Dabar Vyriausybės vadovė kalba kiek kitaip – kandidatūros teikti nebeskuba, ir sako, kad diskusijos dėl naujo ministerijos šeimininko gali užtrukti.
Tuo metu Seimo Švietimo ir mokslo komitetui priklausantys parlamentarai tokį delsimą vertina kaip žalingą – pasak jų, be galvos esanti ministerija kai kurias problemas gali tik pagilinti.
Sako, kad tuščia ministro kėdė dirbti netrukdo
„Kai tik turėsiu kandidatą, kurį galėsiu pateikti – pateiksiu. Kol kas dar vyksta diskusijos“, – paklausta, kada jau būtų galima tikėtis žinių dėl naujojo švietimo ministro, ketvirtadienį nurodė premjerė.
Praėjusią savaitę I.Šimonytė teigė, kad tinkamų kandidatų į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovus „tikrai turi“, ir žadėjo jas pateikti šios savaitės pradžioje.
„Pavardžių visada yra, bet pavardės yra pavardės – ne faktas, kad kiekviena pavardė, kuri man atrodo tinkama, būtinai norėtų šitą pasiūlymą priimti, turint minty, kad vis tiek mes esame jau kadencijos gerokai antroje pusėje ir tai yra truputį kitas atvejis, negu tada, kai žmogus dar gali ateiti ir kažkokius labai naujus darbus padaryti.
Čia mes labiau kalbame apie tiesiog užbaigimą tų procesų, kurie dabar yra pradėti – turbūt nenuostabu, kad tos diskusijos gali ir ilgiau užtrukti“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Kad skubėti nebūtina, portalui lrytas.lt sakė ir kai kurie kiti konservatoriai. Švietimo ir mokslo komitete dirbanti Dalia Asanavičiūtė teigė, kad pagrindinės reformos ir svarbiausi politiniai sprendimai švietime jau padaryti dar iki G.Jakšto atėjimo.
„Dabar, ko gero, stringa įgyvendinimas, ir tai, manau, nedaro didelio poveikio ir pačiai sistemos pertvarkai, ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programai, ir pačiam mokyklų sutvarkymui, kas buvo pradėta ministrės J.Šiugždinienės, tai tiesiog ta pauzė iš principo politiniams sprendimams įtakos neturi, gal tik trukdo įgyvendinimui“, – svarstė konservatorė.
Pasak D.Asanavičiūtės, tiesa, kad ministro buvimas padėtų tašką tam tikroms interpretacijoms, tačiau darbas komitete dėl to nestoja – politikai bendrauja su viceministrais ir sprendžia svarbiausius klausimus.
„Susiklostė situacija tokia, kokia susiklostė, bet turim tą, ką turim“, – sakė ji.
D.Asanavičiūtė taip pat teigė nemananti, kad ministerijos vadovybės subyrėjimas galėtų daryti rimtesnę įtaką artėjantiems abiturientų brandos egzaminams.
„NŠA direktorius turi aiškias gaires, ką reikia daryti, kad nestrigtų brandos egzaminai. Jeigu tarpiniai patikrinimai buvo naujiena, brandos egzaminai vyksta kasmet, ir manau, kad tam turėtų būti pasiruošta“, – kalbėjo Seimo narė.
Konservatorius, Švietimo ir mokslo komiteto narys Edmundas Pupinis taip pat nemano, kad kurį laiką dirbti be ministro bus ypatingai sudėtinga.
„Iš tikrųjų gal derina su Prezidentūra. Manyčiau, geriau pateikti suderintą kandidatą, negu kad vėl žmogus kažkoks bus pateiktas ir nebus sutarta.
Mums viskas tvarkoje – vis tiek dauguma reforminių įstatymų, kurie buvo pateikti, jau priimti, ir šioje vietoje jokių trukdžių nėra“, – portalui lrytas.lt sakė E.Pupinis.
Įžvelgia „lyderių vakuumą“
Tačiau opozicijai priklausantys parlamentarai turi visai kitą nuomonę – jų teigimu, dabar neturėti žmogaus, kuris priimtų švietimui gyvybiškai svarbius sprendimus, yra tiesiog žalinga valstybei.
„Manau, kad tai yra žalinga, nes mes turime labai daug neišspręstų klausimų švietimo srityje ir bendruomenė laukia atsakymų. Tų atsakymų neturime nei mes, kaip švietimo komitetas, nei tuo labiau bendruomenės nariai. Toks neapibrėžtumas sukelia tik dar daugiau chaoso ir nerimo.
Mano supratimu, politinė partija, kuri yra atsakinga už šią poziciją, turėtų greituoju būdu iš savo bendruomenės rasti žmogų, kuris imtųsi atsakomybės“, – ragino „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasiteiravus, kurie iš tų neišspręstų klausimų dabar yra jautriausi, ji paminėjo ir bendrojo ugdymo, ir aukštojo mokslo aktualijas.
„Mes nuo rugsėjo 1-osios turime labai daug pasikeitimų tiek dėl vidurinio ugdymo baigimo, tiek dėl įtraukaus ugdymo, vis dar trūksta priemonių – turime eilę klausimų, kurie yra nesprendžiami. Tuoj ateis naujo biudžeto formavimas, tai vėlgi, yra ir pedagogų atlyginimų klausimas.
