Pasakė, kuo skiriasi ir kaip padeda specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas ir kiti švietimo pagalbos ekspertai

„Nors mokytojo padėjėjo pavadinime ir nurodomi mokytojai, visgi pagrindinės šių specialistų funkcijos susijusios su pagalba mokiniams“, – pokalbį pradeda Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistė spec. pedagogė Daiva Mikelėnaitė-Laukienė.

Pasak jos, mokytojo padėjėjas padeda mokiniui ar mokinių grupei, turinčiai vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų negalinčių savarankiškai dalyvauti ugdymo procese ir popamokinėje veikloje.

„Specialusis pedagogas – tai savo srities specialistas, kuris atlieka pedagoginį mokinio ar vaiko vertinimą, nustato jo žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir atitikimą ugdymo programoms. Jis įvertina mokinio galimybes įsisavinti mokomąją programą, nustato mokymosi sutrikimus. Taip pat konsultuoja mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, tėvus ar globėjus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ar vaikų ugdymo klausimais ir, žinoma, padeda specialiųjų poreikių mokiniams įsisavinti ugdymo turinį bei lavina jų sutrikusias funkcijas“, – išsamiai atsako spec. pedagogė Daiva.

Svarbu žinoti, kad specialieji pedagogai skirstomi pagal specializaciją, kokią konkrečią pagalbą kiekvienas jų gali suteikti:

Specialieji pedagogai gali dirbti su vaikais ir moksleiviais tiek individualiai, tiek ir grupiniuose užsiėmimuose.

„Sveikintina būtų, jog ugdymo įstaigose dominuotų mokymas bendradarbiaujant. Tai mokymo modelis, kai bendrojo ugdymo mokytojas ir spec. pedagogas klasėje kartu moko skirtingų ugdymosi poreikių mokinius. Tikėtina, jog toks mokymo modelis stiprintų švietimo įtrauktį, nes padėtų mažinti stigmą ir didintų supratimą bei pagarbą specialių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Tai pagerintų kiekvieno mokinio pamokos supratimą ir mažintų mokinių, turinčių minėtų poreikių, žinių fragmentiškumą, atsirandantį tada, kai jie mokomi ne klasėje, kartu su kitais mokiniais, o mokytojai jaustųsi pajėgūs sėkmingai suteikti pagalbą mokiniams“, – įsitikinusi Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistė

Žinoma, jei moksleiviai negali lankyti ugdymo įstaigos, tuomet specialusis pedagogas juos lanko namuose. Tuomet ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

Spec. pedagogė D. Mikelėnaitė-Laukienė pastebi, kad pastebėjus, jog pagalbos reikia jaunesniems, nei mokyklinio amžiaus vaikams, labai svarbi ankstyvoji intervencija, kurioje reikalinga specialiojo pedagogo pagalba.

„Laiku pastebėjus ir suteikus kokybišką specialiąją pedagoginę pagalbą, ugdytiniai lengviau integruosis darželio bendruomenėje, geriau įsitrauks į ugdymo(si) procesą, pagerins ugdymo(si) motyvaciją ir rezultatus. Specialiojo pedagogo vedamų pratybų metu lavinamos sutrikusios funkcijos, taikomi būdai ir metodai, kaip lengviau įsisavinti mokomąją medžiagą, pasiruošti mokyklai“, – teigia tarnybos specialistė.

Tėvams ir pedagogams pastebėjus, kad yra pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių, reikėtų kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą. Joje tarnybos specialistai – psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai – atlieka vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas.

„Kai kuriems vaikams, turintiems raidos ypatumų, reikalinga mokytojo padėjėjo pagalba – tai specialioji pagalba, kurios paskirtis yra didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą ir ugdyti maksimaliai savarankišką žmogų“, – sako D. Mikelėnaitė-Laukienė.

Šios pagalbos reikalingumą mokiniui taip pat įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Mokykla su mokyklos savininko leidimu gali steigti mokytojo padėjėjo etatą, tuomet mokiniui, kuriam nustatyta mokytojo padėjėjo reikmė, gaus specialiąją pagalbą – mokytojo padėjėjo pagalbą. Apibendrinus tai, kad atsirastų mokytojas padėjėjas klasėje, jei jis yra paskirtas tarnybos turi pasirūpinti ugdymo įstaiga.

Mokytojo padėjėjo paslaugos rekomenduojamos, kai:

Mokytojo padėjėjai turi nemažai funkcijų.

