Jie prašo KT išaiškinti, kodėl pagal Švietimo įstatymą tik valstybinėms ir savivaldybių mokyklų klasėms privaloma nustatyti mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių, o šis reikalavimas netaikomas privačioms mokykloms. Be to, prašoma ištirti, ar Vyriausybės nustatytas vidurinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius, t. y. 21 mokinys III ir IV klasėje, nepažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto objektyvumo principo.
„Vadovaujantis Švietimo įstatymu (...), mokinių skaičius klasėje yra nustatomas tik valstybinėse ar savivaldybių mokyklose, tuo tarpu nevyriausybinėms (privačioms) mokykloms Vyriausybės nutarimu mokinių skaičius klasėse nėra nustatomas ir nevyriausybinė mokykla šio kiekybinio kriterijaus neturi atitikti“, – sakoma parlamentarų grupės kreipimesi, kurį inicijavo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Gintautas Kindurys.
Jo nuomone, tokios Švietimo įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.
„Įstatyme įtvirtinus skirtingus kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės ir savivaldybių mokyklos, tačiau kurie nėra privalomi nevyriausybinės mokykloms, yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Mokyklai, nepaisant to, kas yra jos steigėja, tam, kad galėtų organizuoti ugdymo procesą, turi būti nustatyti tokie patys veiklos kriterijai“, – mano Seimo opozicija.
Kreipimosi į KT iniciatorių nuomone, mokyklos yra diskriminuojamos ir pagal nuosavybės formą.
Seimo opozicijai neaišku, kokiais kriterijais remiantis ir dėl kokių priežasčių Vyriausybė nustatė, jog mažiausias mokinių skaičius valstybės ir savivaldybių gimnazijos III ir IV klasėse galės būti tik 21.
Kreipimesi į KT pažymima, kad toks reglamentavimas akivaizdžiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą objektyvumo principą, nes „nėra nurodytų jokių objektyvių kriterijų, kurie patvirtintų nustatyto mažiausio mokinių skaičių klasėje pagrįstumą“. Kreipimosi į KT iniciatorius G. Kindurys sako, kad mūsų švietimo sistemoje susiklostė keistas reiškinys – atsirado lygūs ir lygesni.
„Naujieji reikalavimai dėl gimnazijų klasių sudarymo galioja tik valstybinėms mokykloms, bet ne privačioms. Jei valstybinės ar savivaldybių mokyklos neatitinka mokinių skaičiaus kriterijaus, joms gresia poveikio priemonės – mokymo lėšos iš valstybės biudžeto joms neskiriamos ir tokios klasės negali veikti arba būtina steigti kitos gimnazijos III ir IV klasių skyrių. Tuo tarpu nevalstybinės mokyklos, sudariusios mažesnes klases, finansavimo nepraranda ir mažos klasės veikti gali. Labiausiai neramina tai, kad dėl tokio reikalavimo jau 2024–2025 ir kitais mokslo metais daugelyje Lietuvos valstybinių mokyklų gali nelikti trečių ir ketvirtų gimnazijų klasių“, – sako G. Kindurys.
Jo vertinimu, valdančiųjų sprendimas nustatyti aukštus reikalavimus mokinių skaičiui klasėse ir dėl to uždaryti ar prie didžiųjų prijungti mažesnes mokyklas bei teigti, jog viskas yra daroma dėl ugdymo kokybės, yra veidmainiškas.
Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad mažų mokyklų ir klasių naikinimas yra viena priežasčių, dėl kurios nyksta kaimai ir maži miesteliai.
„Lietuvos švietimo istorijoje jau būta nemažai mokyklų tinklo pokyčių, bet tokio valstybinių mokyklų sumenkinimo ir privačių mokyklų išaukštinimo tikrai neregėjome. Mažų klasių ir ypač mažuose miesteliuose tiesiog nelieka, todėl dalis mokinių neturės galimybių tęsti mokslų savo pamėgtoje mokykloje. Tai lemia dar didesnę jaunų žmonių atskirtį, valstybinio švietimo nykimą ir privataus sektoriaus švietime dominavimą,“ – sako A. Norkienė.
Kreipimąsi į KT pasirašė Seimo nariai Aurelijus Veryga, Rita Tamašunienė, Vilija Targamadzė, Rasa Budbergytė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Jonas Pinskus ir kiti „valstiečių“, socialdemokratų, demokratų, „darbiečių“, Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
