Skelbia naujausius švietimo reitingus: kokia situacija šiemet ir kur išmoko geriausiai?

Šiuose reitinguose – ir įprastai matomi lyderiai, ir tam tikros naujovės. Pastaruoju metu „Reitingų“ atstovai kėlė klausimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl pasikeitusios duomenų viešinimo tvarkos. 

„Šiais metais, pasikeitus švietimo duomenų viešinimo tvarkai, dalykiniame vertinime pateikiame gimnazijų 2024 m. laidos abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų vidurkius. Beje, taip mokyklas pagal dalykus reitinguodavome ir iki 2020 m.

Vėliau, nebelikus Nacionalinio egzaminų centro, vėl pasikeitė duomenų skelbimo tvarka. Tad remdavomės Nacionalinės švietimo agentūros pateikiamais viešais pjūviais, kuriuose taip pat atsispindėdavo ir mokinių, laikiusių kiekvieną egzaminą skaičius ir (ne)išlaikiusių duomenys, pagal rėžius.

Tam, kad matytume tikslesnį vaizdą, greta kiekvienos mokyklos šių metų vietos yra pateikta ir praėjusių metų vieta“, – paaiškino žurnalo atstovai. Naujausius švietimo reitingus pristatė žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir reitingavimo projektų vadovė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

1. Vilniaus licėjus

2. KTU gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

1. LSMU gimnazija

2. Vilniaus licėjus

3. KTU gimnazija

4. Kauno jėzuitų gimnazija

5. Prienų Jiezno gimnazija

1. Vilniaus licėjus

2. KTU gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

1. Klaipėdos licėjus

2. Vilniaus licėjus

3. KTU gimnazija

4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

1. KTU gimnazija

2. Vilniaus licėjus

3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

4. Vilniaus A. Puškino gimnazija

5. LSMU gimnazija

1. Klaipėdos licėjus

2. Jonavos Senamiesčio gimnazija

3. KTU gimnazija

4. LSMU gimnazija

5. Šiaulių J. Janonio gimnazija

1 Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazija

2 Vilniaus licėjus

3 Panevėžio K. Paltaroko gimnazija

4 Mažeikių Gabijos gimnazija

5 Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

1 Vilniaus licėjus

2 KTU gimnazija

3 Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. LSMU gimnazija

5. Kauno jėzuitų gimnazija

1. Vilniaus licėjus

2. Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija

3. Vilniaus Valdorfo mokykla

4. Kauno jėzuitų gimnazija

5. Kelmės r. Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazija

Tiesa, „Reitingai“ šįkart atsižvelgė ir į dar vieną aspektą – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

„Kadangi „REITINGAI“ pastaruoju metu sulaukė aiškinimų, neva kai kurios mokyklos prastai atrodo vertinime tik dėl to, kad jose mokosi daugybė specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių, kurie nelaiko arba prastai išlaiko VBE, pateikiame duomenis, kiek iš tiesų Lietuvos mokyklų 12-ose klasėse mokėsi SUP jaunuolių.

Tai štai iš 27 242 abiturientų, tik 526 jaunuoliai arba mažiau nei 12 proc. turėjo kokių nors SUP. Tuo tarpu nuo šių metų privalomo matematikos VBE nelaikė net 39,28 proc. abiturientų, o iš laikiusiųjų – 10,5 proc. neišlaikė. Privalomo lietuvių kalbos VBE nelaikė – 36,5 proc. abiturientų, o 8,9 proc. laikiusių neišlaikė. Ir už jų visų ne SUP slypi, o vaikų apleistumas“, – rašoma žurnale.

Žurnalas „Reitingai“ pristatė lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą.

„Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių absolventai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę.

Taigi, žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2024 m. rugpjūčio 1–28 d. apklausė 2270 darbdavių iš visų šalies regionų, laikydamiesi gyventojų skaičiaus proporcijų.

Kartu, remdamiesi Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, nagrinėjome 2023 m. laidos absolventų įsidarbinimą praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys, tai yra dirba savarankiškai“, – aiškino „Reitingų“ atstovai.

Iš viso buvo vertinta 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas lyderiauja 39-iose (pernai – 41-oje) studijų kryptyse;

2. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 10-yje (pernai – 12-oje) studijų krypčių;

3. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 10-yje (pernai -11-oje) studijų krypčių;

4. Kauno technologijos universitetas pirmauja taip pat 10-yje (pernai – 8-iose) studijų krypčių;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 6-iose studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja 4-iose (pernai – 5-iose) studijų kryptyse;

7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja taip pat 4-iose (pernai – 3-iose) studijų kryptyse;

8. Klaipėdos universitetas pirmauja 3-iose (pernai – 1-oje) studijų kryptyse;

9. Lietuvos sporto universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 2-ose studijų kryptyse;

10. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;

11. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija pirmi vienoje studijų kryptyje.

Universitetų reitingas (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą).

Vertindami universitetų magistrų rengimą įvertintos 84 studijų kryptys. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas lyderiauja apie pusėje visų vertintų – 39-iose (pernai -40-yje) studijų kryptyse;

2. Kauno technologijos universitetas lyderiauja 12-oje (pernai – 9-iose) studijų krypčių;

3. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 11-oje studijų krypčių;

4. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 7-iose (pernai – 9-iose) studijų kryptyse;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 4-iose (pernai – 2-ose) studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja, kaip ir pernai, 3-iose studijų kryptyse;

7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 2-ose studijų kryptyse;

8. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas taip pat pirmauja 2-ose (pernai – 1-oje) studijų kryptyje;

9. Gen. J. Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi, kaip ir pernai, 1-oje studijų kryptyje.

Žurnalas „Reitingai“ pristatė iš viso penkių dešimčių koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:

1. Vilniaus kolegija, prie kurios buvo prijungta VTDK, pirmauja 27-iose (pernai 21-joje) studijų kryptyse;

2. Kauno kolegija, prie kurios prijungta Alytaus kolegija, kaip ir pernai, pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

3. Lietuvos inžinerijos kolegija (sukurta susijungus Kauno technikos kolegijai ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai) lyderiauja 2-ose (pernai – 4-iose) vertintose studijų kryptyse; Lietuvos jūreivystės akademija, kaip ir pernai, vėl pirmauja 2-jose vertintose studijų kryptyse; Klaipėdos valstybinė kolegija taip pat pirmauja 2-ose (pernai 1-oje) vertintose studijų kryptyse;

4. Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja 1-oje vertintoje studijų kryptyje. Po vieną kryptį, kurioje lyderiauja, turi ir Panevėžio kolegija bei Šv. I. Lojolos kolegija. Kolegijų profesinio bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai vertinome pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimą.