Institucinis visų šalies gimnazijų reitingas pristatomas jau vienuoliktą kartą. „Reitingų“ duomenimis, geriausios gimnazijos, atsirenkančios mokinius, šiemet atrodo taip:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
Geriausios neatrankinės gimnazijos atrodo taip:
1. Klaipėdos licėjus
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
3. „Saulės“ privati gimnazija
4. Kauno „Saulės“ gimnazija
5. Telšių Žemaitės gimnazija
Gimnazijų reitingas sudarytas remiantis valstybinių brandos egzaminų, kuriuos abiturientai laikė 2023 m. vasarą, rezultatais. Tačiau gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai.
„Kadangi lietuvių kalbos bei matematikos VBE rezultatai tampa kertiniai, skaitytojų dėmesiui parodome, kiek nuošimčių kiekvienos gimnazijos abiturientų bandė laikyti šiuos egzaminus. Jei šiuos egzaminus laikė visi 100 proc. abiturientų, tuomet gimnazija vien už tai, kad leido visiems gimnazistams bandyti laikyti, kad neslepia silpnų mokinių bei savo nepadarytų darbų, gavo po 5 taškus.
Jei abiturientai iš viso nelaikė šių VBE, gimnazija taškų negavo. Pavyzdžiui, matematikos egzamino nelaikė nė vienas Alytaus r. Miroslavo, M. Mižigurskajos privačios, Šalčininkų r. Kalesninkų L. Narbuto bei Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijos abiturientas. Pastarųjų dviejų gimnazijų abiturientai, beje, pernai nelaikė ir lietuvių kalbos VBE.
Be to, visus egzaminus pagal tai, kiek jie svarbūs stojant į šalies aukštąsias mokyklas, suskirstėme į tris grupes: už lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE kiekviena gimnazija galėjo daugiausia surinkti po 16, už anglų kalbą, biologiją ir istoriją – po 10 taškų, o už chemiją, fiziką, IT ir geografiją – po 8 taškus“, – išdėstė žurnalo „Reitingai“ atstovai Gintaras Sarafinas ir Jonė Kučinskaitė.
„Reitingų“ analizė rodo, kad absoliučioje daugumoje gimnazijų nuo dešimtadalio iki pusės visų abiturientų nelaiko lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų, kurie nuo šiemet tapo privalomais.
„Lietuvoje yra 360 gimnazijų – visi 100 proc. abiturientų laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą pernai tik 9-ose gimnazijose. Aš nežinau, ką tie jaunuoliai galvoja, jei jie neturės matematikos ir lietuvių kalbos valstybinių brandos egzaminų rezultatų“, – svarstė J.Kučinskaitė.
„Jeigu pažvelgsime į 2023-iuosius metus, tai iš 27 479 abiturientų matematikos VBE laikė tik 16 520 (tai yra 60,12 proc. visų dvyliktokų), o lietuvių kalbos VBE – 17 362 (tai yra 63,15 proc. visų abiturientų). Kiti net nebandė laikyti šių egzaminų, kurie nuo šių metų tapo privalomi visiems, siekiantiems aukštojo mokslo – nesvarbu savomis lėšomis ar valstybės finansuojamoje studijų vietoje.
Abiturientų, kurie baigė gimnazijas nelaikydami valstybinių brandos egzaminų, o dažnai ir mokyklinių, gimnazijos baigimo pažymėjimas tėra popierėlis, kad jie „išklausė kursą“.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, net 5945 arba 30 proc. visų 2022–2023 m. m. gimnazijas baigusių jaunuolių nestojo niekur (arba nebuvo priimti). Panaši ir ankstesnių metų statistika. Svarbu tai, kad dažnai lietuvių kalbos bei matematikos VBE nelaiko gana didelė dalis stambesniųjų mokyklų mokinių“, – dėmesį atkreipė žurnalo atstovai.
Tiesa, pasak „Reitingų“ žurnalistų, 2023 m. bei ankstesnių metų VBE rezultatų analizės rodo, kad daugybė mažų gimnazijų abiturientus valstybiniams brandos egzaminams parengia sėkmingiau nei dalis didžiųjų gimnazijų.
„Bet politikams tai neįdomu, – reforma vyks toliau. Štai, Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazija pernai išleido vos 16-kos abiturientų laidą. Bet gimnazijų reitinge ji tarp 360-ies šalies gimnazijų yra 35-a.
Pernai šioje gimnazijoje visi abiturientai laikė lietuvių kalbos VBE. Ir ši mažutė gimnazija dalykiniame gimnazijų reitinge (2023 m. gruodį), pagal lietuvių kalbos išmokymo discipliną buvo 13-a šalyje. Matematikos VBE taip pat laikė visi merkiniškiai. Ir ši nykštukinė gimnazija pagal abiturientų matematikos pasiekimus yra 56-a šalyje.
