Tiek patys mokytojai, tiek mokyklų vadovai bei ekspertai vis beda pirštu į tas pačias problemas – specialistų į klases esą neprivilioja prasti atlyginimai, dideli darbo krūviai ir net tam tikras psichologinis spaudimas.
Tačiau, kaip „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ svarstė švietimo bendruomenės atstovai, svarbu nepamiršti, kad mokytojo profesija siejama su pašaukimu, todėl ne viskas remiasi tik į skaičius.
Prie teigiamo mokytojo profesijos įvaizdžio, anot jų, turi prisidėti visa visuomenė, o šiandien neretai iš pedagogų ji reikalauja ir per daug.
Atrėmė kritiką dėl „nebesuvaldomų vaikų“
Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis neseniai leidosi į žygį per pajūrį. Į kelionę jis pasiėmė specialius marškinėlius, ant kurių – darbo skelbimas keliems mokytojams.
Gimnazijos vadovas prisipažino, kad tokia gudrybė suveikė – prieš rugsėjį galvos skausmas dėl pedagogų trūkumo jo vadovaujamoje mokykloje jau mažesnis.
Visgi, pasak L.Janulionio, Fabijoniškių gimnazijai neseniai teko į pensiją išleisti 4 mokytojus, dar 3 tikriausiai dėl geresnių pasiūlytų sąlygų išėjo iš darbo, o keli mokytojai dirbo tokiais dideliais krūviais, kad tiesiog maldavo pastiprinimo.
„Iš viso šiais metais ieškojome 11 mokytojų. Šiuo metu esame radę 7, ir po šito pasirodymo, galiu taip pavadinti, esame truputį ramesni dėl matematikos ir istorijos mokytojų.
Galutiniai susitarimai dar neįvyko, bet pokalbiai jau įvyko, ir atrodo, kad pakankamai pozityvūs. Šiuo metu mums trūksta informatikos ir pradinių klasių mokytojo“, – įvardijo mokyklos vadovas.
L.Janulionis pripažino, kad aplink jį yra labai daug savo darbui pasišventusių ir puikių mokytojų – dalis jų dirba tikrai ne dėl atlyginimo, o dėl to, kad savo darbe mato didelę prasmę.
„Aš taip pat mokykloje dirbu ne dėl atlyginimo, ir tą darau jau nuo 2010 metų – pradėjau kaip istorijos mokytojas ir mokykla man buvo vieta, kurioje aš matau didesnę prasmę.
Padarysiu viską, kad mokytojų netrūktų, kiek tik leidžia mano veiklos sritis, nes aš rūpinuosi viena mokykla. Manau, kad kiekvienas vadovas taip galvoja“, – svarstė Fabijoniškių gimnazijos direktorius.
O štai reaguodamas į kritiką, kad mokykloms sunku rasti mokytojų dėl to, jog vaikai šiandien yra tiesiog nebesuvaldomi, jis pateikė tvirtą atsaką.
„Mokiniai gerbia mokytojus tiek, kiek mokytojai gerbia mokinius – labai paprastas atsakymas. Tai yra abipusės pagarbos klausimas.
Žinoma, yra sunkių socialinių situacijų šeimose, yra tam tikros problemos, kylančios iš šeimos, kai vaikas ateina į klasę ir nežino kaip elgtis, nes tiesiog neturi įgūdžių. Bet tam ir yra mokykla, kad viso to išmokytų ir nustatytų, nubrėžtų tam tikras ribas, kaip reikėtų bendrauti“, – aiškino pedagogas.
Pasak L.Janulionio, mokinys vis tiek yra vaikas ar paauglys, jo dienos yra žymiai greitesnės ir įvykių pas jį yra gerokai daugiau, nei pas suaugusį žmogų, nes emocijos dažniausiai liejasi per kraštus.
„Jei tu to dalyko negali empatiškai atjausti, tai galbūt tikrai tavo vieta nėra mokykloje. Bet jei tas tau nėra svetima, tikrai į mokyklą reikėtų pasižiūrėti ir padėti tai naujai kartai ateiti į visuomenę“, – ragino sostinės Fabijoniškių gimnazijos vadovas.
Kai kur situacija ir gerėja
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas dėstė, kad rimčiausių iššūkių dėl mokytojų stygiaus patiria didieji miestai – ypatingai tos savivaldybės, kuriose auga ir pačių vaikų skaičius, pavyzdžiui, Vilniuje, Vilniaus rajone ir kituose „žieduose“.
Anot viceministro, regionuose mokytojų trūkumo problema nėra tokia dramatiška dėl to, kad ten mažėja ir mokinių skaičiai.
Didžiausia bėda, I.Gaižiūno teigimu, šiandien stebima dėl lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir tiksliųjų mokslų pedagogų, prioritetas teikiamas ir pradinių klasių mokytojams.
Tiesa, šiuo metu yra didelis ir specialiųjų pedagogų poreikis, tačiau šių turėtų užtekti dar bent keliems metams į priekį.
„Šitoje vietoje su specialiaisiais pedagogais situacija tokia, kad ir priėmimas jų yra labai stipriai augantis – dabar jau antrus metus iš eilės apie 200 jų priimame, tai panašu, kad čia situacija bent į priekį yra daug optimistiškesnė nei kitais atvejais“, – komentavo viceministras.
Nors ir nėra taip, kad būtent tik pedagogikos diplomas gali leisti geriems specialistams dirbti mokyklose, pasak I.Gaižiūno, tam tikrą mokytojų darbo kokybę išlaikyti reikia.
