia apmaudo – jų teigimu, prarasta parama tikrai pasijaus, nes iš gautų lėšų ne tik būdavo organizuojami renginiai ar apdovanojami gabūs moksleiviai, bet ir perkama reikalinga įranga, buities priemonės.
Visgi yra ir tokių, kurie dėl to galvos per daug nesuka, nes esą iš GPM dalies gauta parama ir taip nebūdavo didelė, tad nebus ir nuostolio.
Mokyklų vadovus vienijančios organizacijos jau kreipėsi į naująją valdžią su prašymu peržiūrėti šį sprendimą – svarstoma ir apie tai, jog gali dar labiau padidėti atskirtis tarp privataus ir valstybinio švietimo sektoriaus.
Vienus palies labai skaudžiai, kitų – beveik ne
Šiaulių Didždvario gimnazijos vadovas Vitalis Balsevičius pripažino, kad įsigaliojusios naujovės sumažins mokyklų finansines galimybes, tačiau didelės tragedijos dėl to neįžvelgia.
„Būkime biedni, bet teisingi – tos paramos ne fontanai prikrisdavo“, – įvertino V.Balsevičius.
Jo vadovaujama Didždvario gimnazija per metus iš GPM dalies surinkdavo apie 1700 eurų.
„Ne kažkokie dideli pinigai. Gal pradinės, pagrindinės mokyklos ar kokie licėjai sugebėdavo išmušti iš tėvų tuos 1,2 proc., bet kai kažkur buvo pasakota, kad 30 tūkstančių surinkdavo, tai aš nelabai tikiu.
Įsivaizduokite – tai sumos po 20–30 eurų, tai kiek reikia žmonių, kad sumestų 30 tūkstančių? Šiaip iš dalies sutinku su vieno Seimo nario argumentais, kad tos sumos praktiškai yra niekinės ir nesprendžia dalykų, bet kai kišenėje yra atskirų pinigų, kuriuos galime išleisti tualetiniam popieriui arba buitinei chemijai, kuri yra reikalinga, tai yra gerai.
Dabar nubrauks, tai nubrauks“, – portalui Lrytas kalbėjo V.Balsevičius, pridurdamas, kad jo paties vadovaujama gimnazija dėl tokio pokyčio nukentės labai nežymiai.
Gana skeptiškai V.Balsevičius įvertino ir idėją pačiai mokyklai sukurti specialų fondą, į kurį pinigus pervesti galėtų visi norintieji.
„Čia žaidimas, demagogija. Kad tą fondą įkurtume, čia reikia ne metų ir ne dviejų“, – svarstė Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius.
Savo ruožtu Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos direktorė Irena Lodienė teigė visiškai priešingai – jos vadovaujama ugdymo įstaiga dėl įsigaliojusių pokyčių esą labai stipriai nukraujuos.
„Mus tai palies tikrai skaudžiai – kadangi mes esame pradinė mokykla, turime 12 klasių komplektų, tai mums šitie pinigai labai labai didelė parama.
Mes iš jų ne tik kieme įsigijome visas priemones, bet ir interaktyvias lentas, ir mokinius skatiname, tai mus tikrai skaudžiai palies. Kaip tik dėl to dabar susėdę su administracija diskutavome, kaip reikės verstis“, – pasakojo I.Lodienė.
Kauno „Ryto“ pradinė mokykla per metus iš paramos gaudavo apie 4–5 tūkst. eurų. Pasak direktorės, nors dalis tėvų ir prisidėdavo prie mokyklos gerovės, motyvacijos nebūdavo labai daug.
„Kadangi mes esame pradinė mokykla, vaikučiai mokosi tik ketverius metus, dar ir dėl to mūsų situacija kitokia. Iniciatyvos turi imtis tėvai, o čia vaikai praleidžia tik ketverius metus, tai realybė tokia, kad nėra tie mūsų tėveliai tokie labai aktyvūs.
