Kaip, nusprendus imtis naujos veiklos, mokytis efektyviai ir į kokius svarbiausius klausimus reikėtų sau atsakyti? Ir ką daryti, jei mokytis labai norisi, bet iš pirmo karto nebūtinai pavyksta?
Į šiuos klausimus atsakė koučingo specialistė, mentorė ir verslo trenerė, Europos socialinio fondo agentūros, programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) ekspertė Rita Patalavičienė.
Pasak jos, prieš pradedant mokytis kažką naujo svarbu ne tik atkreipti dėmesį į mokymosi būdus, bet ir atsakyti sau į klausimą, kodėl aš iš tiesų noriu mokytis vieno ar kito dalyko.
„Tai irgi gali turėti įtakos tam, kaip mes priimame informaciją, kaip girdime, kiek ją norime išbandyti praktiškai. Ką aš turiu omenyje – jeigu mokomės to, ko mums reikia darbe, mes turime didesnę tikimybę išgirstas žinias pritaikyti praktiškai.
O jeigu mes labiau norime patirti patį mokymosi procesą ir bendrystę, tai gal mes net ir neturime sau mesti iššūkio, kad viską išmoktume. Čia – svarbus momentas.
Bet apskritai, jei kalbame apie efektyvų mokymąsi, tos sudedamosios dalys ir yra žinios, įgūdžiai ir jų nuoseklus lavinimas. Nėra taip, kad vieną kartą išgirdau, išbandžiau ir jau visada taikysiu“, – aiškino specialistė.
Kartu R.Patalavičienė pateikė ir tai iliustruojantį pavyzdį – keramikos užsiėmimus.
„Jeigu aš mokausi keramikos tam, kad vėliau turėčiau verslą, savo keramikos studiją, tai mano mokymosi smalsumas ir informacijos poreikio platumas, ką turiu sužinoti, yra vienas.
Bet jeigu aš renkuosi mokytis keramikos tam, kad padaryčiau keletą darbų sau, patirčiau bendrystę su tais žmonėmis, su kuriais esu kartu, tai mano tikslai – visai kitokie.
Tad labai svarbi yra prasmė ir kodėl aš noriu mokytis, kokio rezultato iš to mokymosi tikiuosi. Tai tikrai labai palengvintų mokymosi procesą“, – įsitikinusi koučingo specialistė ir mentorė.
O ar lengva atrasti tą prasmę ir apskritai atsakyti sau į šiuos klausimus? Pasak R.Patalavičienės – būna visaip. Pavyzdžiui, jei tam tikrus mokymus žmogui parenka įmonė, kurioje jis dirba, motyvacija gali būti labai žema, o jei užsiėmimus jis pasirenka pats – turime visai kitą motyvacijos lygį.
Jei norite atnaujinti savo profesinius įgūdžius arba pagaliau pradėti mokytis to, apie ką seniai svajojote, puiki galimybė yra pasinaudoti nacionaline švietimo platforma, tokia kaip Kursuok.lt. Čia rasite daugiau nei 350 mokymų programų iš įvairiausių sričių, o suaugusieji, atitinkantys valstybės nustatytus kriterijus, gali pretenduoti į mokymų finansavimą.
Klaidos – neatsiejama mokymosi proceso dalis
Pašnekovė sutiko ir su tuo, kad kartais, pradėjus mokytis naujų dalykų, lyg norisi viską idealiai padaryti čia ir dabar, o su padarytomis klaidomis neretai susitaikyti sunku. Tačiau toks požiūris, anot R.Patalavičienės, neteisingas.
„Natūralu, kad ateiname mokytis dėl to, kad kažko nežinome. Labai svarbu priimti tą nežinojimą. Visada turime pavyzdį – vaikus, kurie mokosi vaikščioti, mokosi kalbėti, skaityti, kurie nuolat bando ir netgi visiškai kitaip priima tą pataisymą – jeigu jam pasakai, kad neteisingai perskaitei žodį, patari, kaip teisingai ištarti, jis šią informaciją priima kaip natūralų mokymosi procesą.
O mes, suaugusieji, iš karto tai priimame kaip kritiką.
Aš ir pati esu dalyvavusi mokymuose, kur anglų kalbos mokytoja pasakė: jeigu jūs nedarytumėte klaidų, vadinasi, jūs galbūt pasirinkote ne tą mokymosi lygį.
Nes klaidos ir parodo tas vietas, kuriose mums reikia įdėti pastangų, atkreipti dėmesį, kad jų neliktų“, – dėstė specialistė.
