Investicijos – realiems pokyčiams mokyklose
Molėtų rajono savivaldybės mero patarėjas, pedagogas Valentinas Stundys paaiškino, jog Švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) – pirmoji ir solidžiausia investicija į bendrojo ugdymo mokyklas per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Investicijos sutelktos į keturias sritis: lyderystę veikiant, įtraukųjį, kultūrinį ir STEAM ugdymą. Įtraukusis ugdymas – vienas iš šios programos pagrindų.
„Jei žiūrėsime globaliai, investavimas į įtraukųjį ugdymą – keliasluoksnis. Visų pirma, pasirengimas įtraukiajam ugdymui: mokytojų parengimas, specialistų kvalifikacijos tobulinimas, įtraukiojo ugdymo mokymai, supervizijos, įtraukiojo ugdymo grupės mokyklose. Įtraukusis ugdymas šiandien tampa realybe. Jeigu visi pripažįstame, jog visi vienodai svarbūs, tikslas, jog mokykla, įvertinusi kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes, gali siekti kiekvieno jo sėkmės, tampa realus.
Pavyzdžiui, Molėtų rajono ugdymo įstaigose skirtingų individualių poreikių turinčių vaikų – maždaug 20 proc., vaikų, turinčių negalią – apie 8 proc. Lietuvoje kalbama, jog įtraukusis ugdymas – revoliucija, nesutinku su tuo, nes įtraukusis ugdymas vyksta jau kone dešimtmetį. Vaikams padeda švietimo pagalbos specialistai – tai nėra jokia naujiena. Nauja tik tai, jog jei tėvai pageidauja, bendrojo ugdymo mokyklas gali lankyti ir didelių ar labai didelių sutrikimų turintys vaikai“, – paaiškino V.Stundys.
TŪM programos lėšos skirtos ne tik specialistų parengimui, bet ir infrastruktūros atnaujinimui bei priemonių įsigijimui – šis pokytis bene greičiausiai pastebimas. Mokyklos investuoja ne tik į geresnį erdvių prieinamumą vaikams, turintiems negalią, bet ir į specialiųjų erdvių kūrimą. Ugdymo įstaigose ypač populiarūs sensoriniai kambariai, šiuolaikiškos poilsio, laisvalaikio zonos. Žinoma, labai svarbios ir specialios ugdymo priemonės, ypatingai vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Kodėl reikėjo šios visuotinės programos? Pasak pašnekovo, nors pokyčiai švietimo sistemoje, pavyzdžiui, kalbant apie įtraukųjį ugdymą, vyko nuolat, dabar jis ypatingai akcentuojamas. „Matykime kiekvieno vaiko savitumą, kiekvieno vaiko sėkmė – mokyklos sėkmė. Šios vertybinės nuostatos – tapusios šiuolaikinio pasaulio norma. Kita vertus, negalime atsilikti ir kitose srityse. STEAM kaip integruota mokymų kryptis – orientuota į šiuolaikines technologijas ir gebėjimus bei kompetencijas, kurios būtinos augančiam žmogui. Labai svarbu, jog mokykla taptų atviresnė ne tik skirtingiems vaikams, bet ir apskritai – aplinkai, naujiems partneriams – nuo žmonių su negalia organizacijų iki verslo institucijų, nuo kultūros įstaigų iki aukštųjų mokyklų. Vaikas neturi būti uždarytas tik mokyklose klasėje, jis turi matyti įvairovę, kuri jį supa. O tai įvairovei atskleisti būtina ieškoti kūrybiškesnių būdų“, – atkreipė dėmesį Molėtų rajono savivaldybės mero patarėjas.
Investuos į pokyčius mokyklos erdvėse
Molėtų pradinės mokyklos direktorė Regina Pumputienė patvirtina – įtraukusis ugdymas jos vadovaujamai įstaigai nėra naujiena, nes vienintelė pradinė mokykla mieste priima visus vaikus, kurie nori joje mokytis.
„Žinoma, prie mokyklos bendruomenės prisijungiant vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, prireikia laiko ir pastangų: visų pirma, jį pažinti, tuomet, kad bendruomenė jį priimtų, suprastų ir padėtų. Daugiau iššūkių kildavo prieš penkerius metus, kada ne kiekviena klasės bendruomenė norėjo priimti vaiką, turintį elgesio, emocijų ar kitų sutrikimų. Iš pradžių vyko nemažai pokalbių su tėvais, tekdavo įrodinėti, jog kiekvienas vaikas turi teisę mokytis kartu su kitais vaikais, tačiau dabar tai – jau praeityje“, – kalbėjo R.Pumputienė.
