Šiuo metu aktyviai „verda“ diskusijos apie tai, kokie mokyklų duomenys gali būti pateikiami plačiajai visuomenei. Ar kažkas užsimojo įvesti cenzūrą? Kodėl norima nuslėpti mokyklų akademinius rezultatus nuo tėvų? Kam tai naudinga? Kur tėvų teisės žinoti visą tiesą apie aplinkinių mokyklų pasiekimus ir galimybė juos palyginti?
Ar pateikiami duomenys iš tikrųjų naudojami teisingai, ar nėra interpretuojami pagal išankstinius nusistatymus, politinius užsakymus? Tai daugiau kenkia ar padeda mokyklai? Reaguojant į kylančias diskusijas, neapibrėžtumą, ieškoma sprendimų.
Lietuvos edukologai, psichologai, duomenų analizės, informacinių technologijų specialistai bando kurti automatizuotą, bendrą ir vieningą analitikos įrankį, kuriuo galės ateityje pasinaudoti mokyklos stebint mokinių pasiekimų situaciją.
Ką apie tai mano švietimo ekspertai? Kalbiname vienos geriausių Lietuvoje „Saulės“ privačios gimnazijos direktoriaus pavaduotoją Eveliną Aukštuolienę.
„Visame šiame informaciniame triukšme atrodo, kad ir vėl pamirštami mokiniai ir jų tėvai. Daugiausia dėmesio yra skiriama mokyklos pridėtinės vertės apskaičiavimui, numatomų rezultatų prognozei. Bet kiek iš tikrųjų tai svarbu, reikalinga ir aktualu mokinių tėvams, patiems mokiniams?“ – stebisi E.Aukštuolienė.
Mokyklos pačios spręs ką nori viešinti?
Kaip teigia šios sistemos kūrėjai, mokyklos turės galimybę pačios pasirinkti kiek ir kokios informacijos pateikti viešinimui. Ar duomenys apie mokinio socialinę aplinką, lankomus būrelius, socialines veiklas, nelaimingus atsikimus netaps svarbesni ir naudingesni mokykloms viešinti už mokinių akademinius pasiekimus, NMPP, PUPP ar VBE rezultatus?
„Neviešinant akademinių rezultatų bus labai patogu nuslėpti nuo visuomenės tikruosius mokyklų pasiekimus ugdyme, – stebisi „Saulės“ privačios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. – Kiekviena šeima, besidominti vaiko emocine ir psichinė sveikata, žino kiek ir kokių būrelių lanko jų vaikas, koks yra draugų ratas, su kokiais sunkumais ar problemomis susiduria jų vaikai.
Manau, kad tėvai taip pat turėtų žinoti net tik tai, bet aiškiai suprasti kaip ir ko bus mokomas jų vaikas, kokie bus vertinimo kriterijai, ko tikėtis iš mokyklos prognozuojant mokinio akademinius pasiekimus, jo rezultatus.“
Skelbiami tarptautiniai EBPO tyrimai ir pateikiamos išvados konkrečiai įvardina visų šalių mokinių pasiektus akademinius mokymosi lygius ( jų yra net 6), nors tiriama nemažai ir kitų aktualių dalykų. Taigi tarptautiniu lygiu yra pripažįstama, kad žinios ir jų pritaikymas bei kompetencijos šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbus veiksnys, ir visuomenė turi teisę žinoti kaip mokykloms sekasi.
Kokius lūkesčius dažniausiai įvardina šeimos?
E.Aukštuolienė įsitikinusi, kad mokinio savijauta ir akademiniai pasiekimai yra vieni svarbiausių ugdymo įstaigoje. Visos kitos veiklos tik papildo vaiko pasiekimus ir augina jį kaip asmenybę. Tai yra svarbiausi šeimų lūkesčiai.
„Remiantis pateiktais duomenimis, galime stebėti tendenciją, kad atliekami privalomi mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai (NMPP, PUPP, VBE) ne visada atitinka mokinio pasiekimus mokykloje.
Be abejo, tam turi įtakos daug veiksnių, bet neatmetame ir vertinimo kriterijų neatitikimo skirtingose mokyklose net vadovaujantis ta pačia atnaujinta bendrąja ugdymo programa. Taigi į kokius klausimus mokinių tėvai turėtų gauti aiškius atsakymus, kad būtų ramūs dėl savo vaikų ateities, jų galimybių siekti asmeninio maksimalaus savo pasiekimų rezultato?, – teiraujasi ekspertė. -
Turėtume grįžti prie visiems gerai žinomo žodžio „Kompetencijos“ ir suvokti, kad jis švietime skamba jau nuo 2009 metų. Bet ar kas labai pasikeitė, kaip pradėjome diegti kompetencijomis grįstą ugdymą? Manau, kad daugumai tai ir liko tik aptakus žodis, „sparnuota“ frazė, ypač tėvams.
