S.Jurkevičius įsitikinęs, kad fiasko šie patikrinimai patyrė iš esmės dėl to, kad nebeturime pakankamai resursų ir aukštos kvalifikacijos specialistų, o ir pačių tarpinių patikrinimų idėja nėra teisinga.
Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Sako, kad trūksta ir resursų, ir kompetencijos
Vilniaus licėjaus vadovas, paklaustas, kaip mato šiandieninę situaciją švietime, tvirtino, kad mes negebame kokybiškai atlikti paprastų darbų, kurie kartais išties nėra paprasti – tai kokybiškai parengti užduotis ir numatyti tam tikras švietimo raidos gaires.
„Dažnai atsiduriame tokių įsivaizduojamų projektų kontekste, kurių ilgainiui nepavyksta įgyvendinti.
Išryškėjo tai, kad mums stinga kvalifikuotų specialistų, iš esmės negebame kokybiškai paruošti nei programų, nei mokymo priemonių, nei užduočių, tik dažnai sugebame viešai pafilosofuoti viena ar kita tema, kaip galėtų būti, bet kai prieiname prie reikalo esmės, kada reikia tikrai padaryti konkretų darbą, mums tai visiškai nepavyksta“, – aiškino S.Jurkevičius.
Dabar jau buvusio ministro G.Jakšto teiginį, esą patikrinimų užduotys buvo parengtos nepakankamai kokybiškai, nors prie jų dirbo autoritetingi švietimo bendruomenės nariai, Vilniaus licėjaus vadovas įvardijo kaip oksimoroną.
„Kai kalbame apie programas, mokymo priemones, užduotis, dažnai bandome susirasti autoritetingus specialistus, bet labai dažnai tie autoritetingi specialistai tiesiog negali kokybiškai atlikti darbo.
Turbūt pagrindinė problema yra ta, kad dažniausiai tie autoritetingi specialistai užsiiminėja kažkokiais kitais darbais ir yra projektiniame lygmenyje pakviečiami atlikti darbą, kurio iš esmės nei giliai išmano, nei gali kokybiškai atlikti“, – svarstė S.Jurkevičius.
Tiesa, nors pati premjerė Ingrida Šimonytė ir už tarpinius patikrinimus atsakinga ministerija toliau aiškina, kad tarpinių patikrinimų idėja yra teisinga, Vilniaus licėjus vadovas nemano, kad apskritai juos surengti buvo gera mintis.
„Paprastai, sveikai mąstant, tikrinimai yra daromi tada, kai išeinamas visas kursas, o ne skaidomas dalimis. Tai labai keistai atrodo, ir dar turint omenyje, kad čia vyko ugdymo proceso metu, tai praktiškai pasiekėme absurdo lygį.
O ta kokybė – mes tiesiog neturime rezervų atlikti kažką kokybiškai. Šiaip ne taip per metus sugebėdavome paruošti vieną valstybinio brandos egzamino užduotį, bet ir ta dažnai būdavo problematiška, o kai jų reikėjo paruošti daugiau – matome, kas atsitiko“, – kalbėjo jis.
Nors deklaruotas tarpinių vienuoliktokų patikrinimų tikslas esą yra sumažinti mokymosi ir atsiskaitymų krūvį dvyliktoje klasėje, S.Jurkevičius teigė, kad tokia logika nepriimtina net daliai tų pačių moksleivių.
„Reikia pabaigti kursą, susikaupti, ir tada turėti tam tikrą laiką pasiruošimui. Galų gale ir idėjiškai – kaip galima skaidyti kursą, nes kursas yra susijęs ir negali atskirti tam tikrų gabalų ir juos, kaip sakoma, tikrinti atskirai.
Gaunasi taip, kad kažką išmokau, tai tarsi išbraukiu, ir tada lyg iš naujo mokausi toliau. Abejotinos vertės logika – tarsi bandoma pagrįsti dalyką, kuris racionaliai nėra kokybiškai įgyvendinamas“, – komentavo Vilniaus licėjaus vadovas.
Pats S.Jurkevičius su keliais mokytojais tikino bandęs spręsti filosofijos tarpinio patikrinimo užduotį – kiek prisimena, atsirado nekokybiškai suformuluotų klausimų, kurie turi kelis dviprasmiškus atsakymus, buvo nukrypstama į detales.
„Profesionaliai parengti užduočiai reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, o tokių specialistų mes stokojame. Jeigu matematikos užduotyje yra sumaišomi lygiai arba kursai, tai iš viso atrodo daugiau negu apgailėtinai.