Šie klausimai nuolat turi būti ant pulso, nuolat turi būti sprendžiami. Aš jau nekalbėsiu apie šių metų abitūros egzaminus, kurie irgi gali sulaukti tokio fiasko, kaip ir tarpiniai patikrinimai, nes iš principo sistema lieka ta pati. Reikėtų tikrai užtikrinti, kad yra pasiruošta.
Aš jau nekalbėsiu apie stojimų organizavimą, nes pirmą kartą turimą antrą eilę, vadinamą socialinį liftą, kur irgi viskas turi būti taip atidirbta, kad nebūtų nei piktnaudžiavimo, nei dar kažkokių nesklandumų“, – vardijo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Darbo partijos atstovės manymu, toks premjerės delsimas gali reikšti, kad potencialių kandidatų sąraše trūksta lyderių, galinčių prisiimti atsakomybę iki šios kadencijos pabaigos.
„Galbūt tai ir idėjų vakuumas, atsakomybės kratymasis, nes toks laikinumas ir neapibrėžtumas tikrai nieko gero neduoda“, – sakė parlamentarė.
Naują ŠMSM vadovą greičiau norėtų pamatyti ir Mišrios Seimo narių grupės atstovė, Švietimo ir mokslo komiteto narė Beata Pietkiewicz. Ji neslėpė, kad toks laukimas komiteto darbui tikrai kenkia.
„Mes norime irgi turėti, kaip komiteto nariai, tiesioginius atsakymus į mūsų darbinius klausimus. Nėra kieno paklausti ir dėl tarpinių patikrinimų – lyg yra, bet vis tiek čia nėra tas žmogus, kuris yra šimtu procentų atsakingas, pavyzdžiui, viceministrė ar kažkoks vedėjas. Tai tikrai trukdo, ir tikimės, kad bus priimti sprendimai“, – aiškino Seimo narė.
B.Pietkiewicz taip pat įžvelgė grėsmių dėl brandos egzaminų, kurie mažesnės ar didesnės sumaišties sukelia kasmet.
„Manau, ministras galėjo likti bent jau iki egzaminų pabaigos, o išsrėbti tą košę kažkam reikia. Ir jeigu nieko neliko, tai tikrai yra baimė, ir grėsmė, kad nebus užtikrintas pavyzdinis brandos egzaminų laikymas ir organizavimas“, – svarstė politikė.
Palaikytų ir buvusios ministrės kandidatūrą?
Tiesa, jau kurį laiką netyla kalbos apie tai, kad į ministro kėdę gali sugrįžti buvusi ŠMSM vadovė, o vėliau pareigas dėl vadinamojo „čekiukų“ skandalo palikusi Jurgita Šiugždinienė. Tiek I.Kačinskaitė-Urbonienė, tiek B.Pietkiewicz svarstė, kad tai tikrai nebūtų pati blogiausia kandidatūra.
„Manau, kad ji neblogai tvarkėsi su tomis pareigomis. Kas yra tipiška jai ir visiems konservatoriams, kad priėmus sprendimą jau neįsiklausoma į kitas nuomones, ir tai irgi, mano supratimu, yra žalinga. Bet tai tikrai nebūtų pats blogiausias variantas“, – sakė „darbietė“.
„Vertinčiau gerai, nežiūrint į tai, kad ta skaidrinimo akcija buvo, bet tada ministrė pasielgė labai atsakingai, ir manau, būtų laikas gal jai ir sugrįžti.
Bet įžvelgiu, kad nėra ir kandidato į šitą vietą – konservatoriai ėmėsi labai daug permainų, bet neturi gero kandidato ir žmogaus, kuris viską laikytų vienoje rankoje ir iki galo“, – vertino B.Pietkiewicz.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė aiškino, kad laikinai ŠMSM vadovauti paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikrai neturi tiek laiko, kad galėtų kokybiškai pasirūpinti ir švietimo reikalais.
„Yra likę labai nedaug laiko ir daug problemų, kurias reikia spręsti. Dabar vaduojanti ministrė neturi tiek laiko – ji vienoje sudėtingoje ministerijoje dirba, kur sudėtingi klausimai sprendžiami, o švietime esame įklimpę į rimtą balą, nes yra labai daug neaiškumų ir dėl tarpinių patikrinimų, galų gale, reikia pasirengti ir brandos egzaminams.
Mano supratimu, elgiamasi nepakankamai protingai“, – vertino Švietimo ir mokslo komiteto narė.
Tai, kad I.Šimonytė kandidatūrą žadėjo dar šios savaitės pradžioje ir jos galiausiai nepateikė, V.Targamadzę taip pat nuvylė.
„Žmonės turi laikytis savo žodžio, čia yra moraliniai dalykai. Puikiai suprantu, kad nėra paprasta surasti kandidatą, bet nesilaikyti savo žodžio yra kaip ir su atsistatydinimu prieš NATO viršūnių susitikimą. Tai nebegalime tikėti“, – kalbėjo Seimo narė.
G.Jakštas iš pareigų pasitraukė praėjusios savaitės pradžioje.
