Skaitmeninių įgūdžių įtaka karjerai: kaip įveikti technologijų baimę ir tobulėti?

Jeigu anksčiau užtekdavo mokėti suvesti tekstą į „Word“ programą, šiandien mūsų turimi skaitmeniniai įgūdžiai gali tiesiogiai nulemti mūsų ateitį – kur dirbsime, kaip į mus žiūrės darbdaviai ir kokį konkurencinį pranašumą prieš kitus specialistus turėsime.

Kodėl svarbu lavinti skaitmenines kompetencijas, kaip įveikti technologijų baimę ir išnaudoti jas savo naudai?

Karjeros specialistas, lektorius, įmonės „AM konsultavimas“ vadovas Valdemaras Chorostinas darbuotojų paieškos ir atrankos srityje sukasi jau daugybę metų – su darbdaviais ir darbuotojais jis nuolat diskutuoja apie tai, kokių kompetencijų, įgūdžių ir žinių reikia šiandieniniam žmogui.

„Pirmiausia, kiekvienas darbuotojas turėtų suprasti, kad jis yra įdarbinamas tam, jog spręstų tam tikras problemas. Kokias problemas tu sprendi, tokius įrankius gali naudoti“, – aiškino specialistas.

Pasak V.Chorostino, jau esame įpratę kalbėti apie bazinius skaitmeninius įgūdžius – pavyzdžiui, „Microsoft“ paketą, tekstų rašymą ir jų redagavimą, tačiau dalis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, šiandien vis dar nežino, kas yra gyvenimo aprašymas.

„Kai vieno žmogaus paklausiau, ar jis turi gyvenimo aprašymą, pasakė, kad ne – reikės prašyti vaikų pagalbos. Ir tada supranti, kad „Wordas“ kai kuriems dar yra juodoji magija ir pagrindinių įgūdžių dar nėra. Mums atrodo, kad visi jau turėtų tai žinoti ir būti tai įvaldę, bet to pasitaiko“, – pasakojo karjeros konsultantas.

V.Chorostinas pažymėjo – darbo rinkoje konkuruojame mes visi, nes norime būti patrauklūs, tačiau laimi tie, kurie yra įvaldę kuo daugiau technologinių įrankių.

„Kalbu ir apie teksto redagavimą, apie savo darbo rezultatų pristatymą, kaip naudotis elektroniniu paštu, kaip dirbti su socialiniais tinklais. Dabar yra labai populiarus darbas nuotoliu, virtualūs pokalbiai su partneriais, tai tuos įrankius taip pat turime būti įvaldę. Tokiu būdu keliame savo vertę darbo rinkoje“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak V.Chorostino, kiekvienam verta pagalvoti ne tik apie tai, ką darome dirbdami, bet ir tai, ką norėtume daryti.

„Pavyzdžiui, ar virėjai reikia mokėti redaguoti nuotraukas? Iš pirmo žvilgsnio – ne, bet iš kitos pusės, jeigu aš noriu per socialinius tinklus pardavinėti savo tortus, man suredaguoti nuotrauką ir įdėti patrauklų vaizdą yra pliusas“, – pavyzdį pateikė karjeros specialistas.

Jo teigimu, keičiasi ir pačių darbdavių reikalavimai darbuotojams, o tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, neretai lydimiems įvairiausių baimių.

„Vyresni žmonės dažniausiai turi tam tikrų baimių ir jiems atrodo, kad jie niekada kažko neįvaldys, nesugebės. Mano patarimas – atsikratyti tos baimės ir pabandyti. Kai kalbame apie kompiuterinį raštingumą, jiems atrodo, kad iš karto reikia labai daug mokėti, kad čia yra didelis kiekis informacijos ir tai jau yra ne jiems. .

Bet aš turiu pasakyti, kad net ir būnant sandėlininku, kuris visą gyvenimą dirbo sandėlyje, atsiranda naujos programos, kurios inventorizuoja prekes. Jeigu aš dirbau sandėlyje ilgą laiką ir man niekada nereikėjo kompiuterio, o staiga darbdavys nusprendė skaitmenizuotis, aš galiu būti jau nereikalingas.

O jeigu mano nuostata yra „išmoksiu – tai nieko sudėtingo“, tai ir mano kompetencijos didės, ir pati programa man padės efektyviau dirbti šioje pozicijoje“, – aiškino V.Chorostinas.

Karjeros specialistas pabrėžė ir mokymosi visą gyvenimą svarbą – jo teigimu, bene kasdien atsiranda vis naujų technologinių sprendimų, prie kurių reikia ir reikės prisitaikyti. V.Chorostinas išskyrė ir dirbtinį intelektą, kurio mes visi esą mokomės „nuo tokio paties lygio“.

„Jeigu man 50 metų, bet aš norėčiau įvaldyti „Chat GPT“, turiu lygiai tiek pat šansų, kaip ir 20-metis. Viskas priklauso ir nuo nuostatos, ir nuo energijos, bet tyrimai rodo, kad smegenys laikui bėgant gali puikiai veikti, jeigu mes jas treniruojame.