R.Patalavičienės teigimu, mokantis svarbu suprasti ir tai, kokie būdai tinka mums asmeniškai: vieniems geriau, kai naują informaciją jie užsirašo, kitiems – kai ją mato. Negalima atmesti ir kartojimo.
„Nes to dažniausiai jau nelabai ir norime. Ne kartą teko girdėti, kadangi ir pati vedu mokymus, kai kvieti refleksijai, pasidalinti, ką atsimename iš praėjusio karto, žmonės sako: oi, kažką užsirašiau, buvo labai gera mintis, bet neprisimenu.
Vadinasi, mes tos minties niekur labai nebepritaikėme, nepažiūrėjome, kaip ji mums praktiškai gali būti naudinga ir vertinga. Šie dalykai mokymuisi yra labai svarbūs – mokymasis mažais gabaliukais, pasikartojant“, – dėmesį atkreipė koučingo specialistė ir mentorė.
Pavyzdžiui, anot jos, jeigu reikia pasiruošti svarbiam pranešimui ir tai darome paskutinį vakarą, labai maža tikimybė, kad pristatant prisiminsime, ką ruošėmės.
„Bet jei pradėjome ruoštis prieš savaitę, darėme pertraukas, pasikartojome, atmintis jau užtikrins tikimybę, kad pasakyti galėsime žymiai daugiau“, – įsitikinusi R.Patalavičienė.
Svarbi ne tik motyvacija
Dar keli ypač svarbūs elementai, siekiant mokytis efektyviai, be abejo, yra vidinė motyvacija ir disciplina.
„Jei aš labai noriu, natūralu, kad esu smalsesnis. Bet čia svarbu neapsigauti, nes ilgai šioji motyvacija vis tiek neišsilaiko.
Siekiant rezultato svarbu išnaudoti motyvaciją, bet neišvengiamai integruoti į savo mokymosi procesą disciplinos elementus, susikurti rutiną. Nepamirškime už darbą, šiuo atveju, mokymąsi, savęs ir apsidovanoti“, – dėstė pašnekovė.
Mokymosi procese R.Patalavičienė nepamiršo paminėti šiuolaikinių technologijų. O jos, pasak koučingo specialistės, verslo trenerės, mokymuisi gali ir labai padėti, ir trukdyti.
„Jeigu turime nuotolinius mokymus, tai nuo kiekvieno žmogaus, organizacijos priklauso, ar bus įjungtos kameros, ar išjungtos, ar aš viena ausimi klausau ir šiaip dar dirbu ir atsakinėju laiškus?
Tada technologijos visiškai mums nepadeda mokymosi procese. Taip pat ir tada, jei aš ateinu į fizinius mokymus, o telefoną ir kompiuterį naudoju ne užsirašymui, o kitiems darbams“, – pažymėjo R.Patalavičienė.
Tačiau technologijos mokymosi efektyvumui gali ir labai pasitarnauti, tik reikia aiškiai žinoti, kaip iš tiesų jas panaudoti tinkamai. Pavyzdžiui, kalbų mokymosi programėlės gali priminti apie tai, kad dar nespėta atlikti paskirtos užduoties.
„Mokymosi procesas labai priklauso nuo mūsų psichologinės ir fizinės būklės. Jei mūsų mintys užimtos kitais reikalais, pavyzdžiui, sprendžiant darbo užduotis ar šeimynines situacijas, o streso lygis yra aukštas, gebėjimas įsisavinti naują informaciją ženkliai sumažėja. Net jei girdime, kas mums sakoma, didžioji dalis tos informacijos tiesiog „praslysta“ pro mūsų ausis.
Kita vertus, pailsėję ir atsipalaidavę mes ne tik geriau girdime, bet ir efektyviau apdorojame informaciją. Tokiomis akimirkomis smegenys turi daugiau „laisvos vietos“, nes nereikalingos mintys bei įtampa tarsi „išvalomos“, o nauja informacija tvarkingai susidėlioja į atminties „stalčiukus“. Tai leidžia ne tik geriau įsiminti, bet ir vėliau lengviau prisiminti, ko išmokome.
Tik nuo mūsų pastangų priklauso, kaip sėkmingai mokysimės ir tobulėsime. Kai sąmoningai ugdome smalsumą, žinome kodėl mokomės, įdedame pastabgų ir kuriame aplinką, kurioje mokytis yra malonu, pasiekiame ne tik geresnių rezultatų, bet ir atrandame mokymosi džiaugsmą, kuris tampa nuolatine motyvacija augti“, – pabrėžė R.Patalavičienė.
KURSUOK švietimo platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