Jei vaikai mokytųsi bent nuo pirmos klasės iki gimnazijos, tada kažkaip išsirutuliotų, o čia, kol vaikas adaptuojasi, jis jau ir antrokas – tada tėvai jau pradeda galvoti apie kitas mokyklas.
Galbūt pavyks išsijudinti, bet kažkaip abejojame“, – nusivylimo neslėpė I.Lodienė.
„Ryto“ pradinė mokykla visgi ketina įsteigti fondą, prie kurio prisidėti galės visi norintys, ieškos ir kitų būdų, kaip pritraukti daugiau lėšų į mokyklos kraitį.
„Bandysime steigti fondą, bet vėlgi – jį turi administruoti kažkas iš tėvų. Tikrai bandysime, darysime, ieškosime būdų“, – tvirtino ugdymo įstaigos vadovė.
Paklausta, ko mokyklai teks atsisakyti, kai 1,2 proc. GPM dalies nebeliks, I.Lodienė užsiminė ir apie skaitmenines priemones, ir apie kasdienius mokyklos reikalus, renginius.
„Inovacijų būdavo, bet vis prirūksta lėšų. Tarkime, vaikui finansuojama 20 eurų skaitmeniniam ugdymo turiniui, tai iš tų pinigėlių mes pirkdavome vaikams licencijas, ir tai su tėvelių pagalba per pusę, nes dalį tų pinigų iškeldavome tam, kad galėtume tiesiog atnaujinti informacinių technologijų bazę.
Taip ir taupai – iš vienur, iš kitur, kur trūksta, prisidėdavome iš šitų pinigėlių. Jei galime įsigyti vieną interaktyvią lentą per metus, tai galėjome įsigyti dvi, nes tai būdavo parama iš tų 1,2 proc.
Technika sensta, vaikai naudoja ją ugdymo procese kasdien, yra 300 vaikų, tai nėra taip, kad tu nupirkai ir ji penkerius metus tarnauja. Taip nebūna“, – pažymėjo I.Lodienė.
Todėl, pasak Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos direktorės, mokyklos greičiausiai lauks niūresni laikai.
„Mes turime gabių vaikų modulius, galime juos paskatinti papildomai su kokia kelione, ir šiaip yra šventės, renginiai – yra tokių dalykų, kurių tu negali nei iš savivaldybės biudžeto nusipirkti, nei iš mokinių lėšų, tai prisidėdavome su šiais pinigais.
Ieškosime išeičių, bet yra kaip yra. Dar labai tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų išsakytas nuomones“, – vylėsi I.Lodienė.
Jos teigimu, reikėdavo labai stipriai pasistengti ir dėl to, kad tėvai skirtų 1,2 proc. paramą mokyklai, ir, nors administracija kruopščiai atsiskaitydavo už tai, kur leidžia gautas lėšas, dabar, steigiant fondą, jėgų įtikinti bendruomenę esą reikės dar daugiau.
Tikisi bent simbolinės paramos
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vadovė, buvusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė taip pat įsitikinusi, kad sprendimas nebeleisti biudžetinėms įstaigoms skirti GPM dalies palies ir šią gimnaziją.
„Be abejo, kad palies. Mūsų gimnazijos sąskaitoje, kiek dabar pažiūrėjau, yra apie 6 tūkst. eurų. Tai kažkur apie 4–5 tūkst. kiekvienais metais tokios gimnazijos, kuriose mokosi vyresnių klasių mokiniai, surenka.
Žinoma, mokykla mokyklai nelygu, kai kurios surenka ir daugiau – kai dirbau Žemynos gimnazijoje, tai ir 10, ir 11 tūkst. pavykdavo surinkti.
Mokyklų vadovų asociacija kartu su gimnazijų asociacija ir profsąjunga kreipėsi į švietimo ministrę, į Vyriausybę būtent dėl paramos fondų uždarymo mokyklose, mes visi pritarėme, kad vis dėlto tai yra didelė ir svari parama, kai reikia ir mokinių renginius organizuoti, skirti lėšas, prizus nupirkti.
