Kai kuriuose miestuose iki šiol trūksta kelių dešimčių, didmiesčiuose – net ir iki kelių šimtų įvairių dalykų pedagogų.
Nors kuo greičiau darbuotojų surasti norintys mokyklų vadovai imasi visų įmanomų priemonių, kad vaikai neliktų be pamokų, pasiseka ne visiems. Kai kurių mokyklų direktoriai jau ėmėsi ir netradicinių priemonių – skelbimus perkelia net ant savo drabužių.
Trūksta pagrindinių disciplinų mokytojų
Kaip rodo neseniai paskelbti Užimtumo tarnybos duomenys, darbo skelbimų portale šiuo metu yra 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams.
„Prieš kelias savaites jų paklausa visu šimtu buvo mažesnė. Rugpjūčio pradžioje prieš metus darbo pasiūlymų buvo pusšimčiu mažiau – 486“, – skelbė tarnyba.
Kokių mokytojų iki rugsėjo trūksta labiausiai? Ieškomiausi, pasak Užimtumo tarnybos, dabar yra pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai – trūksta 202 specialistų.
Taip pat ieškomi 83 ikimokyklinio ugdymo, 53 pradinio ugdymo mokytojai, 79 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokytojai. Tiesa, Užimtumo tarnyba pastebi ir vieną keistą tendenciją.
„Svarbiausių mokomųjų dalykų mokytojų poreikis, kaip ir ankstesniais metais, mokyklose nemažėja.
Pedagogų rinkoje stebime ryškų profesinį ir teritorinį neatitikimą: darbo pasiūloje – perteklius muzikos, sporto atstovų, o paklausoje dominuoja tiksliųjų ir kalbų mokslų specialistai.
Pagrindinių disciplinų pedagogų ypač trūksta sostinės ir uostamiesčio mokykloms“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Savivaldybių situacija nevienalytė
Rugpjūčio 12-osios duomenimis, privačiose ir valstybinėse Vilniaus švietimo įstaigose ieškoma 294 pedagoginių darbuotojų ir pagalbos mokiniui specialistų.
Pirmąją rugsėjo savaitę, pasak sostinės savivaldybės atstovų, vėl bus apklausiami mokyklų vadovai, kad paaiškėtų realus specialistų trūkumas mokslo metų pradžioje.
Pagal šiuo metu paskelbtus darbo skelbimus, iš viso ieškoma 83 pagalbos mokiniui specialistų. Iš jų – 28 logopedų, 21 specialiojo pedagogo, 16 mokytojo padėjėjų, 12 socialinių pedagogų, 6 psichologų.
Iš viso Vilniuje ieškoma 211 įvairių dalykų mokytojų – 28 matematikos, 26 lietuvių kalbos, 25 pradinio ugdymo, 21 anglų kalbos, 15 informacinių technologijų, 12 muzikos, 8 technologijų, 8 ispanų kalbos, 7 fizikos, 7 prancūzų kalbos, 6 vokiečių kalbos, 6 geografijos, 5 istorijos, 5 fizinio ugdymo ir 5 biologijos.
„Kitų dalykų mokytojų laisvų pareigybių skaičius Vilniuje yra mažesnis (iki 5 laisvų pareigybių visose Vilniaus švietimo įstaigose) – tai yra įprasta kasmetinei mokytojų kaitai“, – nurodė savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė nurodė, kad rugsėjo 1-ąją Kauno švietimo įstaigose trūks kelių dešimčių mokytojų dalykininkų.
„Daugiausiai trūksta pradinių klasių mokytojų (5), anglų kalbos (4), matematikos (5), lietuvių kalbos (5), IKT (4–5), fizikos (2), vokiečių kalbos (3) mokytojų. Išskirti konkrečių mokyklų negalime, nes visose mokytojų trūkumas panašus.
Iš naujo duomenys bus vertinami rugsėjo 1-ąją, taip pat rugsėjo viduryje“, – informavo O.Gucevičienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Kristina Sipavičienė savo ruožtu komentavo, kad remiantis rugpjūčio 12 dienos duomenimis, mokytojų ieško 20 uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir 23 bendrojo ugdymo mokyklos.
„Kaip ir kasmet, pedagogų poreikis mokslo metų pabaigoje dažniausiai išauga dėl pedagogų darbo vietų keitimo kitose miesto švietimo įstaigose bei planuojančių nebedirbti pensinio amžiaus pedagogų.