Pasak mokyklos direktorės, jos vadovaujamoje įstaigoje dedama daug pastangų, jog mokinio padėjėjais dirbantys specialistai įgytų pakankamai žinių, kaip elgtis su ugdymosi, elgesio ar emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, kaip jiems padėti, juos pažinti, suprasti.
„Labai džiaugiamės, kad mokinio padėjėjams per pamokas gali padėti buvusios mokytojos, sukaupusios daug patirties ir žinių bagažą. Kiekvienas vaikas, turintis specialiųjų poreikių, atsineša savus iššūkius, tad jam padeda specialieji pedagogai, logopedai, psichologai. Šių specialistų pagalbos labai reikia ne tik vaikams, bet ir tėvams. Žinoma, labai svarbūs nuolatiniai pokalbiai su klasių bendruomenėmis, nuteikimas ir paruošimas priimti kitokį vaiką, suprasti jį. Pagalbos mokiniui specialistai tikrai daug dirba su mokytojais, konsultuojasi, bendradarbiaudami sudaro ugdymo planus, net neabejoju, jog šis bendradarbiavimas taip pat veda sėkmės link. Labai džiaugiamės, kai kiekvienam vaikui pavyksta paaugti“, – komentavo Molėtų pradinės mokyklos direktorė.
Pašnekovė pripažįsta: mokyklos erdvės taip pat keičiasi – jau įrengtas nedidelis sensorinis kambarys, kuriame su vaikais dirba psichologė. Buvo įsigyta priemonių vaikams su specialiaisiais poreikiais. Ateityje turėtų pasikeisti visų specialiųjų pedagogų, logopedų kabinetai, jie kasdieniame darbe su vaikais galės naudoti modernias priemones. Visose klasėse bus įrengtos išmaniosios lentos, keletoje klasių bus atnaujinti suolai, bus nupirkta interaktyvių priemonių visų vaikų laisvalaikiui ir mokymuisi.
„Mokykloje pradinių klasių moksleiviai turi po vieną klasę, kur mažoka erdvės. Jei klasėje – 24 vaikai, įrengti kampelius vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, pakankamai sudėtinga, todėl mūsų idėja – visą mokyklos erdvę paversti ugdymuisi tinkama erdve. Norime koridoriuose įrengti individualius mokymosi kampelius, kur vaikai su mokinio padėjėja ar specialiąja pedagoge galėtų išeiti garsiai paskaityti, aptarti uždavinius – tokie individualūs kampeliai mokymuisi ir poilsiui, mūsų akimis, ypač svarbūs“, – įsitikinusi mokyklos direktorė.
Patirtį kaupė daugiau nei dvidešimtmetį
Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazija – dar viena sėkmės istorija. Šios ugdymo įstaigos direktorė Irina Žiupkienė patvirtino – vaikai, turintys specialiųjų poreikių, šioje gimnazijoje mokosi nuo 2000 metų, ir jiems skiriamas labai didelis dėmesys.
Gimnazijoje – 36 proc. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jiems pamokų metu padeda specialieji pedagogai, socialinis pedagogas, logopedas, devyni mokinio padėjėjai. Dalyvaudama Švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ mokykla įrengė sensorinį kambarį, užsakė reikalingą įrangą.
Kaip jiems pavyko suburti tokią darnią bendruomenę, kurioje laukiami visi vaikai? Pasak direktorės, daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su tėvais ir vaikais, tad jokių priekaištų, kad klasėje mokosi vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, nesulaukiama. „Mes visi – skirtingi, kiekvienas su savais poreikiais“, – kalbėjo I.Žiupkienė.
Į gimnaziją vaikai ateina priešmokyklinėje klasėje, tuomet mokosi iki pat dvyliktos klasės. Tėvai ir vaikai vieni kitus pažįsta, taip formuojasi vieninga, draugiška, palaikanti bendruomenė. „Mūsų mokykloje nėra visiškai jokios baimės dėl įtraukiojo ugdymo. Pamenu, dar pavasarį mokyklos tarybos tėvai manęs paklausė, ar mūsų gimnazijoje vyks įtraukusis ugdymas. Nusijuokiau, jog jis pas mus vyksta jau 24 metus. Nieko kitaip nei iki šiol nebus. Mes tiesiog stengiamės visus vaikus įtraukti į mokymosi procesą, kiek galime, dirbame su jais ir džiaugiamės kiekvieno jų pasiekimais“, – apibendrino mokyklos direktorė.