Mes pirkdavome iš jų ir kompiuterius, kitą kartą ir interaktyvią lentą, kai svarbu labai greitai ir nereikia laukti patvirtinto biudžeto – susiplanuoji ir gali pirkti. Tai mokykloms yra labai didelis, žiaurus nuostolis“, – portalui Lrytas sakė R.Krasauskienė.
Anot Žirmūnų gimnazijos direktorės, GPM dalies lėšas būdavo galima skirti ir avariniams darbams, augalams, kitoms buities reikmėms.
Vilčių ji dar deda į pačios gimnazijos tėvų bendruomenę – tikimasi, kad jie norės prie mokyklos gerovės prisidėti patys, savanoriškai.
„Kalbėjome su gimnazijos taryba, sausio pabaigoje turėsime posėdį ir kalbėsime apie paramą – prašysiu, kad jie kreiptųsi į kitų gimnazistų tėvus, pasiūlytų į paramos sąskaitą pervesti pinigines lėšas – kad ir simboliškai“, – aiškino R.Krasauskienė.
Pasak gimnazijos vadovės, iki šiol bendruomenės per daug raginti nereikėdavo.
„Dabar reikės labai stipriai motyvuoti“, – svarstė ji.
Jau kreipėsi į naująją valdžią
Šešios ugdymo įstaigų vadovus vienijančios organizacijos ir įvairios švietimo asociacijos raštu jau kreipėsi tiek į švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę, tiek į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, taip pat į socialdemokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narius.
„Akcentuojame, kad kategoriškai nesutinkame su nuostata, kad parama pagal LR labdaros ir paramos įstatymą negali būti skirta biudžetinėms švietimo įstaigoms. Teiginys, kad „didžiausią dalį paramos gauna biudžetinės įstaigos ir tai kelia abejones, ar tokia besiklostanti praktika – skirti paramą biudžetinėms įstaigoms nėra ydinga ir neiškreipia pačios paramos tikslų“ yra duomenimis nepagrįstas ir klaidingas.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nedraudė gyventojams ir iki įstatymo pakeitimo, ir nedraudžia dabar skirti GPM dalį NVO sektoriui, todėl paramos tikslai nėra iškreipiami ir lieka nepakitę, o VMI duomenys rodo kardinaliai kitokią situaciją, kad būtent NVO gauna absoliučiai didžiąją dalį gyventojų paskirtos GPM sumos“, – rašoma Lrytas gautame dokumente.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas skaičiavo, kad iki šiol per metus ugdymo įstaigos iš GPM dalies gaudavo apie 2 mln. eurų, kai, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos gaudavo apie 17 mln.
„Bet Valstybinės mokesčių inspekcijos praeitų ar užpraeitų metų duomenimis, nepaimtų GPM lėšų yra apie 40 mln.“ – dėstė D.Žvirdauskas.
Didžiausia jo vadovaujamos mokyklos suma, gauta prieš maždaug septynerius metus, buvo apie 36 tūkst. eurų.
Tiesa, KTU inžinerijos licėjaus mokinių tėvai jau 2017-aisiais ir 2019-aisiais įkūrė du paramos ir labdaros fondus – šie veikia iki šiol. Dabar tokiu keliu seka ir kitos mokyklos.
„Vietoje to, kad įtrauktų žmones į paramą nevyriausybinių organizacijų ir paimtų kažkokią dalį pinigų iš tų 40 mln., yra sugalvotos papildomos biurokratinės procedūros mokykloms, kad jos negalėtų pretenduoti į šitas lėšas. Kam tas padaryta – protu nesuvokiama“, – komentavo LMVA vadovas.
Nors paramos fondus KTU inžinerijos licėjus ir turi, juos, pasak D.Žvirdausko, iš tiesų gaubia įvairios biurokratinės spragos.