„Diplomų mes tikrai negarbiname, bet ir su vaikais negali dirbti bet kas. (...) Šitoje vietoje truputį yra manevro laisvės, tikrai gali pradėti dirbti mokytojas, neturintis pedagogikos diplomo, bet turintis aukštąjį diplomą – pavyzdžiui, baigęs fiziką, bet dar nebaigęs pedagogikos (...)
Aišku, nesame mes visiškai laisvi sakyti, kad imkite bet ką ir iš bet kur, nes yra ir tam tikras europinis mokytojų reguliavimas“, – pastebėjo ŠMSM atstovas.
Viceministras pripažino, kad stipri yra ir mokytojų perdegimo problema – anot jo, mokytojo darbas emociškai yra vienas iš daugiausiai iššūkių keliančių darbų.
„Tikrai čia yra problema, kurią ir dabar jau turime galvoti, kaip spręsti, ir ateityje turėsime galvoti, kaip spręsti“, – pabrėžė I.Gaižiūnas, pridurdamas, jog itin daug svertų dėl mikroklimato mokykloje kūrimo turi ir patys ugdymo įstaigų vadovai.
Pasak I.Gaižiūno, tikrai norėtųsi vienam mokytojui skirti dviejų bankininkų algos dydžio atlyginimą, bet tenka suprasti, kad valstybės biudžetas nėra guminis. Visgi jis priminė, kad per šią kadenciją mokytojų atlyginimai augo ne kartą.
„Ir šiemet augs virš 20 procentų, tai tikrai tas augimas yra. Galbūt anksčiau, prieš kokius 8 metus, buvo laikas, kai kasmet jis neaugdavo, tai tų problemų buvo susikaupę“, – aiškino ŠMSM viceministras.
Įvardijo, kiek galėtų sumokėti
Fabijoniškių gimnazijos direktorius savo ruožtu paragino ateiti dirbti į mokyklą ir tuos, kurie galbūt šią mintį rezgė anksčiau, bet vis rasdavo priežasčių tokio darbo nedirbti.
„Pasinaudodamas proga aš labai norėčiau pasakyti tiems žmonėms, kurie turi pamirštą momentą, gal yra baigę pedagogikos studijas ir galvoja, kad gal reikia kada nors padirbėti, išbandyti save, bet visą laiką pasirinkdavo didesnį atlyginimą, aš norėčiau kreiptis į tuos žmones – galbūt šiandien tavęs reikia? Reikia mokyklai, reikia Lietuvai, reikia mūsų mokiniams“, – pabrėžė L.Janulionis.
Paklaustas, kokį atlyginimą galėtų pasiūlyti į mokyklą ką tik atėjusiam pedagogui, jis skaičiavo, kad už etatą mokytojas galėtų gauti apie 1100–1200 eurų „į rankas“.
„Jei 1,5 etato, galima pasiekti ir 1,7 tūkst. eurų. Pas mus mokykloje šiuo metu yra apie 40 mokytojų, kurie uždirba daugiau nei 1800 eurų ir dar laukia padidėjimo nuo rugsėjo, bet jie ir dirba 1,4–1.5 etato. Tai didžiulis krūvis“, – pabrėžė L.Janulionis.
Tuo metu biologijos mokytojas Paulius Sungaila atkreipė dėmesį, kad pasaulyje šiandien matome globalią šios profesijos krizę – pasak jo, niekas geriau negalėtų reprezentuoti pedagogų trūkumo problemos, kaip duomenys, kad mokytojų trūksta visur.
„Svarbu paminėti, kad neeskaluokime tos mokytojų trūkumo problemos kaip nacionalinės krizės – tai yra globalinė krizė ir didžioji dalis pasaulio valstybių su ja susiduria. Manau, tai daug pasako apie pačios profesijos daugiasluoksniškumą ir sudėtingumą“, – kalbėjo P.Sungaila.
Kur slypi šios krizės priežastys? Pasak mokytojo, jos nieko nenustebintų – tai didžiulis darbo krūvis ir nepatrauklios algos.
„Sakykime, labai paprasta situacija: tu turi tokio paties lygio išsilavinimą ir dabar turi pasirinkimą – ar dirbti šiek tiek lengvesnį darbą, už kurį gali gauti didesnį atlygį, ar rinktis mokytojo profesiją, kuri ir pobūdžio prasme yra sudėtingesnė, ir algos prasme nėra tokia patraukli“, – palygino P.Sungaila.
Biologijos mokytojo manymu, jaunas žmogus, šiandien galvojantis apie mokytojo kelią, gali lengvai pasimesti – mat švietimo ministerija destruktyviai bando padailinti pedagogo profesiją, o žiniasklaida rodo vien problemas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas pastebėjo, kad mokytojams šiais laikais keliami ir kur kas didesni lūkesčiai nei anksčiau.
Anot jo, mokytojas jau nebėra tik žinių perdavėjas, dėstantis vieną ar kitą discipliną, bet jau yra ir savotiškas psichologas, socialinio ir emocinio ugdymo atstovas kiekvienam vaikui su skirtingais jo poreikiais.
„Natūralu, kad toks didėjantis lūkestis, vis kraunamas ant mokytojo, jog jis turi tarsi padaryti daugiau, slegia. Matematikos mokytojas turi išmokyti ne tik matematikos, bet ir finansinio raštingumo, sveikatingumo.
Ir jeigu mes padarome tyrimą, kuris rodo, kad jaunoji karta finansinio raštingumo prasme yra nelabai aukštai, aišku, kalti mokytojai. Uždėkime dar papildomai integruotą programą“, – svarstė M.Nefas.
Pasak pašnekovo, toks lūkestis rodo, kad imama labiau pasitikėti mokytoju, tačiau reikia suprasti, kad mokytojo ir mokyklos galimybės išspręsti visas globalias pasaulio problemas nėra begalinės.
