Siūlo sprendimą rašymo ir skaitymo sutrikimų turintiems mokiniams: pasiekimai gerėja

Pernai startavęs specifinių mokymosi sutrikimų (skaitymo ir/ar rašymo) turinčių mokinių įtraukties ir ugdymo modelis šalies mokyklose jau spėjo sulaukti didžiulio susidomėjimo, o jį inicijavusio Lietuvos įtraukties švietime centro (LĮŠC) specialistai stebi sparčiai gerėjančius mokinių įgūdžius, mokymosi motyvaciją ir pasiekimus.

Kaip tvirtino LĮŠC Mokymosi sutrikimų grupės vadovė Katažina Vilkauskienė, šis ugdymo modelis skirtas 3–8 klasių mokiniams teikti sistemingą ir nuoseklią pagalbą, užtikrinti palankią ir įtraukią ugdymosi aplinką.

Mintis įdiegti būtent tokį įtraukties ir ugdymo modelį kilo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) kartu su Įtraukties švietime centru – iniciatyvos imtasi 2023-ųjų žiemą.

„Analizuojant pasaulines įtraukiojo ugdymo metodikas, stebint kitų šalių patirtį ir vykstant į įvairias konferencijas supratome, kad tokią metodiką Lietuva turėtų sukurti pati – ir dėl kalbos niuansų, ir dėl ugdymo programų struktūrų, ir paties ugdymo organizavimo ypatumų Lietuvos mokyklose“, – aiškino K.Vilkauskienė.

LĮŠC Mokymosi sutrikimų grupės vadovės teigimu, ypatingą dėmesį svarbu skirti jau pradinių klasių mokiniams, turintiems rašymo ir/ar skaitymo sutrikimų.

„Jiems yra numatyta intensyviausia pagalba – nuo 3 iki 5 papildomų užsiėmimų per savaitę, 5–6 klasėse numatome 2–3 papildomus užsiėmimus per savaitę, kurių metų teikiama palaikomoji pagalba, ir 7–8 klasėse taip pat yra 2–3 papildomi užsiėmimai, tik šiame etape jau orientuojamasi į kūrybinių darbų rašymą“, – pristatė K.Vilkauskienė.

Pasak specialistės, taikant šį modelį būtina išskirti personalizuoto mokymo svarbą, taip pat užsiėmimams būtina ruoštis iš anksto, kad būtų užtikrinamas nuoseklumas ir tęstinumas.

„Mes turime pažinti ir suprasti vaiko mokymosi poreikius, ugdymo procese atsižvelgti į jo galias ir sunkumus ir pateikti jam įvairias strategijas, metodikas ir priemones, leisiančias mokiniui pasiekti mokymosi tikslų ir patirti mokymosi sėkmę“, – tvirtino K.Vilkauskienė.

Dar vienas svarbus tokio ugdymo elementas, anot pašnekovės – visos mokyklos bendradarbiavimas.

„Mokiniai, turintys specifinių mokymosi sutrikimų, turėtų būti įtraukti į bendrą klasės veiklą, dalyvauti grupių veiklose, pamokų metu gauti pagalbą tiek iš pedagogų, tiek iš pagalbos mokiniui specialistų, tiek, žinoma, ir palaikymo iš bendraklasių“, – vardijo LĮŠC atstovė.

„Įgyvendinant šį modelį turi bendradarbiauti tiek švietimo pagalbos specialistai, tiek mokytojai, tiek mokinio padėjėjai. Tai yra komandinis darbas. Mokyklos komandos išmoksta to bendradarbiavimo ir tai tampa jų stiprybe“, – pridūrė K.Vilkauskienė.

Kokios gi tos specialiosios priemonės, padedančios skaitymo ar/ir rašymo sunkumus patiriantiems vaikams? Pirmiausia K.Vilkauskienė išskyrė skaitymo liniuotes – pasak jos, kartais šį sutrikimą turintys vaikai sako, kad jiems skaitomas tekstas juda, „šokinėja raidės“, tad skaitymo liniuotės padeda pasižymėti skaitomą eilutę, kad vaikas galėtų jį perskaityti gerokai lengviau.

Skaitymo sunkumų patiriantiems mokiniams labai svarbios ir spalvos, todėl tam, kad būtų sumažintas kontrastingumas, naudojami spalvoti lapo filtrai, sąsiuviniai spalvotais lapais, užduotys rekomenduojama pateikti ant pastelinių spalvų lapų. Taip pat svarbu parinkti ir tinkamą teksto šriftą, jo dydį.

