Laikinai Europos humanitarinio universiteto rektoriaus pareigas einantis dr. V.Šadauskas pasakojo apie universiteto praeitį, dabartį ir planus, taip pat priminė, kad šiais metais dar yra nedidelė galimybė įstoti į kai kurias universiteto programas.
– Kuo EHU skiriasi nuo kitų Baltarusijos aukštųjų mokyklų?
– Nors esame gana jaunas universitetas, mūsų patirtis yra neįkainojama ir unikali. Per daugiau nei 30 veiklos metų patyrėme ir įkūrimo jaudulį, ir tremties į kitą šalį liūdesį. Pajutome ne tik tautos ir inteligentijos palaikymą, bet ir kasdienybės iššūkius svečioje šalyje. Nuolat susiduriame su įtampa dėl tėvynės sprendimų ir Lietuvos ar Europos universitetų konkurencija. Esame avilys, kuriame renkasi ne tik studentai ir dėstytojai, bet ir tėvai bei šeimos, mokslininkai ir tyrėjai. Čia susirenka intelektualai iš viso pasaulio, nenorintys galutinai išvykti iš Baltarusijos, – jie, būdami Europoje, kartu yra netoli tėvynės. Čia susilieja įvairiausios idėjos ir išradingiausi žmonės.
Čia jaunystės energija susitinka su vyresniųjų patirtimi. Čia sugyvena praktiniai siekiai viską padaryti ir teorinis noras viską paaiškinti. Čia kartu gyvena, diskutuoja ir dirba baltarusiai, lietuviai, britai, moldavai, rusai, amerikiečiai ir kitų tautų atstovai. Tai avilys, kuriame dūzgia išmintis ir energija.
– Kokia prasmė palikti Baltarusiją ir rinktis EHU?
– Lietuvos ar Europos universitetai yra puikios mokymo įstaigos vietiniams. Mūsų universitetas siekia būti suprantamas ir priimtinas baltarusiams. Surinkome geriausias programas iš Vakarų Europos, pasamdėme puikius dėstytojus iš Lietuvos ir kitų Europos šalių. Dauguma mūsų programų yra prieinamos rusų kalba, kuri šiuo metu yra mūsų studentų lingua franca. Kita vertus, Baltarusijos universitetams trūksta mūsų galimybių.
Mums atvira visa Europa. Tiek studijų metu, tiek baigę studijas ir siekdami magistro laipsnio mūsų studentai įgyja patirties, kurią Europa kaupia jau daugiau nei šimtmetį. Esame įsikūrę ne tik fiziškai – Vilniaus senamiesčio širdyje, bet ir dvasiškai – Europos žinių ir kultūros širdyje. Todėl džiaugiamės, kad baltarusiai iš viso pasaulio laiko EHU savo kultūros ir mokslo centru užsienyje. Čia susirenka ne tik savo išsilavinimo ribas siekiantys praplėsti baltarusiai studentai, bet ir visas savo tėvynėje „netelpantis“ Baltarusijos elitas.
– Ar EHU siūlo tik bakalauro ir magistro studijas, ar turi ir mokslinių tyrimų programas?
– Jau 2018 metais universitete buvo baigtos reformos, kurios visiškai pakeitė mokymo pagrindus. Buvo pakeista net paties universiteto struktūra, atsirado papildomų savarankiškų padalinių, dalis lėšų ir pastangų nukreipta į ateitį, daugiausia dėmesio skiriant mokslo programoms. Mums labai svarbus institucinis veiklos vientisumas, įskaitant finansinę paramą ir universiteto įvaizdį, mokslo kokybės gerinimą, mokslinių tyrimų internacionalizavimą. Kalbant labai atvirai, 2018 metais universitetas iš Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gavo apie 89 000 eurų finansavimą. O 2022 kalendoriniais metais universitetas gavo jau 340 000 eurų.
Šis reikšmingas finansavimo padidėjimas rodo, kad mūsų fakulteto atliekamo darbo kokybė ir kiekybė tiek mokslinėje, tiek meninėje veikloje atitinka Lietuvoje keliamus standartus. Mūsų mokslinių tyrimų internacionalizavimas yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie šio finansavimo.
– Kokie yra EHU mokslinių tyrimų indėlio į tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis pavyzdžiai?
