Ši moksleivių karta – jau kitokia: kokius prioritetus kelia į viršų, kur brėžia ribas ir kaip pakeis darbo rinką? (6)

Nors yra manančių, kad vadinamoji Z karta yra „prarastoji“ karta, naujienų portalo lrytas.lt kalbintos specialistės kviečia iš arčiau pasižiūrėti į šiuolaikinio jauno žmogaus paveikslą.

Edukologė, lektorė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė Giedrė Valaitienė įsitikinusi – ši karta yra unikali, turinti ir daugybę naujų galimybių, ir susidurianti su dar neregėtais iššūkiais.

Tuo metu personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ atstovė spaudai Adelė Meškinytė tvirtina, kad Z karta jau spėjo pakeisti kai kurias darbo rinkos taisykles bei į priekį kelia iki šiol kartais ir paraštėse buvusius prioritetus, nors tai „patogu“ ir ne visiems.

Paprašyta apibūdinti šiandieninėje mokykloje besimokančius jaunuolius, G.Valaitienė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia vadinamųjų Z ir Alfa kartų mokiniai išsiskiria ypatingu ryšiu su technologijomis.

Išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, internetas, socialiniai tinklai ir įvairios skaitmeninės technologijos, anot pašnekovės – jau visiškai natūrali jaunų žmonių gyvenimo dalis.

„Jokios ankstesnės mokinių kartos tokio ryšio su technologijomis neturėjo – jos visos technologinių gudrybių mokėsi pamažu. Todėl technologinis progresas daro didžiulę įtaką šiandieninių mokinių socialiniam gyvenimui, mokymosi ir bendravimo įgūdžiams.

Šiandieninių mokinių gyvenimas išsiskiria ir neribota informacijos gausa. Internete galima labai greitai rasti juos dominančią informaciją“, – aiškino G.Valaitienė.

Tačiau ji išskyrė ir vieną minusą – dėl šių priežasčių jaunuoliai kartais „paslysta“ ir susiduria su iššūkiais, kai reikia kritiškai vertinti informaciją, atpažinti netikras naujienas ar atskirti patikimus šaltinius nuo nepatikimų.

Pasak karjeros konsultantės ir lektorės, šioms dviem kartoms priklausantys mokiniai jau nebenori ugdytis tik tradiciniais metodais – jiems patinka atlikti užduotis remiantis internete rasta informacija, mokytis skaitmeninėse platformose, naudoti mokomąsias programėles, žaidimus.

„O tai reiškia, kad jiems patinka ne tik interaktyvus mokymasis, bet ir labiau individualizuotas mokymas, prisitaikantis prie jų tempo, stiliaus ar asmeninių poreikių“, – dėmesį atkreipė G.Valaitienė.

Tiesa, personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ atstovė spaudai A.Meškinytė pastebėjo dar vieną dalyką – nors statistiškai Z karta socialiniais tinklais naudojasi daugiausiai, apie juos ji atsiliepia prasčiausiai, ir pabrėžia neigiamą jų įtaką psichinei sveikatai.

„Taip pat Z karta dalijasi mažiau turinio socialiniuose tinkluose, nes nenori palikti skaitmeninio pėdsako, kuris vėliau galėtų užkirsti kelią karjeros galimybėms“, – aiškino specialistė.

Edukologė G.Valaitienė įsitikinusi, kad šiuolaikinė karta yra gerokai liberalesnė ir sąmoningesnė, atviresnė įvairioms socialinėms ir kultūrinėms temoms – pavyzdžiui, lyčių lygybei, lytiškumui, aplinkosaugai, klimato kaitai, tvarumui ar sveikai gyvensenai.

Pasak jos, ankstesnės kartos tokiais bruožais taip stipriai nepasižymėjo – vyravo konservatyvesnis požiūris arba tokių temų apskritai vengta.

„Emplonet“ atstovė A.Meškinytė antrino, jog įtaką Z kartai iš tiesų padarė ir tvarumo, sąmoningumo dėl mus supančios aplinkos judėjimai (pavyzdžiui, aktyvistė Greta Thunberg).

„Savo prioritetus, tokius kaip tvarumas, sąmoningumas, Z karta linkusi įrašyti ir į lūkesčių darbdaviui sąrašą, nors anksčiau šis kriterijus buvo retokas“, – komentavo A.Meškinytė.

Šiandien visuomenėje ir viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie emocinės sveikatos svarbą, o ši tema dar aktualesnė tapo koronaviruso pandemijos kontekste. G.Valaitienė atkreipė dėmesį, kad gera psichologinė savijauta ypač svarbi ir šiuolaikiniam moksleiviui – jaunoji karta, anot specialistės, jau geriau moka atpažinti ir tam tikrus emocinius sunkumus.

