„Mokytojo padėjėjų skaičiai yra išaugę. Probleminis klausimas, kas už ką atsakingas. (...) Profsąjunga sako, kad galbūt geriau, kad savivalda mokėtų už mokytojo padėjėjus, kuriems nereikia pedagoginės kvalifikacijos, o valstybė mokėtų už tą dalį, kur yra specialieji pedagogai. Ne visoms savivaldybėms tai patinka, čia yra klausimas procese. Bet galbūt tada būtų daugiau aiškumo“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Per keletą metų finansavimas išaugo nuo 70 kelių milijonų iki 164 milijonų šiemet. Tas skirtumas yra dramatiškas ir valstybė deda maksimalias pastangas, kad būtume kuo geriau pasiruošę“, – akcentavo ministrė.
Visgi, už švietimo sistemos vairo stovinti politikė atmeta pastarosiomis dienomis skambančius svarstymus, kad įtraukusis ugdymas startuoja per anksti ir reikėjo palaukti kitų metų rugsėjo. Pasak jos, bendrojo ugdymo įstaigose jau ir dabar yra nemažai specialiųjų poreikių turinčių moksleivių.
„Jeigu nepradedi, tai niekada ir neišjudi. Suprantu, profsąjungos susitikime pati girdėjau, kokius klausimus kelia. Ta nežinomybė, matyt, kol neprasidėjo visa apimtimi įtraukiojo ugdymo diegimas, yra kelianti nerimą. Viliuosi, kad procesas bus pakankamai sklandus“, – dėstė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Jau ir dabar bendrojo ugdymo mokyklose yra labai daug vaikų su įvairiais poreikiais ir mokytojams jau ir dabar nebūtinai yra labai lengva“, – pridūrė ji.
Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