Pasižiūrėkite į gydytojus, kurie visą gyvenimą mokosi ir sulaukę 70-ies dar daro kažkokius atradimus. Jie paprasčiausiai treniruoja smegenis, ką rekomenduočiau daryti mums visiems“, – ragino karjeros konsultantas.

Nacionalinėje švietimo platformoje KURSUOK.lt suaugusieji taip pat gali rasti pačių įvairiausių mokymų. Startavusi metų pradžioje kaip projekto „Mokykis visą gyvenimą“ dalis, platforma šiuo metu pristato šimtus skirtingų programų ir jų skaičius nuolat auga.

Projektą su partneriais įgyvendinančios Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertas Andrius Bečys pastebi, jog daugiau nei pusė KURSUOK platformos dalyvių renkasi būtent skaitmeninius įgūdžius lavinančius mokymus: „Be tradicinių programų, itin populiarūs dirbtinio intelekto mokymai, kurie leidžia įgalinti DI savo reikmėms ir taip lengviau adaptuotis darbo rinkoje“.

Anot veiklos eksperto, šie mokymai padeda suvokti, kaip naujausios technologijos gali būti pritaikytos kasdienėje veikloje ir profesinėje srityje.

„Analizuodami mokymų vertinimus, matome, kad programos ne tik populiarios, bet ir realiai padeda besimokantiems gilinti kompetencijas pasirinktoje srityje. Dalyviai dažnai dalijasi atsiliepimais, jog įgiję naujų skaitmeninių įgūdžių jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, lengviau prisitaiko prie darbo rinkos pokyčių ir yra labiau vertinami darbdavių. Skaitmeninių įgūdžių lavinimas šiandien yra esminis žingsnis asmeniniam ir profesiniam augimui“, – sako A.Bečys.

Jis kviečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnės patirties, nesustoti mokytis visą gyvenimą, įveikti technologijų baimes ir investuoti į savo ateitį.

Tačiau vis tiek pasitaiko žmonių, sakančių, kad skaitmeninių gebėjimų jiems nereikia, jie jų išsiugdyti negali ir taip lyg patys save „užprogramuoja“. Kaip įveikti tą barjerą ir nebijoti šio proceso prisijaukinti? Karjeros konsultantaas V.Chorostinas turi savo versiją.

„Aš labai dažnai sakau, kad reikia pasitarti su protingiausiu žmogumi pasaulyje – pačiu savimi. Pagalbininkai gali būti ir kiti žmonės, nes labai dažnai būna taip, kad su amžiumi žmogus praranda pasitikėjimą savimi. Nuostata, baimė, kad man nepavyks, jog aš nesugebėsiu, visada stabdo.

Tad labai svarbu pasikalbėjus su savimi pasakyti: „Aš nežinau, ar man pavyks, ar nepavyks, bet aš pabandysiu“. Ir jeigu mes pabandome, kažką padarome, žengiame pirmą žingsnį, pamatome, kad netgi gali ir pavykti. Tikrai nereikia tam tikrų technologijų įvaldymo spausti iki aukščiausio lygio, bet ant pagrindo galima statyti ir platesnius žingsnius“, – įsitikinęs pašnekovas.

V.Chorostinas dėmesį atkreipė į dar vieną dalyką – esą kartais žmonės susimoka didelius pinigus už, pavyzdžiui, programavimo kursus, kremta mokslus pusmetį ar net ilgiau, bet nesugebėję susirasti darbo vėl grįžta prie savo senų profesijų.

„Kodėl taip būna? Labai svarbu, kad mes dar pačioje pradžioje suprastume, kas mums tinka ir patinka. Ne visi mes būsime programuotojai. Pabandykite 8 valandas per dieną, 5 valandas per savaitę daryti kažką, kas jums nepatinka, bet už didžiausius pinigus. Deja, bet nesugebėsite.

O aš labai dažnai sakau, kad gera kirpėja uždirba daugiau nei blogas ministras. Jeigu tu atrandi save, savo talentą, tą sritį, kurioje gerai jautiesi, tu visada uždirbsi. Taip, ir ten reikia tobulintis – atsiranda naujų technologijų, naujų plaukų dažų, naujų sprendimų, kaip daryti vieną ar kitą procedūrą, ir jeigu tu nustosi mokytis, taip pat parasi pranašumą“, – įspėjo karjeros specialistas.

V.Chorostinas taip pat neabejoja, kad ateityje daugės ir nuotoliniu būdu atliekamų darbų, tad skaitmeninių kompetencijų reikės vis daugiau ir dažniau.

„Tendencijos rodo, kad kai kurios profesijos į ofisus jau nebegrįš. Kai kurios profesijos bus nuotolinės ir faktiškai šiais laikais, jeigu mes norime išlikti patrauklūs rinkoje, turime įvaldyti tas kompetencijas, išmokti dirbti nuotoliu, nes pasaulis greitėja.

Mums visiems reikia galvoti apie tai, kaip padidinti savo darbo efektyvumą, o jo didinimas kartais yra būtent nuotolinis“, – aiškino jis.