„Mes gaudavome maždaug apie 10 tūkst. GPM lėšų, kitas fondas irgi gaudavo po kelis tūkstančius. Tuos fondus valdo valdyba – tėvai turi deklaruoti, pateikti ataskaitas, atsiranda biurokratija, tai vienas fondas valdosi gerai, nes viena iš valdybos narių yra profesionali buhalterė, o kitą fondą inicijavo paprasta verslininkė, ir ji užmiršo pateikti ataskaitas, todėl jos fondą suspendavo.
Tai tėvų skirtos lėšos suspenduotos ir prie jų neįmanoma prieiti. Tada aš, kaip vadovas, lėšų remontams, prizams ar kitiems dalykams gauti negaliu“, – aiškino D.Žvirdauskas.
Pasak LMVA prezidento, pasigirsta svarstymų, kad biudžetinės įstaigos ir taip valdo didžiulius milijoninius biudžetus ir joms tų lėšų nereikia, tačiau realybė – visiškai kitokia.
„Aš jų strategiją suprantu, bet biudžetinės įstaigos turi savo biudžetus žinote kam? Gyvybės palaikymui. Aš gi negaliu staiga taupyti pinigų ir nevesti matematikos pamokų. Aš turiu įsipareigojimus ir visos šitos lėšos buvo naudojamos ekstra dalykams.
Šita idėja dar labiau didina atskirtį tarp valstybinių ir nevalstybinių įstaigų. Vienareikšmiškai“, – tvirtino D.Žvirdauskas.
Jis prisiminė ir vieną kitą istoriją, kai norėdama panaudoti fonde esančius pinigus mokykla to net negalėjo padaryti.
„Mūsų viena moksleivė laimėjo „Tūkstantmečio vaikų“ konkursą, kur nugalėjo tarp septintokų, tarp aštuntokų, o tarp devintokų, būdama septintoke, užėmė antrą vietą. Ir aš, kaip vadovas, jai norėjau kažką padovanoti – norėjome nupirkti 100 eurų dovanų čekį arba ateityje, sakiau, nupirksim kompiuterį.
Privačiai mokyklai tai nebūtų sudėtinga, bet fondas neužpildė ataskaitų – negali to finansuoti. Aš iš biudžeto negaliu pirkti jokio dovanų čekio, nes yra specialiosios lėšos, kurias galiu naudoti tik remontams, biudžetines lėšas – tik mokytojams, skaitmenizacijos lėšas – tik skaitmenizacijai. Tai kur tie ekstra pinigai?
Ir tai maži pinigai čia buvo, ir tuos pačius nori atimti“, – teigė LMVA prezidentas.
Visgi D.Žvirdauskas dar tikisi, kad naujoji valdžia į mokyklų atstovų raginimus atsižvelgs.
„Tikiuosi, kad jie pasižiūrės į tą klausimą rimtai, bet aš jau suprantu, kad šiame sezone jie to nespės ir šiuos metus mokyklos turės pragyventi be tų lėšų“, – sakė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai portalui Lrytas atsiųstame komentare teigė pritariantys tam, kad švietimo įstaigoms būtų palikta galimybė būti paramos gavėjais ir gauti 1,2 proc. nuo GPM. Kaip priminė ŠMSM, Seimui jau pateiktas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektas, jį numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
„Sulaukiame nemažai pagrįstų nuogąstavimų iš mokyklų bendruomenių, keletas švietimo asociacijų gruodį yra išplatinusios kreipimąsi. Netekti 1,2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio mokykloms būtų didelis nuostolis.
Tai ne tik materialinė parama mokyklai, tai galimybė tėvams, kitiems žmonėms prisidėti prie švietimo įstaigų ugdymo aplinkos tobulinimo, aktyviau dalyvauti mokyklų savivaldoje“, – rašoma ŠMSM atsakyme.
