Valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 17742, mokyklinį – 8889 abiturientai. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis privalomas visiems, siekiantiems gauti brandos atestatą.
Šio egzamino metu kandidatai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos visuomet pateikiami du rekomenduojami autoriai.
Mokiniai galėjo rinktis vieną iš rekomenduojamųjų arba iš visų privalomų programos autorių sąrašo, jei renkasi rašyti samprotavimo rašinį. Rašydami literatūrinį rašinį, mokiniai antrą autorių galėjo pasirinkti savo nuožiūra.
Abiturientai šiemet galėjo rinktis iš šių samprotavimo temų: 1) Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove? (rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius);
2) Kada prieinama prie kraštutinumų? (rekomenduojami autoriai – Vincas Krėvė, Marius Katiliškis).
Ir literatūrinio rašinio temų: 1)Muzikos reikšmės literatūroje (rekomenduojami autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas);
2) Intymumo vaizdavimas literatūroje (rekomenduojami autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas).
Temos per daug neišgąsdino
Nors oficialiai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas trunka 4 valandas ir baigiasi 13 val., tikrai ne visiems abiturientams prireikia tiek laiko – egzamino patalpas jaunuoliai palieka ir iki jo finišo dar likus kelioms valandoms.
Tokių abiturientų portalas lrytas.lt sutiko ir pavadinimą pakeitusioje Vilniaus „Vyčio“ gimnazijoje (anksčiau – Salomėjos Nėries gimnazijoje).
Eksternu egzaminą laikiusiai Gretai rašinys pasirodė nesunkiai įveikiamas – ji pasirinko samprotavimo temą apie kraštutinumus.
„Iš pradžių, pamačiusi užduotis, gal kažkiek išsigandau, nes tam tikra prasme buvo gan netikėtos užduotys. Ypač klausimas apie muziką literatūroje – tiesiog nemaniau, kad yra pakankamai kūrinių, susijusių su tokia tema sąraše.
Bet vėliau įsižiūrėjus, įsiskaičius, ramiai pamąsčius, tikrai temos, sakyčiau, buvo mokinių naudai. Klausimai buvo platūs ir buvo galima įvairiai atsakyti. Manau, neblogai parengtas egzaminas, jeigu žmogus pasiruošęs, turi kažkokį bendrakultūrinį išsilavinimą, tikrai galima parašyti“, – kalbėjo Greta, pridūrusi, kad tikisi nors ir ne aukščiausio, bet gero rezultato.
Šiuolaikinės mokyklos centro abiturientui Jokūbui rašinio temos taip pat pasirodė gana įveikiamos.
„Kaip ir gerai sekėsi. Temos visai geros, sugebėjau parašyti, pasiremti“, – pasakojo jis.
Vaikinas taip pat pasirinko rašyti samprotavimo rašinį apie kraštutinumus.
„Bandžiau remtis autoriais ir juos pritempti prie tos temos. Man rodos, kažkaip pavyko“, – įspūdžiais dalijosi Jokūbas.
Tiesa, specialiai šiam egzaminui abiturientas per daug nesiruošė – pasikliovė jau turimomis žiniomis.
„Turėjau korepetitorę, bet pats tai tik truputį pasiskaičiau apie autorius. Nelabai ruošiausi“, – prisipažino Jokūbas, svarstęs, kad norėtų gauti bent 50 balų.
„Nesu pats geriausias ir gabiausias lietuvių kalboje“, – paaiškino jis.
„Vyčio“ gimnazijoje egzaminus laikė ir dvi draugės iš vienos sostinės tarptautinės mokyklos. Tai – vienintelis egzaminas, kurio joms prireiks.
„Temos buvo ganėtinai sunkios šiais metais, neįprastos, bet tikrai buvo galima išsirinkti kūrinių ir pritaikyti“, – dalijosi Veronika.
Mergina rinkosi rašyti apie intymumą literatūroje.
„Tema nustebino, bet tikrai radau kuo pasiremti. Rėmiausi J.V.Gėtės „Faustu“ ir F.Kafka. Buvo tikrai galima pasiremti ir prigalvoti“, – kalbėjo Veronika.
