Švietimo įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad savivaldybės pačios galėtų priimti sprendimus dėl mažesnių nei 21 mokinio klasių sudarymo gimnazijose.
„Šio tipo mokykloms keliami klasių formavimo reikalavimai neatitinka realios situacijos savivaldybėse, neatitinka regioninės politikos ir gali lemti gimnazijų uždarymą, o nesant reikiamam mokinių skaičiui III klasės sraute vieneriems metams steigti kitos gimnazijos skyrių netikslinga“, – teigiama įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte.
Visgi, Vyriausybės šie argumentai neįtikino. Kaip numatyta Ministrų kabineto nutarimo projekte, šios priemonės nėra būtinos, o galiojančios nuostatos neriboja savivaldybių veiklos priimant atitinkamus sprendimus.
Vyriausybė taip pat nepritarė kitos Seimo narių grupės siūlymui ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės leisti mokyti iki 20 procentų mažesnėse klasėse, nei nustatyta riba – klasėje turėti 21 mokinį.
Anot Ministrų kabineto, tokie siekiai neleis sudaryti galimybių užtikrinti mokinių ugdymosi poreikius ir interesus atitinkantį ugdymo turinį.
„Klasėms, kuriose mokosi 12–20 mokinių, vidurinio ugdymo programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto ugdymo lėšų skiriama 288 kontaktinėms valandoms per mokslo metus mažiau nei klasėms, kuriose mokosi 21 ir daugiau mokinių, nes bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad pastarųjų klasių mokiniai turi būti padalinti į laikinąsias grupes užsienio kalboms, informatikos ir informacinių technologijų dalykams mokyti, gamtos mokslų tiriamiesiems darbams atlikti“, – teigiama nutarimo projekte.
Reikėtų daugiau lėšų iš biudžeto
Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad mažų klasių finansavimas iš valstybės biudžeto reikalautų papildomų lėšų.
„Mažų klasių sudarymas ir jų finansavimas iš savivaldybių biudžetų mažina savivaldybių galimybes daugiau lėšų skirti švietimo pagalbai teikti mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai“, – argumentuoja Ministrų kabinetas.
Ekspertų skaičiavimu, pirmojo pasiūlymo įgyvendinimui kitų metų biudžete reikėtų numatyti apie 510 tūkst. eurų. Tuo metu antrasis siūlymas pareikalautų papildomų 998 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Visgi, šiais mokslo metais mokyklose leista sudaryti vieną klasę su mažesniu mokinių skaičiumi, tačiau mokykloje bus stebimos mokinių skaičiaus augimo tendencijos.
Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
