Studentus šį spalį pasiekė itin gera žinia. Pasaulinių universitetų reitingų skalėje, kurią sudarė „Study Abroad Aide“, Europos humanitarinis universitetas (EHU) Lietuvoje užima 11-ąją vietą iš 35-ių tarptautines studijas mūsų šalyje organizuojančių aukštojo mokslo švietimo institucijų.
Šis aukštas reitingas liudija EHU studijų kokybę ir gebėjimą suteikti pasaulinio lygio išsilavinimą. Reitingavimo sistema yra specialiai pritaikyta tarptautiniams universitetams ir pateikia išsamų ir tikslų pasaulinių aukštojo mokslo institucijų įvertinimą. „Study Abroad Aide“ reitinguoja 8536 aukštojo mokslo institucijas visame pasaulyje.
Anot EHU rektoriaus pareigas einančio dr. Viliaus Šadausko, per 20-ies metų veiklą Vilniuje šis universitetas ėmėsi didelių pokyčių ir plėtodamas studijų programas, ir įvairiuose regionuose stiprindamas bei didindamas akademinę bendruomenę.
Pasak V.Šadausko, universitetas turi didelį nepanaudotą plėtros potencialą – siekį tapti kuo labiau atviru universitetu visai Lietuvos visuomenei ir regionui, o aukštas universiteto reitingo įvertinimas atspindi palaipsniui dedamų pastangų rezultatą.
„EHU evoliucija įkūnija nepaprastą kelionę, pasižyminčią atsparumu ir atsidavimu akademinei kompetencijai, humanistiniams idealams, Europos vertybėms ir siekiu įgyvendinti teigiamas permainas.
Atėjo laikas kalbėti apie susidariusius stereotipus ir suteikti galimybę universitete studijuoti visiems – ir autoritarinių režimų paveiktų šalių, ir rusakalbių bei kitų bendruomenių jaunuoliams“, – pažymi V.Šadauskas.
Atėjo laikas pokyčiams
Vienas raidos etapas baigėsi – prasideda kitas. Koks bus kitas 20-metis universitetui? Kokia EHU, kaip švietimo įstaigos, retrospektyva ir kokių pokyčių reikia imtis? Visa tai, įsibėgėjus šiems mokslo metams, buvo aptarta tarptautinėje konferencijoje „Quo vadis European Humanities University?“, kurioje dalyvavo garsūs akademinio pasaulio atstovai. Vienam šios konferencijos svečių – „American Councils for International Education“ įkūrėjui ir garbės prezidentui Danui E.Davidsonui buvo suteiktas EHU garbės daktaro laipsnis už išskirtinį indėlį į tarptautinį švietimą ir paramą iniciatyvoms, formuojančioms naują regiono lyderių kartą.
Apdovanojimą įteikė EHU rektoriaus pareigas einantis dr. V.Šadauskas ir EHU įkūrėjas prof. Anatoli Mikhailovas.
Didelė programų įvairovė
Vizualinis dizainas. Informatika. Medijos ir komunikacija. Filosofija. Pasaulio politika ir ekonomika. Teisė. Tai – tik keletas studijų programų, kurias šiais mokslo metais pasirinko iš įvairių valstybių studijuoti į EHU atvykę jaunuoliai.
EHU vadovaujasi Europos intelektualine tradicija – studijos vykdomos pagal laisvųjų menų modelį (angl. „liberal arts“). Tai suteikia galimybę atsiskleisti studentų kūrybiškumui bei akademinėms savybėms, įgyti kritinio mąstymo įgūdžių, lankstumo, aktyvaus pilietiškumo – štai tokią veiklos misiją yra pasirinkęs universitetas.
Šis Vilniuje įsikūręs universitetas turi išskirtinį bruožą. Jis buvo ištremtas iš Baltarusijos – ten uždarytas, bet 2004-aisiais akademinei bendruomenei jį pavyko atkurti Lietuvoje.
Šiuo metu universitetas vis dar yra tarp Rytų ir Vakarų, jo absolventai, įgiję vakarietiškų vertybių, po studijų išvykę namo gali jas puoselėti nedemokratiškų režimų supančiotose Rytų kaimynėse ar Vakarų valstybėse.
Naudingas ir Lietuvai
Studentai iš Baltarusijos, Lietuvos ir kitų įvairių valstybių kasdien varsto Vilniaus senamiestyje esančio EHU auditorijų duris. Jie žino, kad kiekviena paskaita, kurią išgirs, suteiks neįkainojamų dėstomos disciplinos žinių.
„EHU studentai yra intelektualiai smalsiausi iš visų, kuriuos teko mokyti tiek Europoje, tiek JAV, – sakė EHU Humanitarinių mokslų ir dizaino katedros profesorius dr. Jeffrey Tayloras. – Manau, kad tai lemia, jog daugeliui jų teko labai sunkiai dirbti siekiant savo išsilavinimo. Jie labiau jį vertina ir supranta, kodėl taip svarbu būti tokios akademinės bendruomenės dalimi.“
Naują istorinės raidos etapą pradedantis EHU eina virsmo keliu – siekiama, kad jo tikslai atspindėtų esminį dalyką, – tai atviras, europietiškas universitetas, kurio veikla grindžiama demokratinėmis vertybėmis.
