Pasak Janos Rudės, „Euromonitor International“ vartotojų tyrimų grupės vadovės, 0–6 m. vaikų skaičius Lietuvoje kasmet nuosekliai mažėja: „Nuo 2000 m. iki 2008 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje kasmet mažėjo vidutiniškai 3–4 proc.. Nuo 2009 m. iki 2016 m. vaikų skaičiaus mažėjimas sustojo, o nuo 2017 m. vėl ėmė mažėti 1–3 proc. kasmet. Nuo 2000 m. iki 2024 m. šios amžiaus grupės vaikų Lietuvoje, prognozuojama, sumažės daugiau kaip 35 proc.“
Remiantis įmonės duomenimis, vaikų skaičius mažės ir ateityje. Nuo 2025 m. iki 2035 m. 0–6 m. vaikų Lietuvoje bus dar 27 proc. mažiau. Tiesa, tikėtina, kad nuo 2032 m. iki 2035 m. vaikų skaičiaus mažėjimas kiek sulėtės ir kasmet apytiksliai sieks -0,5 proc.
„Vaikų skaičiaus mažėjimui įtakos turi kelios priežastys. Visų pirma, gimstamumas Lietuvoje mažėja dėl demografinių pokyčių. Keičiantis gyvenimo būdui, šeimos Lietuvoje vaikų susilaukia vėliau, tai turi įtakos ir šeimos dydžiui, nes vėlyvas gimdymas sąlygoja ir mažesnį vaikų skaičių šeimoje. Be to, dėl infliacijos didėja išlaidos vaikų išlaikymui. Daugiau vaikų reiškia didesnio gyvenamojo ploto poreikį, o įpirkti būstą lietuviams darosi sunkiau. Reproduktyvaus amžiaus moterų emigracija taip pat turi neigiamą poveikį demografinei situacijai Lietuvoje.
Prognozės, kad vaikų skaičius padidės per Covid19 pandemiją, kuomet žmonės daugiau laiko leido namuose, nepasitvirtino. Daugumą jaunų šeimų slėgė nežinomybė dėl pajamų bei galimos Covid19 pasekmės sveikatai, todėl vaikų planavimą šeimos atidėjo“, – teigė J. Rudė.
Tokia pati tendencija pastebima ir kaimyninėse valstybėse. Remiantis prognozėmis, Latvijoje 2014 m. 0–6 m. vaikų bus 126,3 tūkst. arba 5,7 proc. mažiau nei 2013 m., Estijoje – 96,2 tūkst. arba 3,4 proc. mažiau nei 2013 m.