„Jie dažniau diskutuoja apie stresą, nerimą ar depresiją, dažniau kreipiasi pagalbos, kai to reikia, atviriau palaiko aplinkinius, kuriems tokios pagalbos ar paramos reikia.

Ši karta žymiai geriau supranta, kad gebėjimas suvokti, įvardyti ir išgyventi savo jausmus, spręsti konfliktus yra būtina sąlyga, norint išlaikyti sveikus santykius ir išsiugdyti gebėjimą susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais.

Pripažinkime, kad ankstesnėse kartose psichologinės sveikatos klausimai dažnai buvo ignoruojami arba stigmatizuojami“, – svarstė edukologė ir lektorė.

A.Meškinytės teigimu, jaunosios darbo rinkos dalyvės – Z kartos – emocinė sveikata darbiniame gyvenime taip pat atsiduria prioritetų viršūnėje, šalia konkurencingo darbo užmokesčio ir galimybės augti. Tą iliustruoja ir pasauliniai tyrimai.

„Su jaunąja karta ateina ir jau kai kurių organizacijų taikoma praktika – emocinės sveikatos laisvadieniai. Tai yra daug raštingesnė emocinės sveikatos klausimais karta ir dažnu atveju šios kartos atstovai bent iš teorinės pusės žino, kaip rūpintis savo psichika, kokias praktikas taikyti.

Dėl to pastebima, kad jaunesni darbuotojai dažniau nei kiti pietų pertraukas renkasi praleisti atsiribodami nuo darbo veiklų ir erdvės – pavyzdžiui, eina pasivaikščioti, pasportuoti, papietauti su draugu, o ne kolega“, – pavyzdžius vardijo „Emplonet“ specialistė.

Visgi, pasak A.Meškinytės, girdima ir nuogąstavimų, esą su tokiu požiūriu ateina ir mažesnis įsitraukimas į darbo veiklas. Kai kuriais atvejais tai yra tiesa – pašnekovės teigimu, reikėtų nenustebti, jeigu jaunasis darbuotojas kompiuterį užvers lygiai 17 valandą ir dėl papildomo darbo laiko nenorės veltis į diskusijas.

„Tačiau JAV atliktas „Qualtrics“ darbuotojų įsitraukimo tyrimas parodė, kad Z karta šiuo metu yra labiausiai įsitraukusi į darbo veiklą (74 proc.) ir kartu su Y karta (72 proc.) yra linkusi darbe atlikti daugiau užduočių, nei reikalaujama darbe.

Tiesa, nors ir labiausiai įsitraukusi, jaunoji karta pasižymi pakitusiomis lojalumo nuostatomis – tik 40 proc. apklaustųjų organizacijoje ketina likti ilgiau nei trejus metus“, – skaičius pateikė A.Meškinytė.

Gana stipriai keičiasi ir šiuolaikinių jaunuolių požiūris į karjerą ir profesinį gyvenimą. Pasak G.Valaitienės, prasmės pojūtis moksleiviui dabar yra vienas iš svarbiausių veiksnių, renkantis asmeninį karjeros kelią.

„Jauni žmonės dažnai siekia dirbti tai, kas atitinka jų vertybes, kur jie jaučiasi naudingi, kur gali padėti kitiems ar prisidėti prie tam tikrų socialinių problemų sprendimų. Natūralu, kad technologinė karta renkasi ir technologines profesijas, susijusias su skaitmeninėmis technologijomis, programavimu, duomenų analize, socialiniais tinklais ir pan.

Ši karta pakankamai ambicinga, nori aiškiai matyti būsimas profesines galimybes, profesinį augimą, ilgalaikes profesines perspektyvas, patikimą pajamų šaltinį“, – įsitikinusi karjeros konsultantė ir lektorė.

Tad šiandien, edukologės teigimu, jaunam žmogui svarbūs ne tik finansiniai aspektai, kurie buvo labiau būdingi ankstesnėms kartoms, bet ir asmeninių vertybių, tikslų suvokimas, norimas gyvenimo būdas.

„Ši karta labai vertina ir asmeninę laisvę, todėl asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas jiems yra ypatingai svarbus. Todėl labai dažnai jauni žmonės siekia profesijų, kurios suteikia galimybę patiems planuotis savo darbo/poilsio laiką, dirbti pagal lankstų darbo grafiką ar nuotoliu“, – pastebėjo G.Valaitienė.

Pasak A.Meškinytės, nėra ir taip, kad visiems jaunuoliams nerūpi aukštos pareigos arba rūpi mažiau nei kitoms kartoms. Taip pat Z karta dar yra per jauna, kad, pavyzdžiui, vadovautų įmonei ir aukšti postai jai dar nėra tokie aktualūs, kaip kitoms, daugiau patirties turinčioms kartoms.

