„Projektas parengtas, tačiau šiek tiek užsitęsė kitos procedūros. Mokyklų kokybės rodiklių sąrašą norime pateikti kuo patogesnį mokyklų bendruomenėms ir visiems, kurie juo naudosis“, – Eltai raštu perduotame komentare nurodė ŠMSM.
„Tikimės, kad rodikliai bus pateikti gruodį, kaip įmanoma greičiau“, – tvirtino ji.
Ministerijos teigimu, šiuo metu Nacionalinei švietimo agentūrai iki gruodžio pradžios pavesta atlikti kokybės rodiklių sąrašo administracinės naštos vertinimą.
Projektą nuspręsta koreguoti
Rugsėjo viduryje įvyko pirmoji vieša konsultacija dėl švietimo rodiklių bei duomenų skelbimo apimčių ir būdų. Jos metu buvo pristatytas pirminis Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas, kuriame buvo numatyti preliminarūs geros mokyklos veiklą apibrėžiantys rodikliai. Tarp jų – galimybė mokiniui rinktis dalykus bei užsiėmimus, fizinis ir emocinis saugumas mokykloje, švietimo pagalbos, savivaldos veiksmingumas, mokyklos aplinka bei turimos šiuolaikinės mokymo priemonės.
Tuomet nuspręsta projektą koreguoti. Pastabas jo tobulinimui teikė ekspertų grupė. Į ją įeina mokyklų asociacijos, tėvų atstovai, nevyriausybinių švietimo, žurnalistų, akademinės bendruomenės, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kitų organizacijų atstovai.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo surengtos 3 konsultacijos. Lapkritį dėl šio projekto vyko dar viena nuotolinė konsultacija.
Kaip anksčiau teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, būtinybė peržiūrėti geros mokyklos požymius nusakančius rodiklius iškilo dar praėjusiais mokslo metais, mat šiuo metu vertinami duomenys neatskleidžia ugdymo kokybės visa apimtimi.
Tokią nuomonę palaikė ir švietimo bendruomenės atstovai. Anot jų, svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir tai, kaip mokykla geba atskleisti ir paskatinti mokinių kūrybiškumą, socialinę atsakomybę, ugdo kitas kompetencijas, būtinas brandžiai ir pilietiškai asmenybei.
Be to, Lietuvos edukacinių tyrimų bei Švietimo centrų darbuotojų asociacijų atstovai viešai išplatintame rašte pabrėžė, kad mokyklų reitingavimas yra žalinga praktika, prieštaraujanti įtraukiojo ugdymo siekiui.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pranešė, jog ŠMSM nebeleidžia skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Tuomet jis pabrėžė, kad toks duomenų slėpimas mažina skaidrumą.
Tokį ministerijos sprendimą viešojoje erdvėje kritikavo ir kiti visuomenininkai bei politikai.
