Nors laisvas pedagogų darbo vietas žymėtis pradėjo dar ne visi, akivaizdu, kad tam tikrų specialistų atskiriems miestams vis dar stinga – kartais nepadeda net ir atskirų savivaldybių taikomos skatinimo ir jaunų žmonių pritraukimo priemonės.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti savivaldybių atstovai pripažįsta, kad situacija išlieka sudėtinga, bet dar ne tragiška – kai kurių mokyklų vadovams esą pavyksta įkalbėti dar bent metams pasilikti pensinio amžiaus sulaukusius pedagogus, kiti tuo metu toliau bando dirbti su tuo, ką turi.
Situacija didmiesčiuose – skirtinga
Kaip portalui lrytas.lt nurodė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, ateinančių mokslo metų pradžioje sostinėje preliminariai trūks kiek daugiau nei 500 mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų. Iš jų po maždaug 100 – mokytojo padėjėjų ir logopedų.
„Iš mokytojų dalykininkų didžiausias numatomas poreikis bus lietuvių kalbos (apie 60), pradinio ugdymo ir matematikos (po maždaug 50) mokytojų. Dabartinė situacija yra labai panaši į tą, kuri buvo pernai.
Reikia turėti omenyje, kad dabartiniai skaičiavimai yra preliminarūs, įvertinant specialistams sukaksiantį pensinį amžių, įprastą darbuotojų kaitą ir pan. Trūkstant specialistų, skelbiamos darbuotojų atrankos – pavyzdžiui, šiuo metu turime 296 darbo skelbimus į švietimo įstaigas“, – aiškino G.Grubinskas.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, siekdama pritraukti trūkstamus specialistus sostinė siūlo ir papildomas naudas – pavyzdžiui, priedus Vilniuje pradedantiems dirbti mokytojams ir nemokamą viešojo transporto bilietą.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės atstovė Rasa Markauskaitė informavo, kad kol kas ugdymo procesas Kaune yra sklandus, tačiau ieškoma kiek daugiau švietimo pagalbos specialistų.
„Detalesnė informacija apie mokytojų poreikį renkama ir bus žinoma rugpjūčio mėnesio antroje pusėje. Praėjusių metų rugpjūčio duomenimis, Kaune buvo ieškoma apie pusšimčio pedagogų mokyklose ir maždaug tiek pat trūksta ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Maždaug 30 proc. šių vietų sudarė nepilni etatai. Ieškotos pozicijos – užpildytos“, – pabrėžė R.Markauskaitė.
Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Silvija Mockuvienė teigė, kad dėl mokytojų poreikio rugsėjo mėnesiui bus aiškinamasi šių mokslo metų pabaigoje, kai įstaigų vadovams bus aiškiau, kiek mokytojų planuoja nebetęsti pedagoginio darbo.
Remiantis sausio mėnesio duomenimis, šiuo metu trys Klaipėdos gimnazijos ieško lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų, dar dvi progimnazijos – etikos ir geografijos mokytojų.
Pasak S.Mockuvienės, praėjusiais metais prieš rugsėjo 1-ąją Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklose iš viso trūko 24 pedagogų.
Žmonių bando prisivilioti ir skatinimo priemonėmis
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė portalui lrytas.lt nurodė, kad šiuo metu didžiausias skaudulys miesto ugdymo įstaigose yra matematikos mokytojai. Pasak jos, bent po vieną šio dalyko specialistą, ko gero, priimtų kiekviena Panevėžio mokykla.
„Čia yra didžiausias trūkumas. Tikriausiai kiekviena mokykla po vieną priimtų, nes dabar mokyklose dauguma matematikos mokytojų dirba po pusantro etato, su padidintu krūviu“, – aiškino S.Sėrikovienė.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, mokyklos jau garsiau kalba ir apie tai, kad trūksta gamtos mokslų, fizikos, chemijos mokytojų.
„Toliau, tikėtina, eitų pradinio ugdymo mokytojai – yra kelios mokyklos, kurios nuo rugsėjo 1-osios tikrai jų ieškos. O toliau tikriausiai būtų ir geografijos mokytojai, ir muzikos mokytojai, bet jau ne po tiek daug.
Bet didžiausias Panevėžio miesto skaudulys šiandien vis tiek yra matematikos mokytojai“, – akcentavo S.Sėrikovienė.
Norėdama į mokyklas prisitraukti daugiau jaunų specialistų, savivaldybė pasitvirtino trūkstamų pedagogų programą ir numatė specialias stipendijas, taip pat miestas yra pasiryžęs finansuoti persikvalifikavimą, apmokėti jaunuolių studijas ir net persikraustymo išlaidas.
„Bet tai nėra labai paveiku, nes mažai besimokančiųjų yra tų dalykų, kurių mums reikia. Tai čia yra didžiausia problema jau valstybės mastu – kad ne savivaldybė negali kažko pritraukti, bet kad nėra ko pritraukti.
