Mokyklą baigę jaunuoliai jau spėjo atsiimti brandos atestatus, atšvęsti išleistuves ir užpildyti prašymus studijuoti, tačiau dabar paaiškėjo, kad kai kurių abiturientų planus šiurkšti klaida apskritai gali pakoreguoti – dviejų egzaminų neįveikė 5 mokiniai.
Pasak NŠA atstovų, šios situacijos – individualios, todėl šiandien sunku pasakyti, ar daliai abiturientų bent kol kas durys į studijas užsivėrė.
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad žala dėl šios klaidos padaryta ne tik moksleiviams, bet ir visai švietimo bendruomenei, o situaciją vadina absurdiška.
„Žmogiška klaida“
Kaip jau anksčiau skelbė NŠA, rezultatų skaičiavimų klaida paveikė maždaug 4 tūkstančių abiturientų egzaminų įvertinimus.
Po klaidos keičiasi pagrindinės sesijos užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų), biologijos, fizikos, geografijos ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai.
„Apie 3 tūkst. abiturientų įrašai bus geresni, nei jie buvo gavę atestatuose, ir apie tūkstančiui mokinių, deja, bet šiek tiek bus mažesni. Vyraujantys skaičiai – 1–2 balai mažiau arba daugiau.
Nėra tokios dramos, pasitaiko kartais ir didesnis skaičius nei 2“, – dėstė laikinasis agentūros vadovas Aidas Aldakauskas.
Tačiau 5 abiturientai, kaip paaiškėjo, tam tikrų egzaminų iš viso neišlaikė.
„Gal įtakos neturi, kad kažkas iš jo atims atestatą. Tiesiog bus neišlaikytas egzaminas. Ar teks kam nors iš tų penkių pasakyti, kad „ok, galvojau, kad gavau atestatą, pasirodo, kad mokyklos nebaigiau“, šią akimirką tikrai nepasakysiu“, – teigė A.Aldakauskas.
Pirmą kartą egzaminų balų skaičiavime dalyvavusios įmonės vadovas Ignas Zabielskas tikino prisiimantis atsakomybę dėl padarytos klaidos. Pasak jo, šiuo metu įmonėje vykdomas auditas, siekiant nustatyti, kieno konkrečiai tai galėjo būti klaida.
I.Zabielsko teigimu, brandos egzaminų balų skaičiavimo netikslumus lėmė „žmogiška klaida“.
Pateikė daugiau detalių
Kaip portalui lrytas.lt penktadienio rytą patikslino NŠA, po išaiškėjusios klaidos 3 abiturientai neišlaikė biologijos, 2 – fizikos brandos egzaminų. Visi 5 jaunuoliai mokosi skirtingose šalies mokyklose.
Kol kas nei šie, nei kiti abiturientai į agentūrą nesikreipė.
„Šiuo metu numatoma, jog minimi abiturientai egzaminą galėtų perlaikyti kitais mokslo metais, dėl patikslinimų ir konkrečios situacijos aptarimo jie gali kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą“, – komentavo NŠA atstovai.
Pasak jų, kol kas sunku vertinti, kaip pakitę rezultatai paveiks stojimą į aukštąsias mokyklas. NŠA dar ketvirtadienį tikino, kad šis procesas – nesutrikęs.
„Dėl stojimų į aukštąsias mokyklas būtų sunku vertinti. Abiturientai laikė ir kitus egzaminus, kurie galėjo turėti didesnės įtakos jų stojimams į pasirinktas studijas ir/arba brandos atestato gavimui, kiekviena situacija individuali“, – portalui lrytas.lt perduotame atsakyme teigė NŠA.
Atsiimti atestatų žygiuos dar kartą
LMS viceprezidentas E.Mikulskis pastebėjo, kad iki šiol trūksta aiškios informacijos, ką daryti abiturientams, kuriems po naujų įvertinimų pasisekė prasčiau.
„Žinome, kad 5 žmonėms reikės perlaikyti egzaminus, tačiau laikas pateikti prašymus (studijuoti) yra paprasčiausiai pasibaigęs, tai kaip bus su jų vietomis – jų vietų tikrai niekas neįšaldys, nes tas nebuvo komentuota“, – portalui lrytas.lt sakė Moksleivių sąjungos atstovas.