Vasaros laikotarpiu mokyklų administracijos intensyviai spendžia pedagogų personalo klausimus ir įprastai iki naujų mokslo metų mokyklos suformuoja ugdymo procesui reikiamą pedagoginį personalą“, – teigė K.Sipavičienė.
Visgi, specialistės teigimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dabar trūksta 15 mokytojų, taip pat mažiausiai 1 meninio ugdymo mokytojo ir 1 logopedo.
Bendrojo ugdymo mokyklose trūksta 22 pedagogų dalykininkų, mokyklos priimtų po vieną pradinio ugdymo pedagogą, logopedą (0.25 etato), reikėtų ir 2 socialinių pedagogų (1 etato ir 0.25 etato).
Savivaldybės duomenimis, 2023 metais Klaipėdoje labiausiai trūko specialiųjų pedagogų, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų. Šį rudenį taip pat labiausiai stinga būtent matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros pedagogų.
„Lyginant su 2023 metais pastebėta, kad šiemet su pedagogų trūkumo problema susiduriama mažiau, pedagogų poreikis darbui visu etatu daugeliu atvejų yra tenkinamas, o šiuo metu dažniau pedagogų ieškoma ne pilnam darbo krūviui.
Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vienai pareigybei tenkančios etatų dalys – nuo 0,5 iki 1 etato, o bendrojo ugdymo mokyklos pedagogus kviečia įsidarbinti nuo 0,22 iki 1,5 etato krūviui“, – dėstė K.Sipavičienė.
Klaipėdos miesto savivaldybė taiko ir savo skatinimo priemones, kad mokytojų į ugdymo įstaigas pritrauktų daugiau. Tai – ir pedagogų persikvalifikavimo finansavimas, kelionės į darbą ir iš darbo išlaidų kompensavimas.
Kaip portalui lrytas.lt teigė ir Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Živilė Nakčiūnienė, šiuo metu mieste vyksta mokytojų atrankos. Anot jos, laisvas vietas paskelbusios švietimo įstaigos priimtų po 1–2 specialistus.
„Jei į kai kurias pozicijas nepavyks rasti naujų mokytojų, didesnis darbo krūvis bus siūlomas įstaigose dirbantiems mokytojams, ieškomi kiti sprendimai“, – tvirtino Ž.Nakčiūnienė.
Šiaulių mokykloms šiandien trūksta 8 ikimokyklinio ugdymo mokytojų, 6 mokytojo padėjėjų, 5 neformaliojo vaikų švietimo mokytojų, 3 matematikos mokytojų, 3 specialiųjų pedagogų, 2 pradinių klasių mokytojų, 1 logopedo, 1 chemijos, rusų kalbos ir vokiečių kalbos mokytojo.
Ką daro ministerija?
Paprašytas pakomentuoti šiandieninę situaciją dėl mokytojų stygiaus, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme tvirtino, kad būtent rugpjūtis yra pats intensyviausias mokytojų paieškų metas.
Pasak viceministro, pernai tuo pačiu metu situacija buvo labai panaši – mokyklos ieškojo panašaus skaičiaus mokytojų, kaip ir šiemet.
„Darbo ieško ir patys pedagogai. Padidėjusio mokytojų poreikio problema yra aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Lietuva yra priėmusi svarbius sprendimus dėl naujų mokytojų pritraukimo: stipendijos prioritetinėse studijų programose, atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti, nuosekliai didinamas darbo užmokestis“, – teigė I.Gaižiūnas.
Viceministro teigimu, per pastaruosius kelerius metus žymiai padaugėjo ir pedagogikos studijas besirenkančių studentų.
„Pavyzdžiui, 2019 m. įstojusiųjų į pedagogikos bakalaurą buvo kiek daugiau nei pusė tūkstančio, pernai ir šiemet studijuoti ugdymo mokslus pakviesta po 1,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro studijas.
Šių metų priėmimo skaičius nėra galutinis – dalis studentų prasidėjus mokslo metams dar rinksis pedagogikos gretutines studijas, taip pat toliau vyksta priėmimas į pedagogikos krypties profesines studijas, kurias renkasi jau konkretaus mokykloje dėstomo dalyko bakalauro diplomą (pvz., fizikos, chemijos) turintys absolventai. (...)
Įstojus į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos specializacijų bakalauro studijas ir gretutines studijas galima kas mėnesį gauti 357,5 eurų dydžio stipendijas“, – dėstė I.Gaižiūnas.
Pažymima, jog prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentai kas mėnesį gali gauti 605 eurų stipendijas.
