Praėjusį ketvirtadienį tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas parlamentui pateikė Švietimo ir mokslo komiteto narė Edita Rudelienė. Jos teigimu, vienintelis kriterijus stojant į aukštąjį mokslą turėtų būti studento akademinis pasirengimas.
„Nors priėmimas į aukštąsias mokyklas seniai vyksta vien elektroninėje erdvėje, universitetai toliau ima mokestį už dokumentų tvarkymą. Vadinasi, iš būsimų studentų renkama rinkliava be aiškios paskirties. Šiuo metu aukštosiose mokyklose jis sudaro nuo 45−50 eurų. Toks nepagrįstas mokestis neturėtų būti renkamas iš savo akademinį kelią ir savarankišką gyvenimą tik pradėjusio jaunimo“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja E.Rudelienė.
Jeigu Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nauja nuostata, kad „švietimo įstaigos už priėmimo dokumentų administravimą ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, atlikimą neturi teisės reikalauti jokio atlygio“.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis suabejojo, ar tai nebus kišimasis į universitetų autonomiją.
„Ar vis dėlto verta kištis į universitetų autonomiją? Galbūt universitetai įvairiai galėtų reguliuoti savo veiklą, kaupdami lėšas tam tikriems reikalams“, – svarstė E.Pupinis.
Seimo narys Kęstutis Masiulis irgi tvirtino, kad universitetai turi autonomiją ir gali savarankiškai spręsti.
„Universitetai turi autonomiją, lygiai taip pat kaip savivaldybės turi autonomiją ir jos nutaria, kokius mokesčius rinkti. Ne visos vienodus renka, pvz. vieni apmokestina įvažiavimą į senamiestį. Argumentas, kad jeigu yra informatikos era, tai nėra kaštų, neveikia. Registrai tikrai kainuoja, ir nemažai. Kolegos, neikime į tą „popsą“ , pripažinkime, kad universitetai turi autonomiją ir jie tegul sprendžia, kaip jiems atrodo, kas yra geriau. Kodėl mes dabar turime sureglamentuoti?, – svarstė K.Masiulis.
Buvusi Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė pastebėjo, kad universitetai ir kolegijos organizuoja ir motyvacinius pokalbius su užsienio studentais. Pasak jos, tai tikrai gana sudėtinga atrankos sistema, kuri kainuoja.
Seimo narė Vilija Targamadzė pridūrė, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) dabar yra nebefinansuojama.
„Vadinasi, reikia susimesti universitetams ir kolegijoms. Tai viena. Antra, yra universitetų autonomija ir kolegijų savarankiškumas. Manau, kad jie yra pajėgūs spręsti. Ir trečia, iš tikrųjų yra klausimas dėl užsienio studentų. Aš tikrai susilaikysiu“, – sakė V.Targamadzė.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė turėjo pastabų dėl stojimo proceso finansavimo.
„Mano giliu įsitikinimu, kadangi valstybė yra nustačiusi tam tikrus kriterijus dėl studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas, tai valstybė kaip ir duoda tam tikrą įsipareigojimą sau organizuoti šį procesą. Dabar gi šiais metais aukštosios mokyklos pačios dėjosi pinigus, dar papildomai paėmė pinigų ir iš studentų, o koks valstybės prisidėjimas šiuo atveju, man jau kyla klausimų. Kitas dalykas, aukštosios mokyklos pačios galėtų atsirinkti studentus ir organizuoti šį procesą, bet to neleidžia valstybė“, – svarstė parlamentarė.
Įstatymo pataisas kartu su Lietuvos studentų sąjunga parengusi E.Rudelienė mano, kad reikia pradėti Seime diskusiją šiuo klausimu.
Už projektą po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 28. Įstatymo pataisas svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, vertins Vyriausybė, o spalio 15 d. planuojamas jų svarstymas Seimo plenarinėje salėje.
Praėjusiais metais LAMA BPO sistemoje prašymus studijuoti pateikė per 13,6 tūkst. brandos atestatą įgijusių asmenų.