– EHU, kaip universitetas, priklausantis laisvųjų menų švietimo sistemai ir atliekantis plačius į pilietinę visuomenę orientuotus tyrimus, sulaukė potencialių donorų ir partnerių dėmesio. Pavyzdžiui, teisės srityje turime nuolatinę JAV ambasados paramą vykdydami įvairius projektus. Miestų tyrimų srityje glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis Vengrijoje ir Lenkijoje. Didžiąją dalį EHU fakulteto mokslinių tyrimų projektų, orientuotų į visuomenės poreikius, remia Europos Komisija. Nors dar nesame didžiausio tarptautiškumo lygio, aš labai optimistiškai žiūriu į mūsų dabartinę padėtį ir ateities kryptį. Apmąstydami savo praeitį ir esamą situaciją sukūrėme aiškią mokslo ir meno veiklos valdymo ir paramos fakultetui sistemą. Dabar, kai pagaliau jaučiamės saugiai ir mums pakanka išteklių, tikiuosi, kad mūsų internacionalizacija sustiprės, nes faktai iškalbingi.
Fakulteto nariai noriai tobulina savo kompetencijas ir ieško tarptautinių partnerių savo darbams publikuoti. Pavyzdžiui, Latvijoje yra dėstytojų grupė, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas švietimui ir komunikacijai, jie palaiko tvirtus ryšius su Latvijos universitetais, bendradarbiauja vykdant bendrus projektus ir publikuoja tarptautinius straipsnius.
– Kaip EHU finansiškai ir akademiškai remia fakulteto narius ir studentus jų moksliniuose tyrimuose?
– Turime kelis paramos fakultetui modelius: mokslinių tyrimų paketus, leidybos biudžetą, leidžiantį dėstytojams universiteto lėšomis publikuoti savo kūrinius nuo juodraščio iki išleistos knygos, taip pat yra išvykų biudžetas, iš kurio padengiame dėstytojų, vykstančių į konferencijas, komandiruotes ar projektus, pragyvenimo ir kelionės išlaidas. Veikia ir Plėtros fondas – platforma, kurioje dėstytojai gali teikti paraiškas ir gauti paramą savo iniciatyvoms.
Studentams taip pat turime dotacijų projektams vykdyti. Svarstome arba padidinti studentų projektų paramos biudžetą, pridėti tyrimo elementą, arba sukurti apie 2,5 tūkst. eurų paramos modelį studentams atlikti grynąjį tyrimą, kurio rezultatas būtų straipsnis ar paroda. Anksčiau visos šios iniciatyvos buvo remiamos EHU donorų ir rėmėjų lėšomis (per EHU patikos fondą, koordinuojamą CPVA). Tačiau augant mūsų mokslinių tyrimų potencialui universitetas juda ta linkme, kai mokslo (meno) veiklai plėtoti ir remti būtinas išlaidas vis labiau kompensuoja iš Švietimo ministerijos gaunami ištekliai. Dabar esame pasiekę tokią stadiją, kai pradedame investuoti tai, ką uždirbame; kitaip tariant, savo darbą dėstytojai investuoja į savo būsimų metų finansinę paramą.
– Žvelgiant į ateitį, kokie yra pagrindiniai EHU prioritetai ir siekiai?
– Jei norime pritraukti daugiau tarptautinių partnerių, turime būti labiau matomi tarptautiniu mastu. Turime būti užsienyje rengiamų tarptautinių konferencijų dalimi, reikia organizuoti tarptautines konferencijas, kurios suburtų dėstytojus, mokslininkus ir žinomas asmenybes iš Europos. Tai padidins mūsų matomumą mokslinių tyrimų, plėtros potencialo ir studijų potencialo požiūriu. Kviečiame dėstyti į mūsų programas atvykstančius dėstytojus, kurie parodys, kas yra EHU ir kuo jis užsiima. Šiuo metu, kai gavome 7 metų institucinę akreditaciją, EHU vertinamas kaip lygiavertis kitiems Lietuvoje veikiantiems universitetams. Naudodami jau sukurtą kapitalą galime judėti į priekį. Mums nebereikia rūpintis dėl publikacijų skaičiaus didinimo ar pagalbos dėstytojų publikacijoms – viskas jau savo vietose, sistema veikia. Dabar turime pasiekti naujas kompetencijos aukštumas.
Mūsų tikslas – daugiau darbo su tarptautiniais tyrimais, meno ir kultūros kūriniais, socialinis įsiliejimas į Europos kontekstą ir naujų galimybių atvėrimas mūsų studentams. Lietuvoje jau esame lygūs tarp lygių. Siekiame būti lygūs ir Europoje.
– Ačiū už interviu.
Daugiau informacijos apie universitetą: https://en.ehu.lt/admissions/applying-to-ehu/
