Technologijos ir specialieji poreikiai: realūs pavyzdžiai ir inovatyvūs sprendimai

2024 m. gegužės 28 d. 13:00
Technologijoms sparčiai tobulėjant gerėja ir švietimo sąlygos mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių. Nauji sprendimai ir inovacijos ne tik padeda pagerinti mokymo(si) kokybę, bet ir suteikia galimybę lengviau integruotis visuomeniniame gyvenime. Apie tai plačiau pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyriaus vedėja Ieva Stelmokienė ir gestų kalbos mokytoja Nijolė Pivorienė.
Daugiau nuotraukų (2)
Pasak EdTech centro vadovės I.Šuolienės, dažnu atveju verslo įmonės kurdamos edukacines technologijas orientuojasi į didesnes rinkas, todėl mokymo priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, nėra kuriamos dažnai. EdTech projekto metu kuriamos priemonės, kurios įvairiais technologiniais aspektais pritaikytos būtent mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, yra galimybė vaikams visavertiškai pasiekti geriausius įmanomus mokymosi rezultatus.
„Šiuo metu EdTech centras kuria įvairias mokymo priemones, kurios yra pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, pavyzdžiui, šiuo metu kuriamas matematikos užduočių bankas, kuriame užduotys bus suskaidytos lygiais pagal įvairius mokinių poreikius, tai leis vienu metu mokytojui klasėje dirbti su įvairių gebėjimų ir sunkumų turinčiais mokiniais. Kuriamos skaitmeninės mokymo priemonės pradinukams, pritaikytos skaitymo ir kalbos sunkumų turintiems mokiniams. Taip pat matematikos vaizdo pamokos, kurių dalis verčiamos į gestų kalbą, jau parengta mokymo priemonė „Gestų kalba ir aš“, kuri skirta kurtiesiems ir klausos negalią turintiems mokiniams“, – pasakoja I.Šuolienė.
Priemonės klausos negalią turintiems mokiniams
EdTech centras kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centru parengė skaitmeninę mokymo priemonę „Gestų kalba ir aš“. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyriaus vedėja I.Stelmokienė sako, kad tai yra visiška naujovė Lietuvos rinkoje ir ji padeda daugeliui mokinių.
„Ši priemonė skirta mokyti gestų kalbos ir ne tik apima labai platų spektrą gestų kalbos mokymo, bet ir supažindina su kurčiųjų kultūra, identitetu, kurčiųjų istorija. Tai skatina mokinius ne tik bendrauti gestų kalba taisyklingai, bet ir mąstyti, kurti tekstus gestų kalba, susitikti su kitais kurčiaisiais ir dalyvauti projektinėse veiklose. Tai padeda mokiniams lengviau integruotis visuomenėje – juktai svarbu bet kuriam jaunam žmogui“, – teigia I.Stelmokienė.
Nors gestų kalbos dalykas Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje mokomas jau daugiau 20 metų, ilgą laiką gestų kalbos mokytojai neturėjo išteklių, kuriuos galėtų naudoti pamokų metu, todėl daugelis mokytojų priemones kūrė savarankiškai arba naudojo užsienyje sukauptą patirtį. Būtent todėl dar 2016 m. parengtos pirminės skaitmeninės priemonės „Gestų kalba ir aš – pradinukas“ tikslas buvo medžiaga mokytojui.
„Pradžioje kūrėme svetainę, galvodami apie įrankį mokytojui, kad sukurtą medžiagą jam būtų patogu naudoti mokant vaikus. Įrankį sudarė įvairiausia medžiaga, nuo iliustracijų ir užduočių iki sukaupto leksikos banko. Tačiau technologijos labai greitai kinta ir mes supratome, kad tokio tipo įrankis reikalingas ir vaikui. Dėl to kilo idėja ne tik plėsti patį turinį, apimti ir kitas klases, bet jį truputėlį transformuoti, kad naudotis būtų patogu ne tik mokytojui, tačiau ir vaikui“, – pasakoja Gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyriaus vedėja.
Skaitmeninių priemonių kūrimo iššūkiai
N.Pivorienė pabrėžia, kad tokios priemonės yra puikios. Nors anksčiau įrankiai nebuvo orientuoti į gestų kalbą, jie tikrai padeda mokiniams. Kita vertus, pats kūrimo procesas nėra lengvas, tad susiduriama ir su tam tikrais iššūkiais.
„Reikėjo labai daug domėtis, ieškoti informacijos, kuri tiktų būtent kurtiesiems vaikams. Iš tikrųjų buvo sunku. Prieš tai turėjome senąsias bendrojo ugdymo programas, pagal jas nebuvo gilinamasi į gramatiką, bet mes žinojome, kad reikia daugiau, tad tai ir padarėme. Buvo jaudulio, nes girdinčius mokyti nėra tas pats kaip kurčiuosius, jie privalo sekti tam tikras taisykles, o mes turime kurti įrankius atsižvelgdami į tai“, – prisiminimais dalijasi N.Pivorienė.
Nepaisant iššūkių, priemonės turi labai aiškias naudas. Gestų kalbos mokytoja pabrėžia, kad priemonė laisvai prieinama internete, medžiaga tinkama vaikams, kurie yra gimtakalbiai gestų kalbos vartotojai. Pati priemonė taip pat orientuota į gestų kalbą ir yra vertinga, nes tiek medžiaga, tiek užduotys ir gestų kalbos gramatika jau yra paruošta ir pritaikyta naudoti. Kadangi tiek medžiaga, tiek užduotys yra įvairios, mokiniai skatinami mąstyti, diskutuoti, o tai gali pasitarnauti ne tik mokykloje.
„Tai, ką sukūrėme, nėra orientuota tik į gestų kalbos gramatiką. Įvairi medžiaga apie kurčiųjų kultūrą, tapatybę, kas tai yra, įžvalgos apie socialines kurčiųjų problemas, nuorodos vertėjų užsakymui – visa tai padeda ne tik mokytis, tačiau ir iš tiesų gyventi. Pati žinau, jog mokiausi tam, kad suteikčiau visko daugiau kurtiesiems vaikams. Kad jie, išėję iš mokyklos, galėtų integruotis į gyvenimą, o ši platforma tikrai padės tai padaryti, nepriklausomai nuo kilusių iššūkių“, – sako gestų kalbos mokytoja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.