Kaip skelbta anksčiau, nuo liepos 1 d. prie Vilniaus kolegijos prisijungė Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija, prie Kauno kolegijos – Alytaus kolegija, o Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija tapo viena aukštąja mokykla – Lietuvos inžinerijos kolegija.
„Įgyvendintas vienas iš prioritetinių Vyriausybės siekių studijų srityje – sustiprintos valstybinės kolegijos. Kolegijų sektorius Lietuvoje atnaujintas pirmą kartą. Tai leis studentams regionuose pasiūlyti daugiau kokybiškesnių studijų programų ir modernesnę infrastruktūrą, plėsti mokslinės veiklos kolegijose galimybes“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo neseniai paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Procesas buvo įvairus. Vykstant pertvarkoms ar reformoms nuomonių būna įvairių. (...) Tai naujas žingsnis mūsų valstybės mokslo istorijoje“, – pridūrė ji.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras pabrėžė, kad šiuo metu minėtose kolegijose besimokantys studentai nuo kitų mokslo metų gaus jau atsinaujinusios aukštosios mokyklos diplomus.
Visgi, stojimo sistemoje LAMA BPO vis dar galima rasti senus kolegijų pavadinimus su informacija, kad jos yra reorganizuojamos. Anot J. Nugaro, rugsėjį įstosiantys pirmakursiai sutartis pasirašys su atnaujintomis aukštosiomis mokyklomis.
Pasak jo, šių metų stojimo rezultatai parodys, ar tokios pertvarkos reikia ir kitose regioninėse kolegijose.
„Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje tas klausimas vis dar yra aktualus. Laukiame stojimo rezultatų, po jų žiūrėsime ar kolegijos yra pajėgios išlikti savarankiškomis“, – akcentavo J. Nugaras.
Kolegijoms po 4 mln. eurų
Viceministras tikino, kad kiekvienai reorganizuojamai kolegijai ministerija skirs papildomus 4 mln. eurų mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros tobulinimui.
Seimui pritarus atnaujinti dar dvi aukštąsias mokyklas, joms taip pat būtų skiriami papildomi 4 mln. eurų.
Iš viso kolegijų reorganizavimui ministerija skirs 20 mln. eurų.
Vilniuje stiprinamos inžinerinės ir meno studijos
Nuo ateinančių mokslo metų Vilniaus kolegijos studijų programų paketas pasipildys integruojamomis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos inžinerijos bei dizaino studijų krypčių programomis.
Anot Vilniaus kolegijos direktorės Žymantės Jankauskienės, aukštoji mokykla dabar tampa didžiausia kolegija Baltijos šalyse.
„Mūsų tikslas – dalintis ilgamete gerąja patirtimi ir užtikrinti aukščiausią studijų kokybę esamiems ir būsimiems kolegijos studentams, visuomenės poreikius atliepiančių taikomųjų mokslo tyrimų ir profesionaliojo meno plėtrą“, – sako Ž. Jankauskienė.
Kaip skelbiama ŠMSM pranešime spaudai, aukštojoje mokykloje planuojama plėtoti mokslo centrus TechSpace, ArtSpace ir stiprinti taikomąją mokslinę veiklą inžinerijos bei meno srityse. Ir toliau bus vykdomos inžinerijos mokslų studijos: statybos, automobilių ir geležinkelio transporto, energetikos ir kt. studijos, plėtojamas technologijų mokslas.
Naujai įrengtose laboratorijose bus atliekami mokslinių tyrimai inžinerijos, taikomojo meno kryptyse. Taip pat planuojama telkti Menų fakultetą, kurti menų akademinį miestelį kaimynystėje su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla.
Kaune kuriasi inžinerinių kompetencijų centras
Kauno technikos kolegijai ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai susijungus į vieną aukštąją mokyklą numatoma ne tik atnaujinti turimą studijų bazę, bet ir laboratorijų infrastruktūrą.
Pasak Kauno technikos kolegijos direktorės Linos Girdauskienės, bus kuriamos naujos Elektronikos ir medžiagų apdirbimo inžinerijos, Išmanių statybos medžiagų ir Išmanių statybos technologijų laboratorijos.
Lietuvos inžinerijos kolegijoje atsiras ir naujų studijų programų: Bepiločiai orlaiviai, Elektronikos informatika, Išmanios sveikatos priežiūros sistemos.
Alytuje jau šiemet galima rinktis naujas studijų programas
Kaip skelbia ŠMSM, Kauno kolegijos Alytaus padalinyje planuojama įgyvendinti Lietuvoje dar neišbandytą bendruomenės kolegijos koncepciją. Jo veikla būtų grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais: vykdomos aukštojo mokslo studijos, veiksiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos.
Kauno kolegijos Alytaus padalinyje jau nuo šių mokslo metų bus galima rinktis Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei Socialinio darbo studijų programas.
Alytuje bus stiprinamos ir naujosios maisto technologijos, kuriamos naujos maisto technologijų laboratorijos. Naujosioms maisto technologijoms reikalingi kokybiški taikomieji moksliniai tyrimai, todėl kolegijoje numatoma stiprinti ir moksliniais tyrimais grįstas studijas. Valstybės investicijos, skirtos jungimui, artimiausiais metais bus sutelktos mokslinių taikomųjų tyrimų centro, vadinamojo Foodtech and Health Innovation Hub, atsiradimui. Centras bus orientuotas į maisto ir sveikos gyvensenos tyrimus ir inovacijų vystymą.
Dalis darbuotojų pasitraukė
Dalis kolegijų darbuotojų prieštarauja jungimuisi. Iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) dar iki galutinio prijungimo pasitraukė 38 darbuotojai. Pasak Vilniaus kolegijos direktorės, tokios reformos daromos siekiant optimizuoti valdymą, mat dauguma atleistų darbuotojų dirbo administracinėje srityje. Po prijungimo profesinę veiklą Vilniaus kolegijoje tęs 165 VTDK darbuotojai.
Tuo metu buvusioje Alytaus kolegijoje atsirado 17 darbuotojų, nesutikusių dirbti Kauno kolegijos padalinyje.
Seimui pritarus, nuo spalio 1 d. atsinaujins dar dvi aukštosios mokyklos – Marijampolės kolegija prisijungs prie Mykolo Romerio universiteto, o Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – prie Vilnius Tech.
Kaip skelbta anksčiau, siekdama gerinti koleginių studijų kokybę, Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai 2029 metams.
Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją.
Taip pat iki nurodyto laikotarpio valstybinėse kolegijose turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