Dar viena specialioji priemonė rašymo sutrikimų turintiems vaikams – rašiklio laikiklis.

„Jo pagalba vaikas išmoksta taisyklingai laikyti rašymo priemonę, jeigu to dar nemoka, o jeigu ir taisyklingai laiko, kartais plaštakoje būna per daug įtampos, vaikas greitai pavargsta, tai laikikliai leidžia tinkamai laikyti rašiklį“, – aiškino K.Vilkauskienė.

Yra ir išties įspūdingų inovacijų – pavyzdžiui, kalbančių rašiklių, kurie padeda įgarsinti tekstus, kuriuos vaikas gali girdėti per ausines ir netrukdydamas klasei dirbti su tekstu.

„Šis rašiklis taip pat atlieka įgarsinimo funkciją – tekstas skanuojamas mažu ekranėliu ir yra įgarsinamas. Šis rašiklis turi ir vertimo funkciją, jei vaikui nesiseka užsienio kalbos. Taip pat yra galimybė tekstus PDF formatu jau sukelti į rašiklį, todėl mokytojo paruoštus tekstus vaikas gali išgirsti iš anksto“, – dėstė specialistė.

Lavinant esminius kalbos suvokimo ir išmokimo įgūdžius pasitarnauja ir „Brain boy“ aparatas – juo lavinamas garsinis ryškumas, garso erdvėje suvokimas, aukščio bei dažnio pojūtis, tono ilgumo bei trumpumo atpažinimas ir kiti svarbūs pojūčiai.

Tiesa, nors šis ugdymo modelis ir priemonės skirtos tam tikrų specifinių mokymosi sutrikimų turintiems mokiniams, K.Vilkauskienė pasakojo, kad per metus matė ir labai gražių pavyzdžių, kai klasės tėvai ar mokykla tokias priemones nuperka visiems klasės vaikams, nes jos suteikia labai daug motyvacijos ir kitiems mokiniams.

Specifinių mokymosi sutrikimų turinčių mokinių įtraukties ir ugdymo modelis praėjusiais metais startavo 6-ose skirtingų regionų mokyklose – šiemet šį skaičių siekiama padidinti iki 18.

„Dabar vyksta motyvaciniai pokalbiai, kai mokyklai paaiškinama, kaip vyksta modelio įgyvendinimas, ir mokyklos, įsivertinusios savo pajėgumus, galimybes, priima sprendimą, dalyvauti ar ne.

Šiuo metu pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su 11 mokyklų – procesas tęsiasi, ir norėtume, kad šiemet būtų 18 mokyklų“, – teigė LĮŠC Mokymosi sutrikimų grupės vadovė.

K.Vilkauskienė prisiminė, kad ir pačių mokyklų reakcija buvo žaibiška – dalyvauti programoje panoro daugiau nei 100 ugdymo įstaigų, tačiau egzistuoja ir tam tikri atrankos kriterijai. Svarbiausias – specifinių skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų turinčių mokinių skaičius 3–8 klasėse.

Atliktas modelio poveikio tyrimas specialistus pradžiugino – jis parodė, kad šio ugdymo modelio dėka pagėrėjo mokinių gebėjimai, mokymosi rezultatai bei motyvacija.

„Visų mokyklų tyrimo rezultatai rodo, kad 3–4 klasėse mokinių lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų vertinimas prieš ir po modelio įgyvendinimo reikšmingai skyrėsi ir pagerėjo.

Kas mus maloniai nudžiugino, kad pagerėjo ne tik lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimai ir gebėjimai, bet ir matematikos bei gamtos mokslų srityse“, – aiškino K.Vilkauskienė.

5–6 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimai taip pat pagerėjo. Ženkliai skyrėsi ir 7–8 klasių mokinių pasiekimai lietuvių kalbos ir literatūros dalyke bei gamtos moksluose.

„Tad matome, jog mūsų grupės specialistų sukurto ugdymo modelio įgyvendinimas buvo efektyvus. Šiandien mes toliau šį modelį koreguojame, pildome jį, kviečiame mokyklas jį išbandyti“, – tikino LĮŠC Mokymosi sutrikimų grupės vadovė.

Daugiau informacijos www.itrauktis.lt