Primename, kad trečiadienio rytą šalies abiturientai pasitiko vieną svarbiausių 12 klasės iššūkių. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikyti pasirinko 17742, mokyklinį – 8889 abiturientai.
Būtent šis egzaminas yra vienintelis privalomas visiems, siekiantiems gauti brandos atestatą.
Abiturientai šiemet galėjo rinktis iš šių dviejų samprotavimo temų:
1) Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove? (rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius);
2) Kada prieinama prie kraštutinumų? (rekomenduojami autoriai – Vincas Krėvė, Marius Katiliškis).
Ir iš dviejų literatūrinio rašinio temų:
1) Muzikos reikšmės literatūroje (rekomenduojami autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas);
2) Intymumo vaizdavimas literatūroje (rekomenduojami autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas).
Egzaminas išsisėmė?
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banytė pastebėjo, kad šių metų rašinio temos nėra per daug nutolusios nuo to, ką matome įprastai. Visgi kai kurie dalykai mokytojos dėmesį atkreipė.
„Gal šiek tiek liūdna, kad intymumo temą, kuri šiaip tikrai įdomi ir ten galima daug parašyti, apriboja privalomų autorių sąrašas, tai problema ne temoje, o autoriuose.
Yra 36 privalomų autorių sąrašas ir vis tiek būtinai turi būti bent vienas autorius iš to sąrašo, o literatūriniame rašinyje, kadangi tai yra literatūrinė tema, kur reikia ir kūrinio analizės, ir konteksto, vargu, ar mokiniai ryšis rašyti apie kokią neprograminę Jurgą Ivanauskaitę ar dar ką nors.
Čia tokia teorinė galimybė, kuri praktiškai labai sunkiai įsigyvendina“, – kalbėjo E.Banytė.
Klausimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai sukėlė ir literatūrinio rašinio tema apie muzikos reikšmę.
„Neaišku, kodėl yra tas žodis reikšmės, nes tas žodis tarsi mus skatina klausti, ką muzika reiškia literatūroje – nežinau, ar vaikas, kuris parašė, pavyzdžiui, kad poezija savaime yra muzikali, ar čia yra reikšmė, ar čia nėra reikšmės.
Čia gali būti neaiškumų, bet manau, kad jie greitai išsigrynins vertinimo proceso metu“, – svarstė E.Banytė.
Vertindama samprotavimo rašinio temas mokytoja dalijosi, kad tema apie kraštutinumus jai pačiai pasirodė lengvesnė, tačiau ir ši turi trūkumų.
„Jos formuluotė yra griozdiška. Mano pirminė nuostata buvo tokia, kad daug kas rinksis rašyti apie kraštutinumus, nes tarsi gana aišku, kada tas žmogus pradeda elgtis radikaliai, kada atsiranda kraštutiniai sprendimai.
Bet, ko gero, juos sutrukdė ta pati gremėzdiška formuluotė „kaip prieinama prie“ – toks stilistinis netolygumas keistas, ir žiūriu, kad daug kas dėl to rinkosi vaizduotę. Matyt, turėsime šių temų tokį artimą skaičių“, – pastebėjo E.Banytė.
Pasak pedagogės, faktas tas, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra išsisėmęs, o temų rengėjams jau sunku beišpešti ką nors originalaus.
„Man tiesiog asmeniškai džiugu, kad tai yra paskutinis toks egzaminas. Tikiuosi, kad kai dabartiniai vienuoliktokai laikys egzaminą ir turės arba interpretaciją, arba probleminio klausimo svarstymą, tie klausimai bus šviežesni, originalesni“, – vylėsi E.Banytė, pridurdama, kad šio egzamino rezultatai turėtų būti panašūs kaip ir visuomet, o neišlaikiusiųjų skaičiai padidėti neturėtų.
Erdvės abiturientams – tikrai daug
Taip pat lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė svarstė, kad šiemet temos buvo pačios įvairiausios – nuo įdomesnių ir lengvesnių iki siauresnių ir gana sudėtingų.
„Manyčiau, kad pati siauriausia tema buvo muzikos reikšmė literatūroje. Yra labai nedaug kūrinių, kuriuose net ne dominuojanti, o kaip šalutinė potemė yra muzika, ir tai yra tik vienas iš galimų nagrinėti aspektų“, – portalui lrytas.lt komentavo L.Bručkienė.
Pasak mokytojos, šalia šios temos nurodyta Henriko Radausko pavardė dalį abiturientų galėjo ir sugluminti.
„Vaikai poeziją nagrinėja sunkiau, ir H.Radausko kūryboje daugiau dominuojanti tema galėtų būti vaizduotė, meno suvokimas, tai aš manau, kad muzikos reikšmė jo kūryboje nėra dominuojanti tema.
Vaikai gali būti net nenagrinėję tų eilėraščių, kuriuose apie tai rašoma“, – svarstė pedagogė.
L.Bručkienės teigimu, daug diskusijų sukėlė ir intymumo tema, kuri, anot jos, irgi turi tam tikrų „kabliukų“.
„Manau, kad pagrindinis pavojus slypi sąvokose ir terminuose – tai yra, kuo skiriasi intymumas nuo meilės, nes vis dėlto turėtų būti apie šiek tiek kitus dalykus rašoma.
Man atrodo, ji galėtų sudominti ir stipresnius mokinius, nes visai įdomu patyrinėti – mes bandėme paskaičiuoti, kiek tų kūrinių būtų, tai visai nemažai atsirastų.
Turbūt kai ruoš vertinimo instrukcijas, tarp meilės ir intymumo dės lygybės ženklą, nors ir ne visai turėtų tas lygybės ženklas čia būti. Man atrodo, kad čia mes atrastume ką nagrinėti ir netgi ką suporuoti, kad būtų kontrastų, todėl tai visai įdomi tema. Nėra lengva, bet įdomi.
Gabesniems mokiniams tikrai atsirastų erdvės parodyti savo išprusimą ir įžvalgas“, – komentavo mokytoja.
O štai vaizduotės tema, pasak L.Bručkienės, viena ar kita forma brandos egzamine atsiranda jau ne pirmą kartą ir yra tapusi savotiška klasika.
„Nežinau, ar čia pliusas, ar minusas – sakyčiau, kad minusas. Ir vaizduotė, ir Maironis kas kažkiek laiko vis atsikartoja“, – pastebėjo pedagogė.
Samprotavimo temą apie kraštutinumus L.Bručkienė pagyrė – jos teigimu, abiturientai joje tikrai galėjo neblogai pasireikšti.
„Ji yra gerokai erdvesnė ir leidžia panaudoti įvairiausius kontekstus, parodyti savo išprusimą, bendrą išsilavinimą. Man atrodo, ši tema yra gerokai dėkingesnė“, – svarstė mokytoja.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins 260 vertintojų. Siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų vertintojų darbą, vertintojams sudarytos sąlygos lanksčiau derinti vertinimo ir ugdymo procesus.
Be to, visiems vertintojams darbo užmokestis padidintas apie 20 proc. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje.
Pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje kandidatai galės laikyti mokyklinį brandos egzaminą.
Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 12 d.
Praėjusiais metais valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 92,8 proc.
