Įvyko pirmoji konsultacija dėl švietimo duomenų: nuspręsta koreguoti Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektą

Ketvirtadienį įvykusio susitikimo metu buvo ieškoma sutarimo, kokie rodikliai yra svarbūs, apibrėžiant, kas yra gera mokykla, kokie duomenys apie mokyklas ir kokia forma turi būti skelbiami viešai.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas konsultacijos metu pristatė nuo šių metų pradžios dirbusios darbo grupės parengtą Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektą.

Jame numatyti preliminarūs geros mokyklos veiklą apibrėžiantys rodikliai: mokinio galimybės rinktis dalykus bei užsiėmimus, fizinis ir emocinis saugumas mokykloje, švietimo pagalbos, savivaldos veiksmingumas, mokyklos aplinka bei mokyklos turimos šiuolaikinės mokymo priemonės.

Pasak viceministro, būtinybė peržiūrėti geros mokyklos požymius nusakančius rodiklius iškilo dar praėjusiais mokslo metais, mat šiuo metu vertinami rodikliai neatskleidžia ugdymo kokybės visa apimtimi. Suburtoje darbo grupėje buvo konstatuota, kad dabar renkami duomenys labiau nukreipti į fiksuotus mokinių pasiekimus – valstybinių brandos egzaminų ir kitus mokinių pažangos patikrinimus, o ne į ugdymo proceso kokybės užtikrinimą.

Tokią nuomonę palaiko ir švietimo bendruomenės atstovai. Anot jų, svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir tai, kaip mokykla sugeba atskleisti ir paskatinti mokinių kūrybiškumą, socialinę atsakomybę, ugdo kitas kompetencijas, būtinas brandžiai ir pilietiškai asmenybei. Prieš apsiribojimą vien tik akademinių rezultatų duomenimis ir jų pagrindu sudaromą reitingavimą pastarosiomis dienomis viešai pasisakė 10 švietimo organizacijų.

Anot Lietuvos edukacinių tyrimų bei Švietimo centrų darbuotojų asociacijų atstovų, mokyklų reitingavimas yra žalinga praktika, prieštaraujanti įtraukiojo ugdymo siekiui.

„Mokyklų reitingavimas iš esmės prieštarauja įtraukiojo ugdymo siekiui, kadangi kiekvienoje mokykloje yra didelė mokinių įvairovė, jos veikia skirtinguose kontekstuose, todėl jų lyginimas vien tik pagal standartizuotus rezultatus nėra pagrįstas validžiais ir objektyviais duomenimis, neatspindi mokyklos įdėtų pastangų į kiekvieno mokinio ūgtį“, – viešai išplatintame rašte pažymi šių organizacijų vadovės.

Konsultacijoje dalyvavę žiniasklaidos priemonių atstovai pasisakė už kuo platesnį įvairių švietimo duomenų viešą pateikimą.

„Konsultacijas tęsime, kad pagaliau visi sutartume dėl švietimo būklę apibrėžiančių duomenų“, – po konsultacijos sakė švietimo mokslo ir sporto viceministras.

Jo teigimu, Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas ir teikiamas tolesniems viešiems svarstymams. Numatoma, kad dokumentai bus patvirtinti iki lapkričio pabaigos, praneša ministerija.

ELTA primena, kad šią savaitę žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pranešė, kad ŠMSM nebeleidžia skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Anot jo, toks duomenų slėpimas mažina skaidrumą. Tokį ministerijos sprendimą viešojoje erdvėje kritikavo ir kiti visuomenininkai bei politikai.

Pasak ministerijos, duomenys apie egzaminų rezultatus šiuo metu viešai yra skelbiami Švietimo valdymo informacinėje sistemoje.