Bet ar tikrai šių pokyčių verta bijoti ir kokius žingsnius iš tiesų žengti, kad karjeros pokytis atvestų į sėkmę ir grįžusį pasitenkinimą savo darbu?
Darbo rinkos ekspertė, lektorė, „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė paaiškino, kaip atpažinti ženklus, kad jau laikas keisti darbą, kaip tai padaryti sėkmingai ir į kokius svarbiausius klausimus sau reikėtų atsakyti.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Pasak specialistės, rimtas signalas, rodantis, kad reikėtų apsvarstyti tolesnį savo karjeros kelią, pirmiausia yra prasmės pojūčio darbe praradimas.
„Žmogus nejaučia, kad daro kažką prasmingo, nejaučia, kad tas darbas reikalingas, apskritai tame darbe blogai jaučiasi, nuolat nepritampa, jam sudėtinga kažką išmokti, žmogus nemato prasmės tobulėti.
Jeigu žmogui tai neįdomu, ne jo sritis, yra labai sunku daryti progresą. Labai sunku tobulėti toje srityje, kuri tau neįdomi, kurios tu nesupranti“, – aiškino R.Karavaitienė.
Pasak jos, neretai tokia situacija ištinka ir ką tik studijas baigusius jaunus žmones, kurie dirba visiškai su įgyta specialybe nesusijusį darbą arba suvokia, kad norėjo visai ne to. Tuomet atsiranda poreikis ieškoti savęs, svarstyti, kur būtų galima atskleisti visas geriausias savo savybes.
Deja, kartais net ir supratę, kad nenori likti savo darbe, žmonės jo vis tiek nepalieka, nes viršų paima baimė, neužtikrintumo jausmas. R.Karavaitienės teigimu, pokyčiams kai kurie nesiryžta ir dėl įvairių juos kamuojančių vidinių klausimų.
„Pirma, tai yra nepasitikėjimas savimi, antra – nežinojimas, kas man tinka, tai savęs nepažinimas, neišsigryninimas, kame esu stiprus. Ir tai ne tik jaunimo problemos – susiduriu ir su keturiasdešimtmečiais, kurie staiga susivokia, kad pala pala, aš visai ne čia sėdžiu, man nepatinka šitas darbas ir aš nenoriu čia būti, bet nežinau, ką noriu dirbti.
Kokios yra to šaknys? Iš esmės jau mokykloje labiau orientuojamasi į pažymius ir egzaminus, o ne į savęs pažinimą – kas man sekasi, kur aš stiprus, kur galėčiau tai pritaikyti. Ir tada išeina taip, kad stojama bet kur, paskui dirbama bet kur, ir kai ateina vos ne vidurio amžiaus krizė, žmogus galvoja, kad dabar jau dirbsiu ten, kur aš noriu.
Būna, kad žmogus sukaupia patirties, bet galvoja, kad ką aš čia iš viso moku, aš nieko nežinau! Tuomet reikia palaikymo iš šono, įžvalgų galbūt ir iš konsultantų, profesionalų, kurie padėtų susivokti savyje, kur aš esu stiprus, ką galėčiau su tuo daryti darbo rinkoje“, – aiškino specialistė.
Pasak R.Karavaitienės, yra ir tokių baimių, jog žmogus jau jaučiasi per senas kažką keisti, jaučiasi niekam nereikalingas, taip pat galvoja, kad galbūt pakeitus darbą nieko nepasieks ar net užšoks „nuo vilko ant meškos“.
„Pokyčiai yra psichologiškai skausmingas dalykas, nes jiems reikia pastangų, laiko ir rimto apsisprendimo. Turi griežtai nusistatyti, kad per tokį laikotarpį darysiu tokį ir tokį pokytį, žinau, kokiame esu taške A ir kokiame taške noriu būti B, ką turiu per tą laiką padaryti“, – patarė R.Karavaitienė.
Į karjeros pokyčius, anot specialistės, stačia galva bėgti negalima – svarbu laikytis konkretumo ir savo tempo.
„Pokytis turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas. Ne tai, kad – viskas, noriu kito darbo, arba išeinu iš darbo, arba noriu pasimokyti kažko naujo. Tai yra visiškos abstrakcijos, tad jeigu jau galvojate net apie profesijos keitimą, turėtų būti labai aiškus susidėliojimas – kas aš esu, kokios mano asmeninės savybės, įgūdžiai, kompetencijos, patirtis, ką aš turiu tokio stipraus ir kur tai galėčiau pritaikyti“, – aiškino R.Karavaitienė.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus buvo transporto vadybininkas ir panoro tapti duomenų analitiku, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokių konkrečiai įgūdžių tam reikia.
„Gal yra programa, kur galima mokytis, įgyti sertifikatą, bet reikia ir papildomai savarankiškai daug dirbti, norint sukaupti patirties, kad galėtum pateikti įrodymus, jog išmanai tą sritį. Taigi, reikėtų labai aiškiai apsibrėžti, kiek užtruks laiko tapti geidžiamu duomenų analitiku.
Patarčiau realiai įsivertinti, kad iš karto po kelių mėnesių kurso galbūt netapsite tuo specialistu, kurio norės visos įmonės, bet reikia susitaikyti su pokyčiu, kuris reikalauja laiko ir pastangų“, – dėstė darbo rinkos ekspertė.