Pasak E.Mikulskio, kadangi kalbama apie egzamino išlaikymo ribą, gali būti ir taip, kad dalis abiturientų fizikos ar biologijos egzaminą pasirinko kaip papildomą ir „atsarginį variantą“, tačiau gali būti ir taip, kad kitiems tokio egzamino reikėjo, o tiesiog buvo ne pati sėkmingiausia sesija.
„Jeigu jiems reikėjo būtent šių egzaminų, stojant į kažkurią sritį, tai taip – jiems bent šiuo metu durys užsidarė“, – pažymėjo LMS viceprezidentas.
E.Mikulskis priminė ir tai, kad sistema LAMA BPO prašymų teikimą sustabdė jau prieš kelias dienas.
„Dienos metu buvo sumišimo, kas vyksta, ką daryti – natūralu, kad visi, kas išgirdo naujieną, patys puolė tikrintis, nes jie nežinojo, į kurią procentinę dalį patenka.
Tai panikos arba bent tam tikro nerimo buvo pas visus – ypač ribiniams atvejams“, – sakė moksleivių atstovas.
Pasak E.Mikulskio, dabar dalis abiturientų tiesiog turės grįžti į mokyklas ir atsiimti naujus brandos atestatus, nors dar visai neseniai juos atsiėmė išleistuvių šventėse.
„Tik tokia tvarka ir gaunasi. Skaitmeninę atestato versiją pakoreguoti nebus labai sunku, nes jau nuo pernai mokyklos neprivalo turėti nei išleistuvių, nei atestatų įteikimo, nes atsirado skaitmeniniai atestatai. Tai jau labiau tradicijos reikalas.
Juos pakoregavus, ką, tikiuosi, pavyks padaryti jau kitą savaitę, reikės tiesiog ateiti į mokyklą ir atsiimti naują atestatą. Jau įvyko išleistuvės, tai gal kažkas net nebeatsiims ir turės tik skaitmeninę versiją“, – svarstė LMS viceprezidentas.
Žala padaryta visiems
Apskritai, E.Mikulskio teigimu, šią situaciją galima vadinti absurdiška – ypač, kai tai nutinka jau nurimus visam egzaminų šurmuliui.
„Nesvarbu, kad tik 5-iems reikia perlaikyti – reikia vertinti taip, kad tai yra net 5. Tokių atvejų turi būti 0 arba jie turi būti pastebimi iškart. Įmonės vadovas komentavo, kad klaidą pastebėjo patys, bet vėlgi – klaidų pradėjo ieškoti jau pasibaigus visiems terminams.
Tai ar tai būtų 1000, ar 10 žmonių – 4000 yra didelis skaičius. Nors ne visi iš jų stoja į aukštąsias mokyklas, bet tai vis tiek yra labai nemažas abiturientų skaičius“, – tvirtino pašnekovas.
Žala, anot jo, padaryta ne tik patiems moksleiviams, bet ir visam švietimo sektoriui bei pasitikėjimui juo.
„Tiek ir vienuoliktokams, kurie turėjo labai nesklandžią ir chaotišką tarpinių patikrinimų sesiją. Jiems tai irgi papildomas neramumo atnešimas.
Abiturientams tai viskas pasibaigė, jų nuotaikos iš esmės priklausys nuo stojimo rezultatų, kurie paaiškės jau tuoj, bet tiek tėvams, tiek mokytojams, tiek visuomenei kyla klausimų, kaip taip įmanoma, kad pasibaigus galimybei teikti prašymą stoti į aukštąją mokyklą dar pasikeis jūsų rezultatas.
Čia nėra tiesiog koks nors paskaičiavimas – skaičiuojame žmonių rezultatus, ir nuo to priklausys, ar jie, pavyzdžiui, studijuos valstybės finansuojamoje, ar nefinansuojamoje vietoje, ir tai jau yra didžiulis finansų klausimas. Tas vienas balas ypač ribiniais atvejais gali būti be galo svarbus“, – sakė E.Mikulskis.
