Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikusi politikė įvardijo svarbiausius darbus, kurie nedelsiant atsiras ant jos darbo stalo, jei jos kandidatūra galiausiai bus patvirtinta. Tai – ir pasirengimas naujiems mokslo metams, ir mokytojų atlyginimo klausimai.
Apie švietimo aktualijas ir lūkesčius R.Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Sako, kad pažadą išpildys
Su šalies vadovu kaip kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus šią savaitę susitikusi konservatorė aiškino, kad didžiausias dėmesys pokalbio su G.Nausėda metu buvo skiriamas bendrajam ugdymui – mat būtent čia dabar ir dega didžiausi gaisrai.
„Aišku, švietimo ministro portfelis platus – ir aukštasis mokslas, ir moksliniai tyrimai, ir sportas, kas šią vasarą turbūt ypatingai aktualu, bet bendrajame moksle tikrai visi mes stebime ir dalykų, kuriais galima pasidžiaugti, bet matėme ir klaidų, netikslumų, kurių buvo, ir to ignoruoti irgi negalima.
Iš jų mokomasi, ir aš viliuosi, kad ateinantis naujų mokslo metų sezonas bus kur kas sklandesnis. Bet jam reikia tinkamai pasiruošti – daugiausia apie tai ir kalbėjome“, – dėstė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak konservatorių frakcijos seniūnės, tai, kad ši ministerija turėtų nuolatinį vadovą, kas jis bebūtų, švietimo bendruomenei tikrai yra labai svarbu.
„Kadangi esu politikė ir manęs pasirinkimas iš premjerės I.Šimonytės buvo labiau su tokiu profiliu, kad būtų ta politinė atsakomybė, taip labiausiai ir suprantu savo vaidmenį – pokalbiui su interesuotomis pusėmis, kad tie žmonės, visi švietimo lauko dalyviai – ar moksleiviai, ar mokytojai, ar galiausiai tėvai – turėtų tą kontaktinį tašką, kai mes galėtume bendrauti“, – aiškino kandidatė į švietimo ministrus.
Paklausta, kur, jos manymu, pastaruoju metu buvo padaryta daugiausia klaidų, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė svarstė, kad situaciją kiek pablogino ambicingos reformos ir pertvarkos – tam esą tiesiog pritrūko žmogiškųjų išteklių.
„Matyt, tas irgi duoda tuos minusus, kurių, aišku, niekas nenori“, – teigė konservatorių frakcijos Seime seniūnė.
Dabar, R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, svarbiausia pasirengti naujiems mokslo metams – paruošti metodinę medžiagą pedagogams, išspręsti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) problemas ir paspartinti jos vadovo paieškas, taip pat peržvelgti mokytojų atlyginimų klausimą.
„Panašu, kad Vyriausybė tikrai išpildys savo pažadą – virš 10 proc. rugsėjo mėnesį kilstelėti“, – apie pedagogų algas komentavo kandidatė į ministrus.
Tiesa, šalies vadovas G.Nausėda metiniame savo pranešime atkreipė dėmesį, kad mokytojų atlyginimai Lietuvoje auga per lėtai, o Vyriausybė tai neva bando „užglaistyti“ manipuliuodama skaičiais.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, suprantama, kad visiems norėtųsi didesnių atlyginimų, ypač dirbant tokį svarbų darbą kaip mokytojo, bet sudedamųjų dalių, kodėl pedagogų atlyginimas negali būti dar labiau didinamas, jos teigimu, yra nemažai.
„Kalbant konkrečiai apie prezidento pastabą dėl manipuliacijos, visgi taip yra sutarta valstybėje, kad mes ar mokytojų, ar gydytojų, ar tų pačių politikų ar kitų profesijų žmonių atlygį skaičiuojame pagal vidutinį darbo užmokestį – tai yra tam tikras atspirties taškas.
Aišku, kad kai mes dabar kalbame apie 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, ne visiems mokytojams tokia išraiška ir bus padidėjęs tas atlygis – tai priklauso ir nuo jų stažo, ir nuo jų etato dalies.
Yra mažosios gimnazijos ir mokyklos regionuose, kur didelė dalis dirba nepilnu etatu, tai irgi viskas atsiliepia į tai, kad tiesiog nėra galimybių visiems tolygiai tiek, kiek norėtųsi, tą atlyginimą didinti.