Visgi darbo rinkoje esą jau pastebima, kad jaunosios kartos požiūris į aukštas pareigas, skambų jų pavadinimą, statusą skiriasi – karjeros ji dažniau sieks dėl kitų priežasčių, o ne statuso savaime.

„Dėl ko taip nutiko, prielaidų daroma įvairių – vieni specialistai teigia, kad stebėjusi darbščiausia laikomą, o kartu ir labiausiai emociškai išsekusią Y kartą, Z karta nebematė didelės prasmės savo gyvenimą paskirti tik karjerai.

Kiti – kad susilpnėjusi ekonomika nebežada ir tokios finansinės grąžos, kurią savo laiku gaudavo Y karta, o tai menkai motyvuoja visas jėgas sutelkti į darbą.

Turbūt dažniausiai spėliojama, kad prie šio požiūrio prisideda sustiprėjusi psichologinio sąmoningumo kultūra ir atviresnės diskusijos apie mūsų emocinę gerovę – kopti karjeros laiptais nėra paprasta, dažnai tai reikalauja ir papildomų psichologinių resursų, kurių jaunas žmogus paprasčiausiai nebenori skirti.

Na, arba supranta, kad su skambiu pareigų pavadinimu ateina ir didelės atsakomybės, galimas perdegimas darbe ir pan. Matyt, atsakymas slypi visų šių aspektų visumoje“, – svarstė „Emplonet“ atstovė A.Meškinytė.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje karjeros konsultante taip pat dirbanti G.Valaitienė išskyrė ir pačių pedagogų įtaką, kuriant ryšį su šių laikų moksleiviais. Anot edukologės ir karjeros specialistės, su technologine karta šiandien verta kalbėtis būtent technologine kalba.

„Tai yra vaizdo karta, jiems patinka ne tik stebėti vaizdo turinį, bet ir patiems jį kurti. Žinoma, technologijas reikia naudoti labai apgalvotai, išlaikant realaus ir skaitmeninio pasaulio pusiausvyrą, prisimenant, kad mokymosi procesas turi būti sveikas, efektyvus ir prasmingas.

Beje, ši karta nėra fiziškai aktyviausia karta“, – pažymėjo G.Valaitienė.

Jos teigimu, šiuolaikiniai mokiniai tikisi ir asmeniškai naudingos mokymosi patirties, todėl labai svarbiu tampa personalizuotas mokymas.

„Šiems mokiniams labai svarbi ir saugi bei palaikanti mokymosi aplinka. Jiems svarbu jaustis vertinamais ir suprantamais.

Ir žinoma – kaip niekad šiai kartai svarbus prasmės pojūtis: ko ir kodėl mokausi? Dabartiniai mokiniai nemato tikslo mokytis naujų dalykų mintinai, nes per kelias sekundes visą reikiamą informaciją jie gali susirasti internete.

Ir dar. Ši karta, mano požiūriu, yra pati nekantriausia. Jie labai nori rezultatą gauti greitai – „čia ir dabar“. Neretai vienu metu prisiimama daugybė įsipareigojimų, tačiau tai dažnai lemia perdegimą ar prastesnį tų veiklų atlikimą“, – aiškino pašnekovė.

Taip pat, tęsė G.Valaitienė, buvimas vyresniu pagal amžių šiai kartai jau nebėra autoritetas – nurodymai „iš aukščiau“ jai nepriimtini.

„Todėl labai svarbu su šiais jaunuoliais tartis ir kalbėtis, stengtis suprasti kas jiems įdomu, padėti jiems atskleisti prigimtinius gebėjimus. Radus bendrą kalbą, tie jauni žmonės pasirodys labai atviri, aktyvūs ir draugiški“, – tvirtino karjeros konsultantė.

O štai kalbėdama apie darbo rinką A.Meškinytė neabejojo, kad prisitaikyti prie naujos realybės reikės abiem pusėms.

„Jauniausi, ką tik į darbo rinką įžengę specialistai turi keistis dėl to, kad dažnai mokosi pačių darbo principų, atsakomybės, planavimo, darbo komandoje įgūdžių. Tačiau dar labiau taikosi pati darbo rinka – kiekviena ateinanti nauja karta keičia ir kitų kartų darbo įpročius, darbdaviams kelia kitokius lūkesčius nei vyresnės kartos.

Taigi vienaip ar kitaip darbdaviams prie Z kartos reikės prisitaikyti – iki 2025-ųjų Z karta sudarys daugiau nei ketvirtadalį darbo jėgos EBPO šalyse. Vėliau ji bus dominuojanti darbo jėga ir jau turės daugiau įtakos kuriant darbo kultūrą“, – aiškino „Emplonet“ atstovė spaudai.

