Pasak Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos psichologės Aidos Rakauskienės, nors Lietuvoje įtraukusis ugdymas nėra naujiena, tobulėti dar yra kur.
„Esame pakeliui. Lyginant su tuo, kas buvo prieš 10 metų ir dabar, mes tikrai labai daug padarėme, esame daug labiau pasiruošę“, – sakė A.Rakauskienė.
Kaišiadorių V.Giržado progimnazijoje specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai kartu su bendraamžiais bendrose klasėse mokosi jau daugiau nei dešimtmetį, tad mokykla patirties turi išties nemažai.
„Kai kurie mokiniai jau ateina turėdami nustatytus specialiuosius ugdymosi poreikius, kai kuriems jie pastebimi mokykloje – pedagogai pamato, kad vaikui reikalinga pagalba, kreipiasi į specialųjį pedagogą, Vaiko gerovės komisiją, kuri įvertina ir siunčia į atitinkamas tarnybas, o mokykla gauna išvadas. Tuomet pagal gautas išvadas pritaikome ugdymą taip, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos mokytis pagal savo galimybes“, – apie kasdienį darbą mokykloje pasakojo A.Rakauskienė.
Klasėse yra įvairiausių mokinių
Tiesa, su rugsėju į mokyklas atėję pokyčiai atnešė ir baimių. Tėvai baiminasi pedagogų ir ypač jaunų mokytojų pasiruošimu dirbti su įvairių poreikių vaikais.
Visgi Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė Sandra Valantiejienė ramino, jog įvairių poreikių turi visi klasėje esantys mokiniai.
„Gali būti ir labai gabių vaikų, gali būti mokinių, kurių gabumų niekas nepastebėjo, vaikų, kurie išgyvena įvairias krizes. Pedagogai yra ruošiami tam, kad valdytų padėtį, taip pat ir jauni pedagogai turi tam tikros patirties: jie atlieka pedagogines praktikas, Lietuvos universitetai taip pat nestovi vietoje ir perima įvairias naujoves rengdami mokytojus darbui“, – sakė ekspertė.
Anot A.Rakauskienė, į mokyklas ateinantys jauni pedagogai dažnai nebeturi įsisenėjusių stereotipų, kurie supa specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
„Taip, vyresnė karta turi daugiau pedagoginės patirties, tačiau jie turiu ir daugiau neteisingų, nepagrįstų įsivaizdavimų. Jaunas žmogus turi visai kitokią nuostatą“, – kalbėjo psichologė.
Kokios pagalbos sulaukia pedagogai
Nuo praėjusių metų švietimo sistemoje atsirado nauji dariniai, kurių paskirtis padėti mokytojams, mokykloms, jų švietimo pagalbos specialistams, – tai regioniniai specialiojo ugdymo centrai, šiuo metu veikia 9.
„Šių centrų viena iš užduočių yra važiuoti į mokyklas, kurios kreipėsi pagalbos, ir padėti joms susitvarkyti su konkrečiais iššūkiais, kurie kyla. Kai kurie centrai turi ilgesnę veiklos patirtį, kiti – mažesnę, bet visų tikslas – konsultuoti mokyklas. Pavyzdžiui, Kaišiadorių regioninis centras yra sukūręs 8 terapijos studijas, programėlę, kurioje mokyklos gali registruotis ir gauti pagalbą savo klasėms. Jie taip pat gali suteikti įvairią pagalbą: organizuoja mokymus, jei reikia, centro specialistų komanda vyksta į mokyklą ir su jos specialistais, mokytojais ieško sprendimų, dėlioja planus, kaip mokyklai dirbti“, – aiškino Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė.
Pagalbos mokyklos sulaukti gali ir nacionalinius lygmeniu – Lietuvos įtraukties švietime centro, „Diemedžio“ ugdymo centro, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro. Kiekvienas nacionalinis centras specializuojasi konkrečioje specialiųjų ugdymosi poreikių srityje ir konsultuoja tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai.
„Lietuvos įtraukties švietime centras yra auganti įstaiga: pradėjome nuo pagalbos mokymosi sunkumų turintiems vaikams, dabar galime padėti ir autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, jų mokytojams. Organizuojame nemokamas viešas konsultacijas mokytojams įvairiomis temomis, sisteminame įvairią medžiagą, kurią parengė įvairios institucijos, organizuojame mokymus“, – pasakojo S.Valantiejienė.
Nuo suaugusiųjų priklauso, kaip vaikas įveiks problemas
Pokyčiams dar net neįsibėgėjus atsirado tų, kurie jiems prieštarauja.
Neseniai Širvintų rajono savivaldybė visoje šalyje sukėlė nemažą erzelį – specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai mokysis specialiose patalpose ir tik tam tikrų mokomųjų dalykų pamokose, o su bendraamžiais jie susitiks ne pamokų metu.
Ekspertės tokį savivaldybė sprendimą kritikuoja, mat įtraukusis ugdymas suteiktų specialiųjų poreikių vaikams daugiau progų išmokti būti bendruomenėje, valdyti savo emocijas.
„Kai vaiką apima emocijos, jis pats nori išeiti iš klasės. Jis nori pakeisti aplinką, nes galbūt tų dirgiklių buvo labai daug“, – kalbėjo A.Rakauskienė.
Anot psichologės, toks vaiko pasišalinimas iš klasės nėra blogis, o nusiraminęs jis gali grįžti į ugdymosi procesą.
„Emocines iškrovas vaikams gali išprovokuoti bet kas: skrendanti musė, netipinis garsas, netinkama šviesa ir panašiai. Tačiau pedagogai šiuos vaikus pažįsta ir gali atpažinti artėjančio priepuolio ženklus“, – sakė ji.
Jai antrino S.Valantiejienė, kuri pridūrė, jog elgesio problemų kartais kyla ir su įprastos raidos vaikais.
„Visuomenei paprasčiau kalbėti tik apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, tačiau problemų kyla su visais vaikais. Nuo suaugusiųjų priklauso, kaip su šiomis problemomis pavyks susidoroti“, – sakė Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė.
Daugiau informacijos www.itrauktis.lt