Jau apskambinėtos ir aplinkinės savivaldybės, vienas kitas pedagogas yra pakviestas mokytis pas mus, nes tikrai dengiame ir persikraustymo išlaidas, esame numatę ir būsto nuomos dalį mokėti“, – vardijo Panevėžio savivaldybės atstovė.
S.Sėrikovienė pripažįsta, kad mokytojų trūkumas yra ne tik Panevėžio, bet ir visos šalies bėda, nes „pas kaimynus“, jos žiniomis, žvalgosi tikrai ne viena savivaldybė. Jos teigimu, nenorėdami prarasti gerų pedagogų mokyklų vadovai visais būdais stengiasi darbe išlaikyti ir į pensiją jau galinčius išeiti specialistus.
„Mūsų senjorai, kurie dar yra aktyvūs, tikrai yra mylimi ir vadovų gerbiami. Jeigu esi aktyvus, jeigu esi dar mąstantis išeiti ar neišeiti, tikrai vadovas bus linkęs motyvuoti žmogų, kad jis liktų dar metams, kol ras pakeitimą“, – aiškino Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja.
Mažėja ir vaikų skaičius
Akmenės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Rekis pasakojo, kad statistiką dėl pedagogų skaičiaus savivaldybė veda kasmet – pasak jo, dabar trūkstamų mokytojų skaičius nėra dramatiškas, bet laisvų darbo vietų visgi yra.
„Žinau, kad vienoje mokykloje mokytojai pajudėjo tiesiog kitur, keičia darbo vietas, eina į kitas mokyklas. Kol kas trūksta 7 mokytojų, bet iki šiol išspręsdavome šitą dalyką, tuos mokytojus, kurių reikėjo, rasdavome“, – aiškino D.Rekis.
Anot jo, rajone šiandien dirba 20 pedagogų, kurie yra pensinio amžiaus. Šiemet tokį amžių pasiekė dar 6 mokytojai.
„Aišku, mes džiaugiamės, kad tie pedagogai lieka darbo vietoje ir dar neskuba išeiti į užtarnautą poilsį. Neramina Nacionalinės švietimo agentūros reikalavimas nuo 2025 metų siūlyti ir prancūzų kalbą, kurios nėra buvę rajone.
Jeigu tas reikalavimas išliks ir toliau, tai ieškosime, kokį čia sprendimą priimti. Lengviausiai susidorojame su ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų trūkumu – jų kaita vyko, bet jų pavyko rasti, nors ta kaita yra nuolatinė“, – kalbėjo Akmenės rajono savivaldybės atstovas.
Kaip prisiminė D.Rekis, mokytojų mieste itin pristigo 2022 metų pradžioje, kai dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvyko daug ukrainiečių vaikų, tačiau šis iššūkis buvo gana lengvai įveiktas.
„Tada pagelbėjo išėję į pensiją mokytojai, kai kuriose mokyklose jie pasijungė į ugdymo procesą, nes tai buvo ekstra atvejis. Paskui poreikis praėjo, dveji metai praėjo, integravosi mokiniai ir tuo laikotarpiu buvo išspręsta. Tikiu, kad direktoriai gal ir bando prisikviesti išėjusius į pensiją, bet paprastai tie, kas apsisprendė eiti į užtarnautą poilsį, nėra linkę grįžti“, – sakė jis.
Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis atviravo, kad situacija dėl pedagogų rajone nėra tragiška – pernai rugsėjį kai kuriose mokyklose trūko kelių mokytojų, tačiau jie buvo rasti.
„Kadangi vykdome mokytojų pritraukimo programą, prašėme iš mokyklų, kad pateiktų duomenis, kokių specialistų trūksta. Jeigu iš kitur atvažiuoja žmonės ir pas mus įsidarbina, jie gali pretenduoti į būsto kompensavimą – per penkerius metus iki 25 tūkstančių eurų, tai per metus – 5 tūkstančiai eurų. Taip pat kompensuojame persikvalifikavimo išlaidas – dvejus metus po 2 tūkstančius eurų“, – vardijo A.Laužadis.
Deja, kaip prisipažino Rokiškio rajono savivaldybės atstovas, tokios priemonės vaisių duoda mažai.
„Norinčių persikvalifikuoti sulaukiame, bet kad atvažiuotų – per trejus metus tik vienas žmogus“, – nurodė jis.
Pasak A.Laužadžio, šiandien Rokiškio mokyklose labiausiai trūksta lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos mokytojų, psichologų, specialiųjų pedagogų, šiek tiek stinga ir fizikos, chemijos mokytojų.
Tiesa, specialistas išskyrė dar vieną problemą – esą rajone mažėja ne tik mokytojų, bet ir pačių vaikų.
„Mokinių visose kaimiškose vietovėse mažėja. Apskritai mokytojų trūkumas išryškės vėliau, dar po kokių penkerių metų“, – svarstė Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.