Jos draugė Kotryna, paklausta, kokių rezultatų iš šio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tikisi, teigė šiandien apie tai nenorinti galvoti.
„Visiškai nenorime net apie tai galvoti. Gausis kaip gausis – manau, padarėme viską, ką galėjome geriausio“, – patikino Kotryna.
Simono Daukanto gimnazijos abiturientas Martynas pasirinko gvildenti literatūrinio rašinio temą apie muziką. Kaip pats sakė, būtent ji pasirodė lengviausia.
„Visai neblogai pasisekė. Rašiau apie muzikos svarbą literatūroje – pasirodė lengviausia. Kūrinius, kuriais galėjau pasiremti, buvau skaitęs, išanalizavęs, visai tiko tai temai, tai ir pasirinkau“, – komentavo vaikinas.
Papildomai jis teigė šiam egzaminui nesiruošęs – manė, kad turimų žinių pakaks.
„Kadangi planuoju studijuoti Lietuvoje, greičiausiai tų gerų rezultatų reikės. Svarstau apie teisę ar ekonomiką“, – sakė Martynas.
Taip pat Simono Daukanto gimnazijos abiturientas Arijus prisipažino vos pamatęs visas temas tris automatiškai „išbraukęs“ – irgi pasirinko rašyti apie muziką literatūroje.
„Atsisėdus tos keturios temos iš karto neatrodė lengvos. Trys iš karto atkrito – abi samprotavimo ir viena literatūrinė apie intymumą.
Radau kuo pasiremti – rėmiausi tiek Šatrijos Ragana, tiek J.Savickiu. Visai lengvai pasirašė tas rašinys, tai manau, bus visai neblogas rezultatas“, – dalijosi Arijus.
Nors mokėsi kartu su lietuvių kalbos ir literatūros korepetitoriumi, vaikinas teigė, kad didžiąją dalį mokymosi atlikdavo klasėje, papildomai pasiskaitinėdavo ir namuose po pamokų. Abiturientas tikisi labai gerų rezultatų.
„Tikiuosi gauti ne mažiau nei 65 balus. Jeigu bus mažiau, iš karto teiksiu apeliaciją. Studijuoti žadu teisę, tai egzaminas gana aktualus“, – aiškino Arijus.
Ką svarbu žinoti?
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje. Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po 10 minučių.
Kaip anksčiau skelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), atvykdamas į egzaminą, kandidatas privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, rašymo priemones (juodai arba mėlynai rašantį tušinuką, pieštuką, trintuką). Į egzaminą leidžiama atsinešti geriamojo vandens.
Negalima įsinešti mobilaus ryšio priemonių (telefono, išmaniojo laikrodžio), nes už tai mokinys gali būti pašalintas iš egzamino.
Prieš prasidedant egzaminui, vykdytojas paprašo kandidatų ant jiems skirtų atsakymo lapų tam skirtose vietose užsirašyti savo identifikavimo kodą, grupės numerį bei eilės numerį, nurodytus vykdymo protokole, ir pasirašyti. Taip pat kandidatai turi pasirašyti ir ant abiejų protokolo egzempliorių šalia savo vardo ir pavardės.
Svarbu pažymėti, kad vertintojai pagal šiuos kodus negali identifikuoti kandidatų, nes elektroninė vertinimo sistema automatiškai suteikia unikalius kodus kandidatų darbams.
„Visos šios procedūros yra atliekamos tam, kad būtų užtikrinamas kuo objektyvesnis kandidatų darbų vertinimas, sutrumpėtų kandidatų darbų pateikimas vertinimui“, – pabrėžė NŠA laikinasis direktorius Aidas Aldakauskas.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins 260 vertintojų. Siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų vertintojų darbą, vertintojams sudarytos sąlygos lanksčiau derinti vertinimo ir ugdymo procesus. Be to, visiems vertintojams darbo užmokestis padidintas apie 20 proc.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje. Pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje kandidatai galės laikyti mokyklinį brandos egzaminą.
Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 12 d.
Praėjusiais metais valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 92,8 proc.