Bet tie skaičiai yra atspirties taškas, ir komunikaciškai labai sunku pasakyti, kiek konkrečiai man, kaip mokytojui, pakils atlygis. Dažnai mokytojai sako „aš tiek negaunu“, bet tai priklauso nuo daugelio kitų sudėtinių dalių“, – dėstė politikė.
Ar mokytojo profesija jau taps prestižine?
Kandidatės į švietimo, mokslo ir sporto ministrus taip pat pasiteirauta, kaip ji žiūri į mokyklų tinklo klausimą, kai 21 mokinio 11-oje klasėje nesurinkusios mokyklos juos turės išsiųsti į kitas ugdymo įstaigas. Švietimo bendruomenė skundžiasi, kad, kol vienos mokyklos tuštės, kitos bus perpildytos, didės krūviai ir mokytojams.
„Suprantu, kad tai skaudus klausimas, per visą Lietuvą mokyklos ir savivaldybės priėmė tam tikrus sprendimus ir tas procesas yra ilgas. Svarbiausias klausimas, kalbant apie vaikų kiekį klasėje, nėra būtinai tik vaikų kiekis – tai nėra siekiamybė pati savaime.
Siekiamybė ta, kad kiekvienas vaikas, kiekvienas moksleivis galėtų pasirinkti tuos mokomuosius dalykus, kokius jis nori. Tose mokyklose, kurios balansuoja ant to skaičiaus, dažnai nesusidaro galimybė grupelėms mokytis, pavyzdžiui, chemijos, fizikos, mes matome, kad tose mokyklose keletą metų iš eilės vaikai nesirenka laikyti tokio pobūdžio egzaminų.
Tai nereiškia, kad visi būtinai turi mokytis fizikos ir chemijos, bet jeigu yra vienas ar kitas vaikas, jam turi būti galimybė gauti tokį ugdymą. Ar tikrai visos mažesnės gimnazijos tą platų meniu, jeigu galiu taip išsireikšti, gali pasiūlyti – čia ir yra klausimas“, – svarstė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Aš tikrai nesakau, kad mes esame įsivarę aklai, kad bus tik taip, bet tikrai daug mokyklų, savivaldybių jau yra priėmusios sprendimus. Suprantu, kad šiemet gali būti 21 vaikas, kitais metais – 20, o vėliau – 25, yra tų niuansų, bandysime žiūrėti galbūt ir individualiai, bet svarbiausia šioje vietoje yra pasirinkimas moksleiviams, kad jie gautų tą patį, ką didelėse gimnazijose gauna jų bendraamžiai“, – akcentavo konservatorė.
Ar kandidatė į švietimo ministrus dar mato galimybę mokytojo profesijai tapti prestižine? Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, dabar svarbiausia siekti, kad mokytojai apskritai būtų labiau gerbiami.
„Žinau, kad ir tos pertvarkos ne visos iki galo įtikina, bet yra įvairių mokytojų – yra tie patys mokytojai, kurie sako, kad mums ir tų atnaujintų programų, mokymo priemonių nereikia, nes mes ir patys žinome, kaip dirbti, bet kitai daliai tai reikalinga, tai reikia stengtis įsiklausyti ir išgirsti visus.
Dažnai mokytojai sako: „jūs mus palikite ramybėje, mes žinome, kaip dirbti“, tai manau, dabar yra tas laikas atrasti santykį su įgyvendintomis reformomis, pataisyti tai, kas neveikia, ir tikiuosi, kad tie sprendimai, kurie buvo priimti pastaruoju metu, ilgalaikėje perspektyvoje duos geresnių rezultatų“, – dėstė politikė.
O ir požiūris į mokytoją, pasak konservatorės, nėra apibrėžtas tik pinigų suma.
„Mes žinome situacijų, kada mokytojas nebūtinai gerai jaučiasi mokykloje ir dėl vadovybės požiūrio, kažkokių kitų dalykų, tai vėl daug sudėtinių dalių.
Bet savo ruožtu, jei būčiau paskirta į šitas atsakingas ir nelengvas pareigas, ieškočiau būdų, kaip dar galima galbūt per likusį laiką brėžti kryptį, kad situacija būtų geresnė“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
