Auga empatija
Panevėžio pradinės mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė pabrėžia, kad įtrauki mokykla yra apie įvairius įvairių mokinių poreikius.
„Taip, drįsčiau sakyti, kad esame atvira mokykla, nes pas mus „telpa“ ir gerai jaučiasi ne tik įvairių mokymosi sunkumų patiriantys vaikai, tačiau ir turintys negalių, patyrę psichologinių traumų. Bendro administracijos, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų darbo dėka mes atkreipiame dėmesį į visus vaikus ir stengiamės įvairiais būdais pritaikyti jiems tiek aplinką, tiek ugdymą taip, kad kiekvienas galėtų gerai jaustis ir patirti mokymosi sėkmę. Įsivertinimo duomenimis, daugiau nei 85 proc. mokinių mokykloje jaučiasi labai gerai. Auga jų empatijos lygis. Bendruomenėje diegiame nuostatą: tai ne problema ar sutrikimas, tai vaikas, žmogus, – džiaugiasi ugdymo įstaigos vadovė.
Tvirta bendruomenė
„Esame vienintelė pradinė mokykla mieste, nedidelė, turime saugią savo teritoriją. Šios sąlygos atkreipė tėvų, auginančių ypatingus vaikus, dėmesį ir mes kasmet vis priimdavome po keletą tokių vaikų mokytis – dauguma čia puikiai pritapo. Taip viskas ir prasidėjo. Matydami, girdėdami, kad mūsų mokytojams ir mokiniams reikia pagalbos klasėje ieškojome mokytojų padėjėjų, pastebėjome, kad reikalingas psichologas, kad reikia pritaikyti ir mokyklos aplinką, ėmėmės kurti nusiraminimo, įvairių eiklų erdves ir t.t. „, – pasakoja pašnekovė.
Ji sako esanti labai dėkinga visai mokyklos bendruomenei už bendrą, sutelktą darbą, idėjas.
„Matydami mūsų pastangas įsitraukia ir tėvai – padeda idėjomis, fizine pagalba pamokų, renginių, išvykų metu, taip pat – net daiktais“, – dėkoja K. Žaltauskienė.
Erdves išnaudoja kūrybiškai
Šiuo metu Panevėžio pradinėje mokykloje yra daug įvairių erdvių, kurios pritaikytos ugdymui ir laisvalaikiui. Mokykla nėra didelė, todėl bendruomenė, kaip direktorė juokauja, išnaudoja kiekvieną centimetrą.
„Be visiems įprastų sensorinių kambarių, „Lego“ kampelių, skaityklų, turime ir išskirtinių erdvių – pavyzdžiui, emocinės iškrovos erdvę, nes ne visiems patyrus emocinę perkrovą ar tiesiog supykus pavyksta nurimti, kitiems reikia emocijas „išveikti“. Taip pat yra įrengta skaitlioteka – palapinė, kurioje gali ramiai leisti laiką, skaityti, sąlyginai atsiskyrus nuo kitų. Koridoriuje stovi mokymosi nameliai. Labai pasiteisino širmos klasėse, garso izoliacinės ausinės, balansinės pagalvėlės, suolo širmos. Šiomis priemonėmis gali naudotis kiekvienas mokinys pagal poreikį“, – dalijasi kasdienybe K. Žaltauskienė.
Pasinaudoja visomis galimybėmis
Tam, kad ugdymosi procesas būtų tinkamas visiems, mokykla pasitelkia tiek specialiuosius pedagogus, tiek mokytojų padėjėjus.
Mokykloje dirba pagalbos specialistų komanda: socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, psichologas.
„Dėl visų vaikų gerovės mums labai svarbus socialinis-emocinis ugdymas, todėl pagalbos specialistai yra parengę geros savijautos programą „Laikas jausti“, kurią įgyvendina bendradarbiaudami su klasės mokytojomis. Viena iš kertinių šios programos dalių – ankstyvoji savanorystė ir projektas „Didysis mažasis draugas“, tai yra ketvirtokų draugystė su pirmokais, padedant jiems adaptuotis mokykloje“, – stebina idėjomis Panevėžio pradinės vadovė.
Ji pripažįsta, kad pusę etato dirbantis psichologas ne visada spėja atliepti reikiamą psichologinės pagalbos poreikį.
„Jos reikia tiek vaikams, tiek tėvams, tiek ir mokytojams. Svarbu nepamiršti mokytojų, nes jie dažnai balansuoja ties perdegimo riba!“, – pripažįsta vadovė.
Socialinės pedagoginės pagalbos poreikis taip pat didžiulis. Adaptacijos, vaikų nesutarimai, elgesio problemos, pageidaujamo elgesio skatinimas – pagrindiniai socialinio pedagogo veiklos aspektai.
Logopedas, specialusis pedagogas teikia mokymosi pagalbą, tačiau G. Žaltauskienė akcentuoja, kad dabar kone pusei pirmokų vis dar reikalinga logopedo pagalba.
„Mes seniai mokytojo padėjėją suprantame ne tik kaip konkretaus mokinio asistentą (panešti, atversti, išimti, paduoti), o kaip mokytojo ir klasės asistentą, kuris glaudžiai bendradarbiauja su mokytoju“, – sako mokyklos vadovė.
Kadangi mokykla dalyvauja Atvirųjų klasių projekte, joje yra 2 pareigybės, finansuojamos projekto lėšomis (3 žmonės), taip pat – 5 pareigybės, finansuojamos savivaldybės.
„Siekiant užtikrinti pagalbą mokiniams, kuriems ji skirta, ir sykiu visiems kitiems vaikams bei mokytojoms, reikia milžiniškų pastangų ir vadybinių sprendimų.
Neslėpsiu, ne visi įsidarbinę pritampa. Čia reikia greitos reakcijos, domėjimosi pedagogika, psichologija, suprasti įvairius mokinių poreikius“, – atvirai pasakoja ugdymo įstaigos vadovė.
Ji itin džiaugiasi vykstančiu Atvirųjų klasių projektu, kurio metu atvirose klasėse kartu besimokančių įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas organizuojamas skirtingais būdais: „Stebime didelius mokinių pažangumo, pasiekimų, motyvacijos ir geros savijautos pokyčius atvirose klasėse. Antrojo mokytojo pagalba yra didžiulės vertės. Būtent antrasis mokytojas ar mokytojo asistentas ir galėtų būti viena iš sėkmingos įtraukties prielaidų.“
Daugiau informacijos www.itrauktis.lt
