„Perdėliojus prioritetus, kartu su savivaldybėmis skatiname mokinius mokytis daugiau Europos Sąjungos šalių kalbų. Ilgalaikis valstybės tikslas – atsisakyti rusų kalbos mokymo Lietuvos mokyklose“, – ministerijos pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
„Peržiūrėjus Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros 2025 m. Lietuvos mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafiko projektą nutarta atsisakyti iki šiol organizuotos rusų kalbos olimpiados 10–11 (II–III gimnazijos) klasių mokiniams“, – pridūrė jis.
ŠMSM teigimu, tokiam siūlymui pritarė Mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių valdymo komitetas.
Skaičiuojama, kad praėjusiais mokslo metais rusų kalbos, kaip ne gimtosios, rinkosi mokytis apie 55 proc. šeštokų. Tai 15 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Be to, 2023 m. rugsėjį prasidėjusiais mokslo metais daugiau nei tūkstantis devintokų, prieš tai besimokiusių rusų kalbos, pakeitė savo pasirinkimą.
ELTA primena, kad rusų kalbos mokymo tvarką Lietuvos mokyklose nuspręsta peržiūrėti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kovo mėnesį ŠMSM viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą bei didinti savivaldybių savarankiškumą.
Tuometis ministras G. Jakštas prieš metus Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau jis patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
