Pasak mokinių pasiekimus įvertinusių pedagogų, iki šiol neaišku, kokias egzaminų užduotis kitais metais išvys dabartiniai vienuoliktokai, o ir jų motyvacija, psichologinė būsena jau spėjo ženkliai smuktelti.
Istorijos mokytojas: pasitvirtino hipotezė
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) antradienį paskelbė patvirtintus lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ir išplėstinio kursų patikrinimų vertinimus, o praėjusią savaitę paskelbti ir inžinerinių technologijų, chemijos, istorijos tarpinių patikrinimų rezultatai.
Pavyzdžiui, nurodoma, kad beveik 70 proc. istorijos tarpiniame patikrinime dalyvavusių mokinių surinko 20 ir daugiau taškų iš 40 galimų, o 650 mokinių istorijos tarpiniame patikrinime surinko 35 ir daugiau taškų. Iš viso šį patikrinimą laikė 11 802 vienuoliktokai.
Patvirtinti rezultatai rodo, kad bendras kandidatų surinktų taškų vidurkis siekia 23,3 taškų iš 40 galimų.
Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas svarstė, kad šio tarpinio patikrinimo rezultatai jam kelia dviprasmiškus jausmus. Mokytojas pridūrė, jog greičiausiai pasitvirtino ir vienas jo bei kitų kolegų istorikų spėjimas.
„Kai mokiniai parašė tarpinį patikrinimą, pradėjo siųsti žinutes su įvertinimais – tada tai buvo ganėtinai aukšti balai. Bet vėliau, kai jau buvo paviešinti ir oficialiai paskelbti rezultatai, ne vienas kolega irgi rašė, kad truputį žemoki balai, atsižvelgiant į tai, jog užduotys nebuvo pačios sudėtingiausios.
Galvoju, kad pasitvirtino bent jau mano kelta hipotezė, kad tas didžiulis kiekis faktologijos, kurios reikalavo iš mokinių, mokiniams nėra suprantama, kam reikia visa tai mokytis, ir turbūt didžioji dauguma mokinių, nes mes negalime spręsti iš Vilniaus burbulo apie visą Lietuvą, ėjo paprasčiausiu keliu – ėmė, kaip mokiniai mėgsta sakyti, random (atsitiktinai, – angl.) spaudalioti atsakymų variantus.
Kito paaiškinimo aš nerandu, nes tikrai matosi, kad tiesiog testas tikrai nepatikrina žinių, patikrina tam tikrus faktus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Bitautas.
Mokytojo manymu, šiandieniniai mokiniai jau nebėra tie, kurie galėtų sausai „iškalti“ tam tikrus istorinius faktus, neįsigilinę į platesnį kontekstą.
„Aš irgi nematau prasmės jų kalti, todėl greičiausiai jie galimai spaudaliojo bet kurį atsakymo variantą tik tam, kad būtų pasirinktas kažkoks variantas. Aš taip spėčiau“, – komentavo A.Bitautas.
Tiesa, anot jo, nemaža dalis vienuoliktokų vis dar jaučia tarpinių patikrinimų metu atsiradusį didžiulį stresą, kurio sunku atsikratyti iki šiol. Dalis jaunuolių esą net nebevaikšto į pamokas, nors ugdymo procesas mokyklose dar vyksta.
„Moksleiviai labai įvairiai pasiskirstę – dalis liko apatiški, jau nebesijungia, nelabai vaikšto į pamokas, tai jaučiasi šioks toks nusivylimas. Kita dalis maloniai nustebino, kad jie ir toliau suinteresuoti kruopščiai ruoštis – kadangi programos turinys buvo apkarpytas, liko nepraeitų temų ir skyrių, jau netgi galvojama apie tai, kad galbūt kai kurie internetiniai startuoliai siūlys ir vasarą ruoštis 12 klasės likusiai tarpinio atsiskaitymo daliai.
Kadangi programos apimtys didžiulės, atsiranda istorijos rašinys, kurį reikės rašyti, tai darbo ir ką veikti tikrai yra“, – aiškino istorijos mokytojas.
Apskritai kalbėdamas apie pasibaigusius tarpinius patikrinimus A.Bitautas pabrėžė, kad nežinomybė ir sumaištis dar niekur nedingo – vienuoliktokai iki šiol nežino, kaip atrodys jų istorijos brandos egzaminas, ar ministerija tesės savo pažadus. Ne ką mažiau įtampos vis dar jaučia ir mokytojai.
„Buvo skelbta, kad dalis mokinių galės nusinešti balus, dalis negalės, tai matomai galbūt vieni laikys vienokį, o kiti – kitokį egzaminą, o tai įveda sumaišties ir neaiškumo. Ar tai bus 60 taškų vertos užduotys, ar išves kažkokią proporciją – toks neaiškumas yra ir mokytojams, ir mokiniams.
Kaip vienas mano mokinys pasakė: „Iš šitos ministerijos jau galima visko laukti ir tikėtis“. Tai ruošiamės ir toliau ramiai einame į tą ugdymo turinį, koks jis yra, o kaip bus – pagyvensime ir sužinosime“, – kalbėjo pedagogas.
Situacijos esą nepagerina ir tai, kad ŠMSM vis dar yra „be galvos“, o klausimai ministerijai bei NŠA niekur nedingę.
„Kas jiems ten susišvies – neaišku, nes manau, kad jie ir patys neturi to vaizdinio, kaip visa tai turėtų atrodyti. Jeigu būtų taip, kaip pasakė, tada turėtų būti dviejų tipų užduotys, galėtų būti net trys galimi variantai pagal loginį principą ir įsivaizdavimą, tai esame nežinioje.