Tiesiog stebina, kad netgi tokiame trumpame etape negebama kokybiškai atlikti darbo. Ir tai yra turbūt sistemiška, kad mes priėjome prie tokio taško“, – kalbėjo pedagogas.
Pasak S.Jurkevičiaus, nekokybiškų užduočių problemą iš esmės dabar turime dėl to, kad kompetentingų specialistų galime suskaičiuoti vienetus.
„Yrant visai švietimo sistemai ir Nacionalinei švietimo agentūrai byrant į dalis, tų specialistų nubyrėjo tikrai nemažai, ir ateina, taip sakysime, abejotinos kvalifikacijos žmonės, kurie iš esmės ir sukūrė šitą problemą.
Jeigu tos užduotys būtų parengtos kokybiškai, galbūt viskas būtų ir praėję be tokių didelių sukrėtimų. Bet keista, kad žmonės, atsakingi už tokius pertvarkymus, nesupranta elementarių tiesų, kad parengti užduotis yra išskirtinai sudėtingas dalykas, ir čia ne viešųjų pirkimų būdu reikia tuos žmones surasti, o ieškoti kitų kelių“, – aiškino sostinės licėjaus direktorius.
Turėtų grėsti rimtesnė atsakomybė?
S.Jurkevičių pašiurpino ir tarpinių patikrinimų sesijos paskelbimas pilotine – jo teigimu, taip eksperimentuoti su žmonėmis ir švaistyti lėšų tiesiog negalima.
„Žmonės mėtomi iš vienos realybės į kitą, ir įsivaizduokite, kaip yra neatsakingai elgiamasi. Tarsi mokiniai ėjo kaip į brandos egzaminą, o dabar, pasirodo, kad jie čia tik ėjo pabandyti.
Kokie buvo įdėti resursai, kiek išleista lėšų – jeigu būtų suskaičiuotos visos lėšos, kurios buvo įdėtos į užduočių rengimą, tarpinių patikrinimų vykdymą ir visus kitus dalykus, mes tai matytume kaip neatsakingą valstybės lėšų švaistymą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Todėl, pasak Vilniaus licėjaus vadovo, už tai turėtų grėsti ir atitinkama atsakomybė. Paklaustas, ar turi omenyje baudžiamąją atsakomybę, jis sakė, kad apie tai galėtų pasvarstyti atitinkamos institucijos.
„Negalima šitaip elgtis su lėšomis ir eksperimentuoti su žmonėmis. Manau, kad čia jau turėtų pamąstyti atsakingi žmonės, kurie mato tai. Įsivaizduokite – mes įdėjome lėšas ir tos lėšos tarsi nepasiekė jokio tikslo, mes jas tiesiog paleidome vėjais.
Jeigu taip neatsakingai lėšas naudotum mokyklos kontekste, turbūt turėtum kažkur pasiaiškinti. (...) Valstybės lygmeniu turbūt, atrodo, viskas yra paprasčiau – gali paimti dideles lėšas, jas paleisti į kažkokį pseudoprojektą, tą projektą sužlugdyti ir toliau ramiai galvoti, kad čia viskas yra normalu. Visgi taip neturėtų būti“, – svarstė S.Jurkevičius.
Tiesa, jo paties dar neįtikino ir ministerijos vadovybės atsistatydinimai, kurie, pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, yra tik simboliniai.
„Visgi reikėtų pareikalauti atsakomybės, kodėl taip viskas įvyko, ir čia tarsi be atsakomybės yra daromi darbai.
Mes dirbame su visuomene, su žmonėmis, su vaikais, tokiu būdu formuojame požiūrį į mūsų valstybę, į atliekamų darbų kontekstą, o čia tarsi pažaidėme su vaikais, pažaidėme su tėvais, pažaidėme su visuomene, sukėlėme didžiulę įtampą, nesugebėjome nieko kokybiškai padaryti, įnešėme abejotinos vertės idėjų, keistų programų, sujaukėme visą ugdymo procesą ir dabar tarsi niekas iš to neseka – mokyklos toliau kenčia ir bando prisitaikyti prie esamos situacijos“, – kalbėjo specialistas.
S.Jurkevičiaus manymu, Lietuva šiuo atveju prastai atrodo ir tarptautiniame kontekste.
„Tie vadinamieji išoriniai kalbėjimai atrodo apgailėtinai ir problemos nesprendžiantys. Esame labai giliai įklimpę, ir neįsivaizduoju, kaip iš šitos situacijos dabar reikėtų korektiškai išbristi.
Mūsų švietimo autoritetas diskredituotas, manau, ir tarptautiniame lygmenyje atrodome pakankamai apgailėtinai“, – aiškino Vilniaus licėjaus vadovas.
