Skaitmeninės švietimo transformacijos link
Prognozuojama, kad iki 2027 m. švietimo technologijų sektoriaus vertė pasaulyje išaugs net 17,9 proc. ir pasieks 680 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu Lietuvos EdTech srities atstovai kelia ambicingą tikslą tapti didžiausią progresą švietimo srityje padariusia šalimi.
Pasak I.Šuolienės, nors pastebima, kad šalies ugdymo įstaigose vis dažniau pasitelkiami išmanūs sprendimai, o mokytojai drąsiau ryžtasi gerinti savo informacinių technologijų žinias, jiems vis dar trūksta praktikos tradicines pamokas pildyti skaitmeniniais sprendimais.
„Edukacinių technologijų integracija į šalies ugdymo įstaigas – kelias į šviesesnį ir inovacijomis grįstą rytdieną bei teigiamą pokytį Lietuvos švietimo sistemoje. Tačiau jei norime, kad švietimas mūsų šalyje būtų augimo ir įtraukties pagrindas, privalome išnaudoti naujausias mokymo(si) galimybes ir inovacijas, daugiau dėmesio skirti mokytojams, jų skaitmeninių įgūdžių stiprinimui.
Tai yra kelias, galintis padėti kurti modernią švietimo sistemą, tokius ugdymo procesus, kurie būtų artimesni mokinių ateities darbo aplinkai, o kartu – išlaisvinti mokytojus nuo rutininių darbų, suteikti jiems daugiau laiko betarpiškam ir individualiam darbui su mokiniais“, – dalijasi ekspertė ir primena, kad skaitmeninė švietimo sistemos transformacija – pagrindinis Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro tikslas.
Skaitmeninės technologijos mokytojams padeda kurti patrauklesnes pamokas, individualizuoti mokymąsi, pagerinti bendravimą ir sumažinti darbo krūvį. Jos didina mokinių įsitraukimą ir motyvaciją, suteikia prieigą prie informacijos, tobulina tyrimo įgūdžius ir paruošia ateities darbui. Skaitmeninės technologijos gali pagerinti ir akademinius rezultatus.
Siekdamas įgyvendinti skaitmeninę Lietuvos švietimo transformaciją, EdTech centras sudaro galimybes pedagogams dalyvauti IT studijose, tobulinti praktinius įgūdžius, kuria naujas skaitmenines mokymo priemones, organizuoja vietinius ir tarptautinius renginius, stažuotes, supažindina švietimo įstaigas su inovatyviausiomis ugdymo priemonėmis, kviečia išbandyti naujus, patrauklius skaitmeninius mokymosi sprendimus, padeda organizuoti mokytojų darbą klasėse bei vykdo kitas su švietimo sektoriumi susijusias veiklas.
„Jau šiandien turime daugiau kaip 3 tūkst. mokytojų, dalyvavusių įvairiose skaitmeninių kompetencijų stiprinimo veiklose, šis skaičius tik auga“, – sako I.Šuolienė.
Tenka susidurti ir su iššūkiais
Kalbėdama apie tai, kokias inovacijas ir sprendimus reikia diegti šiandieninei mokyklai, EdTech centro vadovė išskiria kelias prioritetines sritis: dirbtinį intelektą, virtualią ir išplėstinę realybę, mokymosi platformas, žaidybinimą, įrankius, skirtus mokymosi sunkumams identifikuoti, personalizuoto mokymosi ir mokytojų kasdienį darbą lengvinančius sprendimus.
Nors švietimo inovacijų integravimas į šalies ugdymo įstaigas – viena prioritetinių sričių, į tam skiriama daug pastangų, tačiau švietimo sistemoje pokyčiai ir jų apčiuopiami rezultatai ne visada pasimato greitai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorės Airinos Volungevičienės teigimu, viena iš priežasčių, lemiančių lėtą inovacijų integraciją – pagrįsta baimė dėl technologijų keliamos žalos jaunų žmonių sveikatai.
„Visiškas naujųjų technologijų integravimas į mokymosi procesus prailgintų laiką, kurį vaikai ir paaugliai praleidžia prie ekranų, o nuolatinis naudojimasis skaitmeniniais įrenginiais gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip regos ar smegenų veiklos sutrikimai, atsiliepti psichologinei sveikatai“, – dalijasi A.Volungevičienė ir teigia, kad Europos Parlamentas jau dabar siūlo tam tikras priemones, skirtas skaitmeninei priklausomybei spręsti. Pavyzdžiui, keisti kuo ilgiau tam tikroje platformoje būti skatinantį internetinių paslaugų dizainą, riboti automatinį slinkimą, užtikrinti, kad visi skaitmeniniai produktai būtų saugūs vaikams.
Ekspertė taip pat išskiria ir tai, kad ugdymo įstaigos nežino, kaip skaitmenines technologijas efektyviai integruoti į švietimo organizacijas: „Svarbu vieniems kitus suprasti, kalbėtis ir kartu mokytis. Štai, Vytauto Didžiojo universitetas turi didaktinę laboratoriją, kur visus įrankius ar EdTech sprendimus mes pristatome dėstytojams, papasakojame apie jų pridėtinę vertę mokymui ir mokymuisi, turime ekspertų grupę, kuri dėsto skirtingomis temomis, pavyzdžiui, moko apie dirbtinį intelektą.“
Svarbiausia – glaudus bendradarbiavimas
A.Volungevičienės teigimu, po pandemijos atsirado daug nusivylimo skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, todėl vienas efektyviausių būdų, kaip kurti naują EdTech kultūrą – tirti edukacinių technologijų daromą naudą švietimui ir kartu ieškoti tinkamų sprendimų. Vieni iš pagrindinių žingsnių, pasak jos, galėtų būti EdTech sprendimų atranka pagal įrodymais grįstą pridėtinę vertę švietimui, mokymosi problemų ir jų priežastingumo tyrimai, bendradarbiavimas su švietimo lyderiais ir kt.
„Yra ir daugiau būdų, kaip įvesti edukacines technologijas į mūsų šalies švietimo sistemą, tačiau svarbu išlaikyti balansą ir nesiimti kraštutinumų, kadangi priešingu atveju mes tiesiog palūšime. Galiausiai, manau, kad viso to nebūtų įmanoma įgyvendinti be glaudaus švietimo bendruomenės, valstybinių institucijų ir EdTech kompanijų bendradarbiavimo. Tad kviečiu visus eiti į žygį, kurio metu mes kartu kopsime į EdTech kalnus. Žinoma, prieš ir po pandemijos mes tikrai ne viską padarėme teisingai, tad žinau, jog šio žygio metu pamatysime visko – tiek beveik viršūnę pasiekusias, tiek mokyklas, su kuriomis dar reikia stipriai padirbėti, išgirsime daug istorijų, mokytojų baimių ir nuogąstavimų. Tačiau tikiu, kad viskas bus gerai – mes atsinešime vandens, o prireikus – ugnies ir išsigydysime visas žaizdas“, – pozityviai nuteikia A.Volungevičienė.