Ši parama skiriama tiems, kurie sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 m. per 5 m. laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
„Stengiamasi gerinti ir jau dirbančių mokytojų darbo sąlygas. Auga atlyginimai – jų stabilus augimas įtvirtintas Nacionaliniame susitarime dėl švietimo.
Numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet atlyginimas didėja du kartus: 10 proc. nuo sausio ir 15,5 proc. nuo rugsėjo“, – aiškino I.Gaižiūnas.
Išradingi direktorių kvietimai
Sukti galvą dėl mokytojų pritraukimo į savo ugdymo įstaigas priversti ir patys mokyklų vadovai. Tiesa, kai kurie iš jų pedagogų paieškoms jau pasitelkė ir labai išradingus metodus.
Pavyzdžiui, Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė pasidabino marškinėliais, ant kurių matomas tekstas: „Vilniaus Žvėryno gimnazija ieško matematikos mokytojo“.
„Vaikštai vaikštai, o gal parduotuvėje šalia bus koks dvejojantis žmogus, pagalvos, o gal pabandyti, gal sugrįžti į mokyklą?
Kartais tokie linksmi dalykai padeda geriau nei oficialūs, standartiniai skelbimai“, – pasakodama apie savo idėją portalui lrytas.lt sakė Ž.Vaškevičienė.
Žvėryno gimnazijai, palyginus, dar pasisekė – mokykla šiuo metu ieško tik vieno matematikos mokytojo.
„Bet kitur, kiek matau, situacija tikrai yra labai prasta“, – kalbėjo Ž.Vaškevičienė.
Žvėryno gimnazijos vadovės pavyzdžiu netrukus pasekė ir sostinės Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis. Tiesa, ant jo marškinėlių teksto jau daugiau, nes mokykla vis dar ieško ne vieno pedagogo.
Nurodoma, kad Fabijoniškių gimnazija į darbą priimtų matematikos, pradinių klasių, istorijos ir informacinių technologijų (IT) mokytojų.
L.Janulionis portalui lrytas.lt teigė, kad jo poelgis pasigaminti specialius marškinėlius ir į socialinius tinklus įsikelti nuotrauką juos dėvint iš tiesų atkreipė žmonių dėmesį.
„Gyvai sutikti žmonės atkreipdavo dėmesį, atsakydavo šypsena ar „sumušdami penkis“. Bet man to dėmesio visiškai užteko, nes neturėjau lūkesčio, kad čia ir dabar kažkas ims ir siūlysis dirbti.
Marškinėliai padėjo pačiam savęs nekaltinti ir negalvoti, kad va, aš čia atostogauju, o mokytojų kolektyvo dar nesu suformavęs, nes panašia nuotaika leidžiu jau antrą vasarą.
Pamatęs kolegės iš kitos gimnazijos įrašą pagalvojau – kodėl ir man nepasiuntus tokios žinutės mokytojų bendruomenei, juolab, kad buvome suplanavę pėsčiomis įveikti Lietuvos pajūrį, o ten tikrai yra atostogaujančių ir jėgas naujiems mokslo metams kaupiančių mokytojų“, – komentavo Fabijoniškių gimnazijos vadovas.
Ką siūlo?
Panagrinėjus darbo skelbimus Užimtumo tarnybos interneto svetainėje galima pastebėti, kad skirtingi yra ir siūlomi pedagogų darbo užmokesčiai. Pavyzdžiui, viena iš Klaipėdos gimnazijų mokytojo padėjėjui siūlo 925 eurus neatskaičius mokesčių.
Viena Kauno progimnazija vokiečių kalbos mokytojui per mėnesį siūlo 1069 eurus prieš mokesčius. Tauragėje esanti gimnazija pradinio ugdymo pedagogui mokėtų 1782 eurus.
Šiauliuose esantis lopšelis-darželis ikimokyklinio ugdymo pedagogui siūlo 1960 eurų prieš mokesčius siekiantį darbo užmokestį, tuo metu Vilniaus lopšelis-darželis logopedui pasiūlytų 1659 eurų atlyginimą prieš mokesčius.
Dar viena mokykla Šiauliuose ikimokyklinio ugdymo pedagogui siūlytų 2194 eurų siekiantį atlyginimą.
Radviliškyje esanti pagrindinė mokykla lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui siūlo 1960 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių.
Viena iš Vilniaus gimnazijų matematikos mokytojui mokėtų 1659 eurus prieš mokesčius, tiek pat – ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojui.
Fizikos mokytojui viena iš Vilniaus mokyklų per mėnesį siūlo 1176 eurus prieš mokesčius.