„Išskirsiu pagrindines. Mokytojo padėjėjas padeda įsitraukti į ugdomąją veiklą ir pagal galimybes joje dalyvauti. Tai yra paaiškina mokytojo skirtas užduotis ir talkina jas atliekant, taip pat padeda perskaityti ar perskaito tekstus, skirtus mokymuisi. Jis padeda užsirašyti ar užrašo mokymo medžiagą, pagelbsti tinkamai naudotis ugdymui skirta kompensacine technika ir mokymo bei kompensacinėmis priemonėmis“, – smulkiai paaiškina tarnybos specialistė.

Mokytojo padėjėjai vaikams pagelbsti ir už klasės ribų – padeda orientuotis ir judėti aplinkoje ugdymo įstaigoje ar už jos ribų ugdomosios veiklos metu, higienos klausimais ir su maitinimu susijusioje veikloje.

„Mokytojo padėjėjo darbas išties labai svarbus ir reikšmingas – tiek padedant mokiniui, tiek mokytojui viso ugdymo proceso metu.“, – pabrėžia Daiva.

Jei yra poreikis, moksleivis gali gauti tiek spec. pedagogo, tiek ir mokytojo padėjėjo pagalbą.

„Žinoma, jei toks poreikis yra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokytojo padėjėjas nėra pedagoginis darbuotojas. Tad jis gali padėti mokytojui parengti ar pritaikyti mokiniui ugdomąją medžiagą, tačiau tarp jo užduočių nėra paties mokinio ugdymo proceso organizavimo. Daug svarbiau būti greta mokinio ir prireikus suteikti jam pagalbą.

Na, o specialusis pedagogas padeda specialiųjų poreikių mokiniams įsisavinti ugdymo turinį ir lavina jų sutrikusias funkcijas. Pataria mokytojams, kaip pritaikyti spec. poreikių mokiniams mokomąją medžiagą ir mokymo priemones, individualizuoti ir pritaikyti bendrąsias programas“, – paaiškina spec.pedagogė D. Mikelėnaitė-Laukienė.

Tarp pagalbą vaikams ir moksleiviams teikiančių specialistų yra ir logopedai, kurie ugdymo įstaigose dirba su vaikais, turinčiais kalbėjimo ir kalbos sutrikimų.

Tiesa, reikia pabrėžti, kad medicinos ir ugdymo įstaigose dirbančių logopedų darbo specifika skiriasi.

„Medicinos įstaigoje dirbantis logopedas turi būti įgijęs klinikinio logopedo profesinę kvalifikaciją ir atlieka sveikatinimo veiklą. Ugdymo įstaigoje dirbantis logopedas vadovaujasi Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais teisės aktais ir dirba su mokiniais (iki 21 metų), turinčiais kalbėjimo ir kalbos sutrikimų (fonetiniais, fonologiniais sutrikimais (skaitymo, rašymo), kalbos neišsivystymu“, – paaiškina Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Lina Narkevičienė.

Logopedai dirba tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek ir mokyklose.

Dažnai tėvai mano, kad pagalbos reikia tik mažiukams, besimokantiems ištarti „š“ ar „r“, bet pagalbos reikia ir moksleiviams.

„Vaikai ateina su fonetiniais kalbėjimo sutrikimais, t.y. netaisyklingai taria garsus. Kreipiasi mikčiojantys vaikai, vaikai, turintys kalbos neišsivystymą, kai nepakankamai susiformavusi visa kalbos sistema, apimanti garsų tarimą, panašių garsų skyrimą, žodyno, kalbos gramatinės sandaros bei rišliosios kalbos plėtrą.Pagalbos reikia vaikams, turintiems fonologinį sutrikimą (foneminę akustinę/artikuliacinę dislaliją – skaitymo ir/ar rašymo sutrikimą“, – vardija logopedė Lina.

Logopedai pagalbą teikia esant ne tik aukščiau minėtoms problemoms, bet ir vaikams, turintiems specifinę kalbos raidą dėl intelekto, įvairiapusio raidos sutrikimo, klausos, regos sutrikimų, specifinę kalbos raidą dėl sąvokinio mąstymo plėtojimosi spragų ( t.y. dėl žemų intelektinių gebėjimų).

Ar vaikui reikia logopedo paslaugų sprendžia ugdymo įstaigoje dirbantis logopedas, o jei jo nėra – vertina miesto ar rajono pedagoginės psichologinės tarnybos logopedas.

Daugiau informacijos www.itrauktis.lt