Norintys rašyti literatūrinį rašinį galėjo pasirinkti vieną iš šių temų: „Muzikos reikšmės literatūroje (Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas), „Intymumo vaizdavimas literatūroje“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas).
„Alfa klasės“ lietuvių kalbos ir literatūros korepetitorės Eglė ir Morta įvertino VBE temas bei dalijasi savo įžvalgomis. Nors iš pirmo žvilgsnio temos galėjo pasirodyti sudėtingos, geriau pasigilinus jas visas buvo galima įveikti.
Mortos teigimu, šių metų temos buvo kiek kitoniškos. Eglė išskiria, jog literatūrinės temos šiais metais pasirodė lengvesnės. Visgi mokytoja pabrėžia, kad būtent šio rašinio moksleiviai dažniausiai baidosi, nes jį rašant prireikia ir gilesnių rašytojo biografijos detalių bei kontekstų išmanymo.
Rašant tema „Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove“, Eglės teigimu, buvo galima pritaikyti platų autorių spektrą, jei mokinys moka mąstyti kūrybiškai. Vaizduotę galima pritaikyti įvairiai, taigi čia tiktų daugelio privalomų autorių kūryba. Eglė teigia, kad Maironio eilėraščių lyrinio subjekto pokalbiai su upėmis ar praeitimi – puikus pavyzdys. Remiantis M. Ivaškevičiaus kūriniu „Madagaskaras“ buvo galima kalbėti apie vaizduotę, kuri gali padėti išsigelbėti.
Apie kraštutinumus kalbėti neretai sudėtinga, nes kraštutinumo sąvoka gali būti neaiški, skirtingai suprantama. Tokiai temai nagrinėti svarbu turėti stiprių argumentų. Eglės teigimu, šiai temai tinkamas kūrinys galėtų būti Balio Sruogos „Dievų miškas“, kuriuo remiantis galima kalbėti ir apie Antrąjį pasaulinį karą, jo metu vykdytą genocidą ir antisemitizmą.
Mortos nuomone, šio rašinio temoje svarbu atkreipti dėmesį į žodelį „kada“. Tai parodo, kad kraštutinę situaciją reikėjo nagrinėti laiko atžvilgiu. Morta teigia, kad ši tema jai įdomiausia iš VBE rašinio temų, pateiktų per pastaruosius kelerius metus, ir pati būtų rašiusi rašinį būtent apie tai.
Tema „Muzikos reikšmės literatūroje“, Eglės nuomone, galėjo pasirodyti sudėtinga neskaičiusiems romanų, tačiau įdomi susipažinusiems su kūriniais. Mortos teigimu, tokios temos pateikimas kelia nuostabą, nes programoje nėra kūrinių, kurie ypač išsamiai kalbėtų apie muziką, tad nenuostabu, kad daug moksleivių šią temą kritikavo.
Korepetitorė Eglė pastebi, kad pasiremti buvo galima tiek Vinco Mykolaičio-Putino vaizduojamais vargonų garsais, tiek Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaizduojamos veikėjos Mamatės pianino skambesiais. Henrikas Radauskas galėjo pasirodyti sunkiai įkandamas mažiau susipažinusiems su šio autoriaus eilėraščiais, tačiau čia taip pat buvo galima remtis Jurgio Savickio novele „Fleita“, kurioje muzika veikėjui Žiogui prilygo gyvenimo prasmei.
Mąstant plačiau muziką buvo galima susieti ne vien su instrumentais, bet ir gamta – paukščių čirpesiais, lapų šnaresiais, upelio čiurlenimu.
Intymumo temą Morta vertina kaip ypač šaunią ir aktualią – rašydami šia tema abiturientai turėjo galimybę atskleisti savo individualumą, požiūrį. Į intymumo temą taip pat buvo galima pažvelgti kūrybiškai ir nebūtinai kalbėti vien apie žmonių intymumą.
Korepetitorė Eglė teigia, kad kalbant apie žmonių intymumą rekomenduojami autoriai iš tiesų galėjo labai padėti. Visgi, Eglės nuomone, pamokų metu vengiama kalbėti apie intymumą bei jo reikšmę tarpusavio santykiams.
Neretai taip yra, nes patiems mokytojams pamokose plėtoti tokią temą sunku. Jurgio Kunčino „Tūla“ dažniausiai nagrinėjama 12-os klasės pabaigoje, tad neretai nespėjama šio kūrinio deramai aptarti iki egzamino. Eglė teigia, kad kūrybiškai žvelgiant šiame rašinyje galima pasiremti intymiu Maironio santykiu su Lietuva. Kontekstui, korepetitorės nuomone, tiktų Vladimiro Nabokovo romanas „Lolita“.
Morta tikina, kad moksleiviai, išgąsdinti tarpinių patikrinimų metu iškilusių iššūkių, valstybiniam brandos egzaminui ruošėsi itin atsakingai ir nuosekliai, todėl po egzamino buvo geros nuotaikos.