Arba štai, Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija taip pat patenka į geriausių šalies gimnazijų 100–tuką. Iš 26 abiturientų net 25 kvėdarniškiai laikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o matematikos – 23.
Pagal lietuvių kalbos dalykinių reitingų rezultatus (2023 m. gruodį) ši gimnazija buvo 54-a šalyje, o pagal matematikos dalykinį reitingą – 107. Bet, ar ji išlaikys gimnazijos statusą – nežinia, nes neturi 21-o būsimo vienuoliktoko“, – nurodė reitingų sudaryotojai.
Savivaldybių reitingas pagal abiturientų pasiekimus
Savivaldybių TOP penketukas pagal švietimo rodiklius šiemet atrodo taip:
1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Šiauliai
5. Kaišiadorys
Menkiausi mokinių pasiekimai fiksuojami šiose savivaldybėse:
56. Pagėgiai
57. Kazlų Rūda
58. Ignalina
59. Rietavas
60. Kalvarija
Universitetų reitingas
Vienuoliktą kartą pristatomas ir institucinis universitetų reitingas.
Geriausių valstybinių universitetų penketukas atrodo taip:
1. Vilniaus universitetas;
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
3. Kauno technologijos universitetas;
4. Vytauto Didžiojo universitetas;
5. VILNIUS TECH universitetas.
Privačių universitetų pozicijos:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas;
2. Kazimiero Simonavičiaus universitetas;
3. LCC Tarptautinis universitetas.
Universitetai buvo reitinguoti pagal 35 skirtingus parametrus, kurie sudėti į penkias stambias kriterijų grupes:
I. alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (35 taškai); II. mokslo, meno ir / ar sporto veiklos (25 taškai); III. studijų lygis ir studentai (25 taškai); IV. universiteto tarptautiškumas (10 taškų); V. esamas bei ateities akademinis personalas (5 taškai).
„Priminsime, kad lyginti valstybinių ir nevalstybinių universitetų surinktų taškų negalima, nes jie buvo vertinti atskirai.
Tarp valstybinių universitetų, užėmusių antrą – penktą vietas, vyksta nuožmi kova. Šie universitetai deda daug pastangų įvairiose vertintose plotmėse. Ir tai yra naudinga stojantiesiems bei studentams. (...)
Svarbu pabrėžti, kad ženkliai pagerėjo daugelio aukštųjų mokyklų alumnų įsidarbinamumas, praėjus devyniems mėnesiams po studijų baigimo. Daugumos universitetų 2023 m. laidos absolventų, neradusių darbo po studijų baigimo praėjus 9 mėnesiams dalis nesiekia vieno procento“, – rašo „Reitingai“.
Didžiausią atlyginimą – 3520 eurų – gauna LSMU alumnai, o tarp privačių universitetų – ISM – 3464 eurus.
„Vertindami universitetų moksliškumą, rėmėmės Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atlikto Lietuvos universitetų mokslo veiklos 2022 m. formaliojo vertinimo rezultatais. Tradiciškai vertinome ir kiek kiekvieno universiteto akademinio personalo atstovai, šiuo metu dėstantys universitete, per pastaruosius metus yra gavę nacionalinių meno ar meno premijų.
Na, ir pagal moksliškumą labiausiai išsiskiria Vilniaus universitetas. Pagal trečiajį kriterijų – studentai ir studijos – pirmauja dvi specializuotos aukštosios mokyklos: VDA bei LMTA. Tarptautiškumo kriterijuje pirmauja Vilnius tech, antras – LSU. Pagal akademinio personalo kriterijų labiausiai išsiskiria VU ir VDU“, – rašė „Reitingų“ atstovai.
Kolegijų reitingas
Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke šiemet yra šios kolegijos:
1–2 Vilniaus kolegija,
1–2. Kauno kolegija,
3. Kauno technikos kolegija,
4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija,
5. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:
1. Vilniaus dizaino kolegija;
2. Šv. I.Lojolos kolegija;
3. Lietuvos verslo kolegija.
Kolegijos reitinguotos panašiai kaip ir universitetai.
„Didžiausia kolegijų reitingo naujovė – po keleto metų pertraukos vėl įtraukti absolventų atlyginimai.
Tam suteikėme penktadalį (20 proc.) viso kolegijų reitingo svorio. Ir šis apčiuopiamas rodiklis, parodantis, kiek ir kaip rinkoje vertinamas kiekvienos kolegijos alumnas turėjo didelės įtakos ir galutiniam kolegijų išsidėstymui reitingo lentelėje“, – teigė „Reitingų“ sudarytojai.
