Jeigu Seimas pritartų, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, mokyklos steigėjas turės paruošti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus, kurių efektyvumas būtų vertinamas kasmetinėse apklausose.
„Lietuvos mokyklose patyčių paplitimas yra vienas didžiausių tarp Europos valstybių“, – pateikdamas projektą sakė K. Adomaitis.
Anot jo, dažnai mokyklose patyčių programos įgyvendinamos dėl „varnelės“ ir nėra galimybių įvertinti jų efektyvumą.
„Laisvietė“ Ieva Pakarklytė pastebėjo, kad situacija Lietuvoje nepagerėjo ir problema niekur nedingo.
Tyrimų duomenimis, iš viso 28 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių Lietuvos mokyklose patiria patyčias bent 2–3 kartus per mėnesį.
Projektui oponavę Seimo nariai mano, kad apklausų rengimas yra perteklinis reikalavimas mokykloms. Jų nuomone, čia prievartos neturėtų būti.
„Kai kurie direktoriai sako, kad jie vėl turės kūlversčiais verstis ir daryti“, – projektą kritikavo Seimo narė Vilija Targamadzė.
Projekto autoriai tikisi, kad jo įgyvendinimas užtikrins patyčių ir smurto paplitimo monitoringą Lietuvos mokyklose, pasitarnaus prevencijai, sudarys galimybę institucijoms susipažinti su realia, duomenimis grįsta smurto ir patyčių mokyklose problematika.
Švietimo įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 35 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 21. Sulaukusios Vyriausybės išvados, Seimo plenarinėje salėje jos vėl atsiras rudenį.
Rengiant projektą parlamentarai konsultavosi su viešąja įstaiga „Vaikų linija“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovais.
Šiuo metu mokyklos neturi įstatyme numatytos pareigos vykdyti anonimines mokyklos bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių. Patyčių prevencijos programos įgyvendinamos pačių mokyklų iniciatyva.