Ugdymo turinio programą kaip ir turime, bet nežinome, koks bus tas galutinis atsiskaitymas, kaip jis atrodys. Ar tie mokiniai, kurie nusineš, vienaip laikys, ar tie, kurie nuspręs nenusinešti tų balų, kitokį laikys, ar perlaikys testinį ir rašys kartu su tais – daug klausimų ir atsakymų kol kas nėra.
Visgi jeigu jau buvo pradėtas planas, turėjo būti apie tuos dalykus išsidiskutuota, visokiems scenarijams pasiruošta ir tik tada startuota. Dabar matome, kad sukeltas chaosas toliau ritasi kaip vandenyno banga ir atneša nenumatytų problemų, apie ką turbūt nei NŠA, nei ministerija nepagalvojo“, – dėstė A.Bitautas.
Moksleiviai bando atsigauti
O štai lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso (A) tarpinio patikrinimo bendras taškų vidurkis siekia 15,1 iš 20 galimų, t.y. 75 proc. visų užduoties taškų.
Tuo tarpu bendrojo (B) kurso tarpinio patikrinimo rezultatai rodo, kad vienuoliktokų surinktų taškų vidurkis siekia 10,9 iš 20 galimų, t.y. apie 50 proc. visų užduoties taškų.
Šio tarpinio patikrinimo rezultatus įvertinusi Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė atkreipė dėmesį, kad šie, turint galvoje sudėtingas susidariusias sąlygas tiek mokiniams, tiek ir mokytojams, tikrai yra neblogi.
„Jeigu šnekėsime apie A ir B lygius, tai B lygis yra privalomas visiems – pagal jį mokosi visokios motyvacijos ir visokių gebėjimų mokiniai. B lygį dažniausiai renkasi tie mokiniai, kurių motyvacija yra gerokai mažesnė negu A lygio mokinių.
Manyčiau, kad tie rezultatai yra pakankami, tuo labiau, kad mes, mokytojai, neturėjome metodinės medžiagos, kaip ruošti vaikus šitam patikrinimui, iš esmės ruošėme taip, kaip kiekvienas supratome“, – prisiminė L.Bručkienė.
Pasak jos, mokymai pedagogams buvo organizuojami tik kovo mėnesį, nors patys tarpiniai atsiskaitymai jau buvo beprasidedantys.
„Vertinimo normos buvo patvirtintos tik sausio pabaigoje, tai tiesiog ugdymo proceso metu pasiruošimas tarpiniams patikrinimams buvo gerokai komplikuotas. Kaip mokytojai sugebėjo, taip vaikus ir paruošė, patyrė tikrai daug streso“, – aiškino mokytoja.
Pasak pedagogės, viešasis kalbėjimas ir teksto nagrinėjimas ugdymo procese yra pakankamai nauji dalykai, todėl atnaujinus bendrojo ugdymo programas tam reikėtų skirti žymiai daugiau dėmesio – ne tik pusmetį ar metus.
Patys vienuoliktokai, anot jos, šiuo metu bando džiaugtis ramybe po sunkių išbandymų, tačiau, įsitikinusi L.Bručkienė, laiko visiškai atsigauti dar prireiks.
„Mokytojai irgi džiaugiasi tuo, kad ugdymo procesas grįžo į normalias vėžes, nes iš esmės tas ugdymo procesas daugiau nei mėnesį buvo sustojęs. Kadangi tuo metu, kol vyko tarpiniai patikrinimai, iš esmės kitų dalykų mokytojai, suprasdami tą sudėtingą situaciją, nei kontrolinių darbų daug davė, nei labai daug naujų temų išėjo.
Šiuo metu vaikai pamažu grįžinėja į įprastą mokymosi ritmą, streso patyrė tikrai labai daug, ir manau, daug įtakos turėjo psichologinė būsena būtent dėl to, kad pirmieji patikrinimai buvo susiję su tam tikromis nesėkmėmis, susijusiomis ne su jų mokymosi intencijomis – jau dabar komisijos pripažinta, kad buvo padaryta klaidų kuriant užduotis, o žinant psichologiją akivaizdu, kad pirmosios dvi nesėkmės galėjo užprogramuoti įtampas, būsenas ir vėlesniems atsiskaitymams.
Jie galėjo pasirodyti prasčiau savo galimybių ribų vien dėl to, kad pirmieji tarpiniai patikrinimai daugeliui buvo nelabai sėkmingi. Tai manau, ir visuomenėje buvo daug įtampų, ir švietimo bendruomenėje buvo labai daug įtampų, nežinomybės ir lūkesčių, ir dabar tiek vaikai, tiek mokytojai pamažu atsigauna nuo streso – tik tiek, kad jau mažai laiko liko“, – svarstė L.Bručkienė.
Galutinius savo tarpinių patikrinimų įvertinimus mokiniai gali sužinoti mokyklose, kurioms pateikti protokolai su patvirtintais rezultatais.
„Paskelbti patvirtinti tarpinių patikrinimų rezultatai reiškia tarpinių patikrinimų sesijos pabaigą. Iš viso per ją suorganizuota 20 tarpinių patikrinimų iš privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų, kurių mokosi III gimnazijos klasės mokiniai“, – sakė NŠA laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas.
Tarpiniuose patikrinimuose dalyvavo virš 24,7 tūkst. mokinių. Vidutiniškai vienas vienuoliktokas laikė 5 tarpinius patikrinimus.
Iš viso per tarpinių patikrinimų sesiją atlikta per 123,7 tūkst. užduočių. Beveik penktadalis (18,8 proc.) atliktų užduočių įvertintos 35 ir daugiau taškų. Tarpiniuose patikrinimuose mokinių surinktų taškų vidurkiai svyruoja nuo 40 iki 80 proc. visų atitinkamos užduoties taškų.
Geriausiai vienuoliktokams sekėsi informatikos, filosofijos bei lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso patikrinimai.