Ji pridūrė, kad pasiryžus keisti profesiją, reikėtų pasirūpinti „finansine pagalve“, taip pat keičiant profesiją viskas pradedama nuo nulio: „Jei pradedama nuo nulio, tai ir atlyginimai yra ne patyrusių, o pradedančiųjų lygio. Kad nebūtų staigaus finansinio kritimo, reikėtų pasiplanuoti savo finansinius išteklius“.
R.Karavaitienės teigimu, keičiant darbą svarbu gerai išanalizuoti darbo skelbimus, įsigilinti, ko reikalaujama norimoje pozicijoje, ko iš to sąrašo dar trūksta.
„Gal užsienio kalbos žinių, gal dar ko nors? Įsivertinkite, ko jums trūksta, per kiek laiko ir kaip tai galite pasiekti, kas iš to išeitų? Savianalizė yra rimtas darbas ir neretai žmonės nesugeba ramiai sustoti ir paanalizuoti, įsivertinti patys save, pasiplanuoti tą karjeros kelią, pokyčius“, – aiškino specialistė.
„Darbo keitimas yra didelis pokytis žmogaus gyvenime ir tai baugina, jei nesi pasiruošęs, trūksta pasitikėjimo. Žengti pirmąjį žingsnį, kuris ir būna pats sunkiausias, galėtų padėti suvokimas, kad keisti viską ir iš karto nėra būtina.
Kursuoti profesiniame kelyje galima ir nedideliais žingsniais, pavyzdžiui, pirmuoju teigiamu postūmiu galėtų tapti profesinių įgūdžių, tam tikrų žinių atnaujinimas, prisiruošimas imti ir mokytis, įgyti naujų patirčių, galbūt ir pažinčių.
Mokantis naujų dalykų ir tai darant nuosekliai, ilgainiui sustiprėja pasitikėjimas savimi, o žmogus, kuris tiki savo jėgomis ir gebėjimais, yra labiau linkęs imtis naujų iššūkių ir siekti ambicingesnių tikslų“, – teigė Agnė Vnarauskienė, Europos socialinio fondo agentūros, kuri įgyvendina projektą „Mokykis visą gyvenimą“, komunikacijos specialistė.
Šio projekto dalis – nacionalinė švietimo platforma Kursuok.lt, siūlanti daugiau nei pusę tūkstančio mokymų programų iš įvairiausių sričių. Suaugusieji, atitinkantys valstybės nustatytus kriterijus, gali pretenduoti ir į mokymų finansavimą.
Ką daryti ir ką rašyti į CV?
Svarbus raktas į karjeros pokyčius yra ir vadinamasis gyvenimo aprašymas – CV. Pasak R.Karavaitienės, tai yra dokumentas, iš esmės pateikiantis įrodymus, jog žmogus tinka konkrečiam darbui. Tai CV ir turėtų atsispindėti.
„CV yra ne apie tai, ką aš čia nuveikiau per visą savo gyvenimą, bet apie tai, kodėl aš tinku konkrečiai pozicijai. Geriausia turėti komplektą įrodymų, kad turite įgūdžių, patirties, išsilavinimą, ko reikia būsimame darbe.
Aš visada rekomenduoju kiekvieną kartą pritaikyti savo CV konkrečiam darbo skelbimui, nes su universaliais dalykais pataikyti sunkiau. Siunčiant visiems vienodus CV, tiesiog yra mažesnė tikimybė, kad gausi norimą darbą, tad pritaikymas yra svarbu“, – pabrėžė R.Karavaitienė.
Paklausta, kokios yra naujausios gyvenimo aprašymų tendencijos, specialistė atkreipė dėmesį, kad patys CV yra kiek sutrumpėję – paprastai užtenka vieno, daugiausiai – dviejų lapų. Dokumente turėtų būti akcentuojama tik tai, ko tame darbo skelbime ir yra prašoma.
„Darbdavių fokusas yra į patirtį, į įgūdžius. Išsilavinimas kartais yra „ant klaustuko“, nes tai priklauso nuo pozicijos ir pareigų – kartais reikia specifinio išsilavinimo. Bet yra daugybė sričių, kur išsilavinimas nebūtinai bus pirmoje vietoje, o labiau vertinama darbo patirtis“, – komentavo „CV Online“ atstovė.
Tuomet svarbu nurodyti tą informaciją, kuri parodytų, kodėl žmogus tinka tam darbui – ypač didelis pliusas, jei nebūtinai turite tos srities išsilavinimą, tačiau baigėte ar lankote su norima sritimi susijusius kursus.
„Tad svarbu ne rašinėti ilgiausius rašinėlius, bet kalbėti konkrečiai, tiksliai, išryškinti tai, kas svarbiausia, kas parodo profesionalumą, jog skaitydamas darbdavys suvoktų to žmogaus žinių, patirties gylį ir plotį, pamatytų, kokias užduotis galėtų pateikti kad ir šiandien“, – akcentavo R.Karavaitienė.
Kursuok.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio tikslas – skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, kuriant vieningą mokymosi visą gyvenimą informacinę sistemą ir sukuriant mokymosi galimybes. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
