Tad kokios technologijos iš tiesų padeda specialiųjų poreikių turintiems vaikams ugdyme, pasakoja edukatorė, „Microsoft“ atstovė švietimo įrenginiams Kati Tiainen, „June / Karlove“ skaitmeninio prieinamumo strategė Vita June ir Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.
K.Tiainen ir V.June šiais metais lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro, Lietuvos EdTech asociacijos ir Kauno technologijos universiteto organizuotame „EdTech Week Lithuania 2024“ renginių cikle, kur pateikė savo įžvalgas edukacinių technologijų naudojimo klausimais ir pasidalijo turima patirtimi pritaikant technologijas specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
Technologijos, kurios jau padeda, ir kaip jas galima tobulinti
Pasak K.Tiainen, technologiniai įrankiai padeda prisitaikyti prie kiekvieno vaiko individualių poreikių, pavyzdžiui, šiuo metu itin pasiteisina „Microsoft“ sukurtas įrankis disleksijos sutrikimą turintiems vaikams, kuris paliečia 3–7 proc. viso pasaulio populiacijos.
„Technologijos yra nuostabus įrankis disleksijai šalinti. Naujausi tyrimai rodo, kad, jei disleksija sergantis mokinys mato raidę ir girdi tos raidės tarimą 10 000 kartų per dieną, tai perkuria smegenis ir disleksiją galima tarsi neutralizuoti. Taigi tai geras pavyzdys, kaip technologijos gali padėti. Joks mokytojas negali mokiniui parodyti 10 000 kartų raidės klasėje, bet technologijos tai padaryti gali“, – sako suomių edukatorė.
„Microsoft“ sukurtas įrankis skaitomą tekstą mokiniui pabraukia kita spalva realiuoju metu – taip atkreipia dėmesį ir neleidžia vaikui pasimesti tarp vizualiai matomo didelio kiekio žodžių ir raidžių. Programa taip pat leidžia vaikams patiems pasirinkti norimą teksto dydį, automatiškai sugeneruoja didesnius tarpus tarp žodžių ir taip palengvina skaitymą. Dėl šios technologijos du iš trijų vaikų, turinčių disleksijos sutrikimą, sugeba perskaityti visą knygą programoje.
V.June kalbėjo apie prieinamų technologijų kūrimą ir kertinį skaitmeninio prieinamumo principą – galimybę pasiekti tą patį funkcionalumą ar informaciją skirtingais būdais. Kaip pavyzdį ji demonstravo pagalbinės technologijos – ekrano skaitytuvo – veikimą. Ši technologija suteikia neregiams, silpnaregiams ir kognityvinių sutrikimų turintiems asmenims galimybę lygiavertiškai naudotis skaitmeninėmis platformomis. Naudojant ekrano skaitytuvą, informacija perteikiama ir pasiekiama ne vizualiai, o garsu – balso sintezatorius skaito tekstą, iliustracijų ir vaizdo įrašų aprašus, informuoja apie funkcionalumų ypatybes. Vienas kokybiškai ir prieinamai sukurtų skaitmeninių mokymo priemonių požymių yra sklandus jos veikimas būtent su ekrano skaitymo programomis.
V.June pabrėžia, kad, norint didinti skaitmeninių mokymo priemonių prieinamumą, būtina technologijas kurti tinkamai, atsižvelgiant tiek į individualius naudotojų patirties poreikius, tiek į prieinamumo rekomendacijas, standartizuotas programavimo, dizaino ir turinio rengimo praktikas, taip pat Europos ir tarptautinius standartus.
„Kurdami naujos kartos, plačiai naudotojų grupei skirtus skaitmeninius sprendimus turime apgalvoti kiekvieną naudotojų patirties aspektą, nepamiršdami ir skirtingų būdų, kaip žmonės su negalia naudoja technologijas – ne išimtis yra ir skaitmeninės mokymo priemonės. Mūsų, kaip kūrėjų komandos, tikslas turi būti vienas sklandžiai veikiantis ir skirtingiems poreikiams pritaikomas sprendimas.
Pavyzdžiui, tam, kad mokymo priemonė, kaip ir bet kuris kitas aukštos kokybės skaitmeninis sprendimas, būtų sukurta taip, kad ja galėtų vienodai patogiai naudotis visi mokiniai. Įskaitant tuos, kurie turi regos, klausos, kognityvinių, dėmesio, judėjimo ar kitokių sutrikimų ir negalių. Tai yra didelė atsakomybė, bet kartu dar didesnė galimybė pasiekti gerokai platesnę auditoriją, o svarbiausia – suteikti kuo platesnę prieigą prie žinių ir mokslo, neišskiriant ir nediskriminuojant asmenų“, – mintimis dalijosi „June / Karlove“ skaitmeninio prieinamumo strategė.
Lietuvoje kuriami edukacinių technologijų sprendimai
Nuo didžiųjų, tarptautinių technologinių įrenginių specialiųjų poreikių vaikams neatsilieka ir Lietuvoje kuriami sprendimai. Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija“, kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centru parengė skaitmeninę mokymo priemonę „Gestų kalba ir aš“. Ši skaitmeninė mokymo priemonė pritaikyta ne tik mokyti gestų kalbos, tačiau ir savarankiškai mokytis, darbui mokykloje su kurčiais ir neprigirdinčiais mokiniais.
„Gestų kalba ir aš“ įrankio programos medžiaga buvo parengta orientuojantis į kompetencijų ugdymą, įvairias pasiekimų sritis ir pagrindinį turinį, atsižvelgiant į mokinių amžiaus raidą. Svarbu ir tai, kad priemonėje pateiktos užduotys skirtos gestų kalbos supratimui, kalbėjimui ugdyti, kalbos gramatinei sandarai formuoti, žodyno plėtrai, taip pat kurčiųjų kultūrai ir bendruomenei pažinti. Toks įvairus turinys vaikams ne tik padeda efektyviai mokytis, tačiau ir lavinti socialinius įgūdžius, kurie yra labai reikalingi kiekvienam asmeniui.
Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro vadovė I.Šuolienė sako, kad Lietuvoje turime ne vieną teigiamą edukacinių technologijų sprendimų specialiųjų poreikių vaikams pavyzdį, kuris sėkmingai įgyvendinamas Lietuvos mokyklose.
„Su Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centru sukūrėme edukacinių technologijų išbandymo platformą „testbed“, kuri yra praktinis būdas mokykloms ir kūrėjams išbandyti naujausias švietimo technologijas realioje mokymosi aplinkoje. Kurdami platformą atsižvelgėme į įvairius mokinių poreikius, tad daugelį sprendimų galima pritaikyti ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Žinoma, atsižvelgdami į skirtingus poreikius turinčius asmenis, kuriame ir specialius įrankius, kurie leidžia mokiniams nevaržomai mokytis ir pasiekti geriausių rezultatų. Skaitmeninė mokymosi priemonė „Gestų kalba ir aš“ yra puikus to pavyzdys“, – pasakoja I.Šuolienė.