Mes „Saulės“ gimnazijoje kompetencijomis grįstą ugdymą taikome jau daugybę metų. Tai padeda vaikams siekti geriausio asmeninio rezultato, o tėvai gerai supranta, kaip sekasi jų vaikui. Jie gauna visą ugdymo informaciją, o visuomenė bendrus gimnazijos pasiekimus.“
Debatų klubai, projektinės veiklos ir tarptautiškumas
Kitas, labai svarbus akcentas tėvams – ar mokykloje realiai vyksta projektinis darbas, ar mokiniai mokomi kurti, rašyti, pristatyti projektus, analizuoti bei kritiškai juos vertinti? Kiek konkrečios mokyklos mokiniai turi galimybes dalyvauti įvairiuose renginiuose regiono ir šalies mastu, kur galėtų pristatyti savo projektinius, tiriamuosius darbus net ir pradinėse klasėse?
„Mokėti viešai kalbėti, komunikuoti, argumentuoti yra būtina sąlyga, norint siekti savo tikslų, tapti pozityviu lyderiu. Ar mokykloje yra sudarytos sąlygos tai įgyvendinti? Organizuojami debatų klubai, įvairūs susitikimai su kitomis grupėmis, netgi debatai kita kalba – tai atsakymas tėveliams, kad komunikavimo kompetencija iš tikrųjų yra įgyvendinama.
Ir dar vienas reikšmingas dalykas iš mūsų gimnazijos patirties, kuris turėtų padėti tėveliams atsirinkti mokyklą – įstaigos bendradarbiavimas su užsienio mokyklomis, jos tarptautiškumas, užsienio kalbų mokymas.
Jau 2025 metais abiturientai turėtų baigti mokyklą mokėdami dvi užsienio kalbas. Ar realiai manome, kad taip įvyks? Drįsčiau abejoti dėl visos šalies masto. Ta informacija tėvams irgi turėtų prieinama.
Visa tai turėtų padėti mokiniams, jų tėveliams, suprasti ko reikėtų tikėtis iš mokyklos, tačiau taip pat labai svarbu žinoti ir mokyklos akademinius pasiekimus.
Tobuliausiu atveju būtų puiku pamatuoti kiekvieno ateinančio mokinio startą ir per dvylika metų pasiektą akademinį rezultatą, asmenybinę brandą taip apskaičiuojant mokyklos pridėtinę vertę ir mokinio asmenybės ūgtį. Deja, bet šiuo metu nėra suskurta tokio įrankio, o akademiniai rezultatai yra labai svarbūs ir kol kas tas tai yra viena iš pagrindinių, pamatuojamų verčių mokiniams įsivertinti savo galimybes, toliau siekti tikslų, karjeros, įgyti norimą išsilavinimą, profesiją“, – teigia „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.
Tikslas – kiekvienas mokinys pasiekia savo maksimalų rezultatą
Ekspertė teigia, kad šie rezultatai neturi būti skirti mokyklų reitingavimui, lyginimui.
„Negali būti net kalbos apie tai, kad mes lygintume mokyklas, kurios atsirenka mokinius ir tas, kurios nevykdydamos atrankos įdeda daug pastangų, organizuoja savo ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys galėtų pasiekti savo maksimalų rezultatą ir nebūtinai tai turi būti aukščiausieji akademiniai pasiekimai.
Akademinių pasiekimų viešinimas neturėtų būti skirtas lyginimui ar konkurencijai, tėvelių norams ar įgeidžiams tenkinti. Dabar visuomenei stengiamasi kuo mažiau viešinti šiuos rezultatus. Manau, kad švietimo sprendimų priėmėjai susidūrė su problema, kai vienų mokyklų pasiekimai aukšti, kitų žemi, tad bando ją spręsti paprasčiausiu būdu – pateikti kuo mažiau duomenų apie mokyklų akademinius pasiekimus užgožiant juos kitais aspektais. Bet tėvus domina tai, kas vėliau atvers jų vaikams duris į universitetus.
„Saulės“ gimnazijoje tikime, kad kiekvienas mokinys dėdamas pastangas ir būdamas motyvuotas, galės pasiekti maksimalų savo asmeninį rezultatą ir tapti laimingu ir sėkmingu žmogumi tik tuomet, kai atrasime darną ir pusiausvyrą tarp visų paminėtų aspektų ir visi švietimo sistemos dalyviai išmoks kartu dirbti bendradarbiaujant ir įsiklausant vieni į kitus. O visuomenė turi teisę žinoti apie švietimo įstaigas viską. Nes vaiko ateitis kiekvienam tėvui yra svarbiausia“, – teigia „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja E.Aukštuolienė.