Jis yra įsikūręs Lietuvoje, dirba Lietuvoje, tad universiteto akademinė bendruomenė nori būti naudinga ir Lietuvai, ir visam Europos regionui. EHU siekia ne tik teisiškai – de jure būti Lietuvos universitetu, bet ir realiai – de facto priklausyti Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.
Universiteto dėstytojai, akademikai siekia sutelkti dėmesį į tiesioginę naudą duodantį rezultatą – ugdyti naują, demokratinėmis vertybėmis besivadovaujančią kartą ir vykdyti visam regionui aktualius mokslinius tyrimus. To reikia, kad absolventai, įgiję solidų išsilavinimą, būtų konkurencingi ir galėtų dirbti Lietuvoje arba bet kurioje kitoje valstybėje. EHU kūrėjai neabejoja – Europos aukštojo mokslo dvasia slypi ne atskirų institucijų reputacijoje ar rezultatuose, bet jų sąveikos ir bendradarbiavimo kokybėje. Pasak EHU Humanitarinių mokslų ir menų katedros profesoriaus Povilo Aleksandravičiaus, šiam universitetui gana sėkmingai sekasi įgyvendinti misiją, kuri įrašyta pačiame jo pavadinime.
„Įvairias jo programas baigę absolventai jaučiasi europiečiais, puikiai suvokia Europos, Lietuvos, Baltarusijos ar kitų šalių, iš kurių yra kilę, padėtį sudėtingame pasaulyje. Jie taip pat žino, koks svarbus yra bendražmogiškumo pagrindas ir humanitarinis išsilavinimas jų pačių, jų tautų ir visos žmonijos ateičiai.
Ypatingas EHU privalumas – gebėjimas bendradarbiauti su pasaulinio lygio asmenybėmis ne tik iš akademinės aplinkos. Į EHU reguliariai atvyksta didelio talento, didžiais pasiekimais pasižymintys mokslininkai, menininkai, diplomatai, kurių dvasia įkvepia studentus ir visus kitus universiteto narius“, – sakė P.Aleksandravičius.
Lietuvių kalbos svarba
Pasak V.Šadausko, vienas svarbiausių uždavinių stiprinant EHU ir jos absolventų integraciją į vietinę bendruomenę yra geras lietuvių kalbos mokėjimas.
Štai todėl ketinama sugrąžinti anksčiau universitete veikusį modelį, kai lietuvių kalbos dėstymas yra integruojamas į kiekvieną studijų programą. Taip pat ketinama išplėsti lietuvių kalbos, kaip pasirenkamojo dalyko, studijų galimybes. Be to, studentai lietuvių kalbos kurso studijų metu yra mokomi ir Lietuvos kultūros, istorijos.
„Privalu mokyti lietuvių kalbos, kad mūsų absolventai ir už universiteto ribų galėtų savarankiškai bendrauti su visuomene, dalyvauti darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime. Manau, kad perimti europietiškas vertybes ir kritiškai mąstyti mokomasi ne tik auditorijose ar savarankiškai studijuojant, bet ir tiesiogiai bendraujant su aplinkiniais žmonėmis“, – patikino V.Šadauskas.
Jo teigimu, po studijų EHU iki 2020 m. grįžę į Baltarusiją absolventai buvo ypač vertinami nevyriausybinių organizacijų ir privataus verslo dėl savo kompetencijų, pasaulietiško požiūrio ir šiuolaikiško vertybinio mąstymo.
„Mūsų universiteto suteikiamas europinis išsilavinimas bei galimybės studijų metu bendrauti su studentais iš įvairių Europos valstybių sudaro prielaidas jauniems žmonėms dalintis ir kultūriniais patyrimais, ir kūrybinėmis idėjomis. Šios sąlygos padeda universitetui formuoti šiuolaikišką, europietiškai mąstantį žmogų.
Baltarusijos universitetai, kurių mokymo pagrindas yra iš sovietinių laikų paveldėtas pragmatizmas, to suteikti negali. O EHU kuria inteligentijos branduolį kitokiai Baltarusijai ir visai Europai“, – apibendrino V.Šadauskas.
Žiupsnis universiteto istorijos
- 1992-aisiais, žlugus Sovietų Sąjungai ir Baltarusijai tapus nepriklausoma valstybe, EHU buvo įkurtas Minske.
- 2004 m. dėl politinių aplinkybių ši aukštoji mokykla buvo priversta užsidaryti, tačiau dėl Lietuvos ir kitų Europos šalių bei visuomeninių JAV fondų ir organizacijų pagalbos universitetą 2005 m. pavyko atkurti Vilniuje.
- Nuo 1999 m. EHU yra baigę 3646 absolventai. Universitetas turi 2 departamentus, jame veikia 2 filialai, studijuojantiems siūloma iš viso 16 studijų programų. EHU priklauso Atviros visuomenės universitetų tinklui (angl. „Open Society University Network“ (OSUN)). EHU absolventai mokosi ir dirba 43 pasaulio šalyse.