Nors šiandieniniai jaunuoliai visuomenėje savotiškai diktuoja tam tikras naujas sąlygas, iššūkiai jų taip pat neaplenkia. Kaip pastebėjo G.Valaitienė, moksleiviai vis dar susiduria su dideliu aplinkos spaudimu „susikurti gerą karjerą“, kuri atneštų daug pajamų ir užtikrintų finansinį stabilumą.

Kitas iššūkis – labai didelės profesijų pasirinkimo galimybės, todėl neretai ir jauni žmonės jaučiasi sutrikę, nežinantys, kurį karjeros kelią jiems geriausia pasirinkti.

„Kalbant apie profesinius iššūkius bendresne prasme, vis dinamiškesnis gyvenimo tempas ir technologijų raida nuolat keičia darbo rinką, keldama grėsmę kisti ar išnykti tam tikroms profesijoms, tuo pačiu skatindama auštos kvalifikacijos specialistus nuolat tobulėti ir mokytis naujų dalykų, siekiant išlikti konkurencingais darbo rinkoje.

Dėl ekonomikos ar pramonės pokyčių daugialypis karjeros kelias (kuomet tenka keisti karjeros kryptį kelis kartus) taip pat tampa vis dažnesnis“, – dėstė karjeros konsultantė.

Tačiau, anot G.Valaitienės, jauni žmonės vis dažniau turi galimybę dirbti nuotolinį darbą, kas leidžia gyvenamą vietą rinktis nepriklausomai nuo darbo vietos. Jaunoji karta turi ir neišsenkančius informacijos išteklius, todėl gali lengvai mokytis ir tobulėti savo pasirinktoje srityje, lengviau pradėti savo verslą internete, aktyviau ir lengviau kurti, rašyti, kalbėti.

Kaip teigė „Emplonet“ specialistė A.Meškinytė, Z karta augo ar brendo pandemijos, įtemptos geopolitinės situacijos ir finansinio nesaugumo kontekste.

Manoma, kad tai irgi prisidėjo prie šiandienos jaunimo išsigryinintų vertybių – stabilumo, saugumo darbo formos lankstumo, autonomijos, emocinės sveikatos, pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, socialinės lygybės, tvarumo ir darbo prasmingumo.

„Manoma, kad būtent dėl darbo rinkos jaunuolių įtakos darbo savaitė organizacijose laikui bėgant trumpės, o įmonės daugiau rūpinsis tokiais darbo aspektais, kaip bendras mikroklimatas, santykiai kolektyvo viduje, suvaldyti darbuotojų krūviai.

Taip pat darbdaviai, norėdami pritraukti šios kartos specialistus, turės dažniau siūlyti tokias darbo naudas, kaip nemokamos psichologo-psichoterapeuto konsultacijos, psichologinės sveikatos dienos“, – vardijo A.Meškinytė.

Taip pat gali būti, kad ateityje matysime ir daugiau „ant savęs“ dirbančių ar verslus kuriančių Z kartos atstovų – pasaulinė statistika rodo, kad apie 50 proc. Z kartos jaunuolių nori mesti korporacinius darbus ir pradėti savo verslą.

Visgi „Emplonet“ atstovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad, remiantis vienu JAV atliktu tyrimu, tarp darbdavių Z karta yra užsitarnavusi bene prasčiausią reputaciją, nes su ja esą dirbti yra sudėtingiausia.

Tiesa, anot A.Meškinytės, jaunesnės kartos negarsėdavo gera reputacija ir anksčiau – pavyzdžiui, dar prieš dešimtmetį darbdaviai būtent Y kartą kaltino panašiais dalykais, kaip komunikacijos stoka, menkas įsitraukimas. Taigi, tai gali būti nulemta jaunumo faktoriaus.

Dažnai iš darbdavių taip pat girdima kritika ir dėl jaunosios kartos komunikacijos įgūdžių stokos.

„Tai gali būti tie patys pandemijos padariniai, taip pat kiekvienos kartos komunikacijos formos gali skirtis, o į tai turi atsižvelgti ir darbdaviai.

Pavyzdžiui, Z karta tikrai prasčiau toleruos įžeidžias vadovo pastabas. Taip pat jai yra svarbus dažnas grįžtamasis ryšys – kadangi šios kartos atstovai dažniau jaučia socialinį nerimą, žmogiškųjų išteklių ekspertai vadovus ragina bendrauti su savo darbuotojais dažniau.

Tai gali būti susiskambinimas kartą savaitę, ne tik darbų, bet ir savijautos aptarimas, išklausymas“, – dėstė A.Meškinytė.