„Audituosime ir stabdysime karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai. Prieš imantis pokyčių, jiems būtina gerai pasirengti. (...) Siekdami išlaikyti mokyklas kaimuose ir mažuose miesteliuose, įvertinsime ir koreguosime vykdomą tinklo pertvarką“, – kritikos kadenciją baigiančiam Ministrų kabinetui negailėjo programos rengėjai.
Gerinant mokytojų darbo sąlygas ir sprendžiant jų trūkumo problemą, programoje numatoma užtikrinti pedagogų atlyginimų didinimą, tobulinti etatinio apmokėjimo už darbą tvarką, mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams kompensuoti kanceliarines išlaidas, mažinti kontrolę ir biurokratinius reikalavimus.
Taip pat, naujosios Vyriausybės nuomone, iš valstybės biudžeto turėtų būti padengiamas visas mokestis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, stiprinamas psichologų rengimas.
Programoje atkreipiamas dėmesys ir į aukštojo mokslo kokybę, mokslininkų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimų konkurencingumą šalies darbo rinkoje, tautinių mažumų mokyklų stiprinimą, lituanistinį ugdymą užsienyje, vasaros poilsio stovyklų prieinamumą.
Išskyrė įsipareigojimus kadencijos laikotarpiui
Naujasis Ministrų kabinetas per ketverius metus šioje programoje įsipareigoja didinti finansavimą neformaliajam švietimui, investuoti į mokslinius tyrimus, sukurti bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą, plėsti visos dienos mokyklos paslaugas, atnaujinti „geltonųjų autobusų“ programą, keisti aukštųjų mokyklų vadovų rinkimo sistemą.
Taip pat – skirti pakankamai lėšų bendrabučiams, stipendijoms, sportui ir rekreacijai, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, remti trečiojo amžiaus universitetus ir nevyriausybinį sektorių, švietimo srityje tęsti skaitmeninimą.
Be to, žadama sureguliuoti mokinių skaičių klasėse, taip pat finansavimą iš valstybės gaunančių privačių švietimo įstaigų veiklą, taikant joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms.
Dėmesį planuoja skirti ir sporto politikai
Būsimoji Vyriausybė planuojama nustatyti ilgalaikes strategines sporto plėtros kryptis, tvarų sporto finansavimą 2–3 olimpinių ciklų laikotarpiu, užtikrinti deramą Lietuvos sportininkų rengimą, aukšto meistriškumo sportininkų socialines garantijas, stiprinti sporto gimnazijų ir mokyklų, sporto klasių, regioninių centrų ir nacionalinio sporto centro veiklas.
Žada užtikrinti kultūros prieinamumą
Naujoji Vyriausybė programoje kartu apibrėžė ir pagrindinius siekius kultūros srityje. Tarp jų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų metinių programos įgyvendinimas bei Lietuvos scenos menų centro įkūrimas. Taip pat žadama užtikrinti kultūros prieinamumą.
„Valstybinių kultūros įstaigų tinklas koncentruojasi sostinėje, nors joje gyvena tik penktadalis Lietuvos gyventojų. (...) Glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis, sieksime kultūros finansavimo tolygumo visoje Lietuvoje“, – nurodė programos rengėjai.
Naujasis Ministrų kabinetas dėmesį žada skirti lietuvių kalbos vartosenai, lituanistikos programų plėtrai, istorinio paveldo saugojimui, nacionalinės atminties politikos plėtojimui, menininkų bendruomenių stiprinimui, profesionaliojo meno kūrėjų socialinių garantijų klausimui, mecenatystės bei kultūros atašė tinklo plėtrai, tautinių mažumų kultūros projektams, kryptingai kovos su dezinformacija politikai.
Per ketverius metus Vyriausybė programoje įsipareigoja tikslinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, Kultūros ministerijoje steigti atskirą padalinį NVO kultūros politikos strategijai, užtikrinti nuoseklų naujai priimto Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimą, stiprinti Lietuvos kultūros tarybą bei jos administruojamus kultūros finansavimo instrumentus, reikšmingai didinti kultūros darbuotojų užmokesčius.
Taip pat Vyriausybė ketina skaitmeninti kultūrą, didinti visuomenės informacinį raštingumą, užtikrinti žiniasklaidos rėmimo sistemos skaidrumą, skirti deramą valstybės paramą kultūros leidiniams, stiprinti visuomeninį transliuotoją, atnaujinti kultūros infrastruktūrą bei kultūros paso programą, įtraukiant ikimokyklinio amžiaus vaikus ir senjorus, užtikrinti žmonių su negalia įtrauktį į kultūros veiklas.
Atsižvelgdamas į Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę, naujasis Ministrų kabinetas taip pat numato toliau stiprinti Lietuvos kultūros instituto tarptautinių projektų vystymo ir valdymo kompetencijas, o rengiantis 2027 metais vyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai išnaudoti kultūros srities potencialą.
Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis Gintauto Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 dieną.
